Home / Apylinkės
Toskanos apylinkė

Toskanos lietuvių bendruomenė įkurta 2017-ųjų vasario 21 dieną. Florencijoje susirinkę tautiečiai sudarė pirminį narių sąrašą ir išsirinko bendruomenės valdybą. Pirmininke tapo vertėja ir verslo konsultante dirbanti Asta Kriščiūnaitė-Dantoni.

Pasak išrinktosios pirmininkės, susibūrus į oficialią bendruomenę, galima lengviau atstovauti tautiečių interesams ir reprezentuoti gimtinę. „Esu įsitikinusi, kad tik kai esame vieningi, galime daugiau nuveikti Lietuvos ir savo pačių labui. Tikimės, kad sukursime stiprią, vieningą ir augančią Toskanos lietuvių bendruomenę“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė A. Kriščiūnaitė-Dantoni.

Lietuvių Toskanos regione pamažu daugėjo, todėl, pasak A. Kriščiūnaitės-Dantoni, kilo poreikis burtis į bendruomenę, susitikti, minėti tradicines lietuvių šventes ir imtis bendrų projektų.

Išsamiau apie kiekvieną narį skaitykite čia.

Milano apylinkė

Milano lietuvių bendruomenė oficialiai įkurta 2004 m. gruodžio 16 d. Įkūrimo tikslas – suburti lietuvius, puoselėti lietuvybę ir garsinti Lietuvos vardą. Tai pelno nesiekianti organizacija, ir joje veikiantys asmenys yra savanoriai.

Nuo apylinkės įkūrimo iki 2012 m. jai vadovavo Danutė Ereminaitė. Vėliau bendruomenės veikla ketveriems metams buvo sustabdyta ir vėl atnaujinta 2016 m. balandžio 9 d., šiądien išrinkta nauja valdyba, jai vadovauti paskirta Kotryna Vilkaitė-Buono.

Milano bendruomenėje taip pat veikia lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė „Pabiručiai”, vadovaujami Jolitos Bagdonavičiūtės.

Milane jau nuo 1999m. veikė Lietuvių kultūros centras, vadovaujamas Danutės Ereminaitės ir Alessandro Vitale. Jis priklausė Šiaurės šalių bendruomenei Borealand. Taip buvo įgyvendinta Kunigo Rosminiečio Stasio Eremino svajonė. Karo metais priverstas palikti Lietuvą Kunigas apie 20 metų gyveno Domodossoloje ir dėstė lietuvių kalbą Milano Katalikiškajame Universitete (Università Cattolica di Milano), pritraukdamas kitataučius lietuvių kalbos ir istorijos žavesiu.

Kultūros centre pirmaisiais metais narių skaičius siekė vos dešimtį ir didžioji jų dalis buvo italai. Tačiau su kiekvienais metais dalyvių skaičius didėjo ir, tapus Italijos lietuvių bendruomenės Milano apylinke, stiprėjo tikslas suburti Milano apylinkėse gyvenančius lietuvius ir vystyti kultūrinę, ugdymo ir informacijos keitimosi veiklą.

Nuo 1999 metų veiklos pradžios prisidėjusių žmonų sąrašas yra begalinis, tačiau pati didžiausia padėka už Lietuvai neišsenkamą meilę ir idėjų užkūrėją tenka Kunigui Rosminiečiui Stasiui Ereminui, jo giminaitei, bendruomenės steigėjai ir pirmininkei Danutei Ereminaitei, dvasininko studentams Dott. Alessandro Vitale ir Dott. Claudio Barna, Lietuvių kultūros centro įsteigėjams. Vėliau, įkūrus ILB Milano apylinkę, didžiulės padėkos verta Asta Vilkaitė ir Jolita Bagdonaviciūtė, kurios ir liko bendruomenės atstovėmis, taip pat Lija Kuzmaitė, Pietro Fardella, Simona Aurylaitė, Raimonda Jagelavičiūtė ir kiti nuoširdžiai prisidėję prie organizacinės veiklos.

Milano apylinkės lietuvių asociacija garsino Lietuvos vardą, skatino lietuvių bendravimą tarpusavyje, organizuodama tradicines šventes ir daugelį svarbių renginių apie Lietuvą, skirtų ne vien lietuviams, bet ir kitataučiams, norintiems ją pažinti. Per dešimtį metų buvo suorganizuota iki 40 didelio masto renginių, daugybė bendros veiklos su buvusiu Garbės Konsulu Guido Levera, įkūrta lietuvių mokyklėlė „Pabiručiai”, vesti metiniai lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, veikė skudučių ansamblis „Gintarėliai”, dalyvavę Vilniaus Dainų Šventėjė 2009 metais, rengti mėnesiniai lietuvių ir jiems simpatizuojančių susitikimai, sukurta aktyvių grupių ir paskyrų socialiniuose tinkluose.

Išsamiau apie kiekvieną narį skaitykite čia.

Genujos apylinkė

Genujos lietuvių bendruomenė šiuo metu oficialios veiklos nevykdo, tačiau vietiniai lietuviai tarpusavyje organizuoja švenčių ir laukia aktyvių žmonių, kurie padėtų vėl sutelkti bendruomenę oficialiai veiklai!

Genujoje ir jos apylinkėse apsigyveno nemažai lietuvių, kurie pajuto poreikį burtis ir bendrauti, todėl 2011m. gruodžio 18d. buvo įsteigta Italijos lietuvių bendruomenės Genujos apylinkė. Ją įkūrė ir jai 2011-2014m. vadovavo Lietuvos garbės konsulate Genujoje dirbusi Renata Litvinaitė. Pirmininkei persikėlus gyventi į kitą regioną, oficiali bendruomenės veikla sustojo. Per ketverius metus minėtos Lietuvos, didžiosios metų, bendruomenės veiklos metų pradžios ir pabaigos šventės, Užgavėnės. Įkurta lituanistinė mokyklėlė „Zuikių mokyklėlė“, puoselėtos lietuviškos tradicijos, kalba ir kultūra.

„Po bendrų švenčių lietuvių šeimos labai suartėjo ir šiuo metu daugiau bendrauja tarpusavyje: vakarieniaujame kartu, ištiesiame pagalbos ranką vienišoms mamoms, rengiame teminių vakarėlių, iškylų su kitų šalių bendruomenėmis“, – sakė lietuvius draugėn telkianti Genujos bendruonemės narė Ingrida Kunsmonienė.

Žmonės, puoselėję ir stengiasi dėl bendruomenės: Renata Litvinaitė, Ingrida Kunsmonienė, Giedrė Žekaitė, Toma Gudelytė, Rima Janionyte –Brattich, Alfredas Simaitis ir visi kiti, aktyviai dalyvavę veikloje ir renginiuose.

Sardinijos apylinkė

Sardinijos lietuviai pirmą kartą stipriau sujudo 2005-tais metais, kuomet Lietuvos garbės konsulu buvo paskirtas Massimo Cugusi. Nedidelis būrelis Sardinijoje gyvenančių lietuvių ėmė organizuoti aperityvus, Lietuvai svarbių švenčių minėjimus. Ilgainiui prisijungiant vis didesniam lietuvių skaičiui kilo poreikis bendruomenę paversti oficialia asociacija.

Taip 2012 metų spalio 13 dieną gimė Sardinijos lietuvių bendruomenė – ketvirtoji ILB apylinkė po Romos, Milano ir Genujos.

Bendruomenės tikslas – vienyti Sardinijoje gyvenančius lietuvius ir tapti jiems atramos tašku, garsinti ir propaguoti Lietuvos vardą, istoriją, kalbą bei kultūrą.

Pjemonto apylinkė

Italijos lietuvių bendruomenė Pjemonte kūrėsi gerą dešimtmetį, kol 2013-ųjų gegužės 11d. saulėtą tikro itališko pavasario dieną Turino mieste paskelbė savo gimimą. Tais pačiais 2013-aisiais įkurtas ir lituanistinis centras vaikams „Pasakų namai“.

Jau nuo 2002-ųjų metų lietuvių grupelės tiek Pjemonto sostinėje Turine, tiek kituose regiono miesteliuose susirinkdavo kartu pavakarieniauti, iškylaudavo gamtoje, susiburdavo lietuvių vadovaujamose kavinėse. Būta bandymų vieniems kitų ieškoti per LR garbės konsulatą, įsikūrusį Turine 2007-aisiais metais.

Iš pradžių lietuvių grupės atskirai puoselėjo lietuvybę naujojoje Tėvynėje. Kurį laiką LR garbės konsulato Turine patalpose veikė lituanistinė mokyklėlė. Buvo surengtos ir Turine eksponuotos kai kurių lietuvių dailininkų parodos. Vieni „vežė“ Lietuvą į Italiją, kiti bandė suartinti šias dvi kultūras, perkeldami Italijos dalelę į Lietuvą. Pvz., taip Italijos tradicinė sporto šaka tamborelas buvo išpopuliarintas Lietuvoje ir dabar Šiaulių mieste šiuo sportu yra rimtai užsiimančių profesionalų, reprezentuojančių Lietuvą tarptautiniu mąstu.

Nedidelė Pjemonto lietuvių dalis lankydavosi ir dalyvaudavo kaimyninių regionų lietuvių bendruomenių susibūrimuose. Keliauti į kitus regionus daugeliui buvo toloka ir nepatogu, visgi poreikis išlaikyti ryšį su Lietuva tik augo. Atradę ir pažinę vieni kitus geriau, Pjemonto lietuviai nusprendė oficialiai įkurti savo bendruomenę.

Išsamiau apie kiekvieną narį skaitykite čia.

Pietų Italijos apylinkė

Susitikimuose ir šventėse laukiami visi lietuvių išeiviai, laikinai gyvenantys Italijoje arba tiesiog simpatizuojantys lietuviškai kultūrai, kalbai ir tradicijoms!

ILB apylinkė Sicilijos ir Kalabrijos regionams įkurta 2013m. lapkričio 24 d. susitikime Motta San Giovanni (Reggio Calabria). Pagrindinis veiklos tikslas – sociokultūrinių, edukacinių veiklų organizavimas Italijos pietuose gyvenančių lietuvių bendruomenėje ir lietuviškosios kultūros puoselėjimas, išlaikant kultūrines, turistines sąsajas su Lietuva ir kitomis bendruomenėmis užsienyje.

Pietų Italijos lietuvių bendruomenei vadovauja dr. Simona Crisafulli. „Mintis telktis į draugiją sklandė nuo 2011m. vasario 16-osios, kai pirmą kartą susibūrėme Mesinos rajone. Kelis kartus per metus susitinkame skirtingose vietose. Nesikoncentruojame viename mieste ir kartais važiuojame į susitikimus kelias dešimtis ar kelis šimtus kilometrų, bet norėtume veiklas padaryti pastoviomis. Vienas iš būdų tai padaryti – lietuviškos mokyklėlės steigimas, nes yra tikrai nemažai vaikų“, – sakė pirmininkė dr. S.Crisafulli.