Home / LAISVALAIKIS  / Bona Sforza ir Lietuva: atidaryta istorinė paroda

Bona Sforza ir Lietuva: atidaryta istorinė paroda

Lietuvos paroda Milane. A. Buckutės nuotr.
Lietuvos paroda Milane. A. Buckutės nuotr.

Lietuvos paroda Milane. A. Buckutės nuotr.

Milano Sforcų pilyje (Castello Sforcesco), greta Mikelandželo skulptūros Pietà Rondanini ekspozicijos, veikia Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“. Parodą galima apžiūrėti iki rugpjūčio 2 d.

Paroda surengta bendradarbiaujant su Milano Sforcų pilimi ir jos direktoriumi dr. Claudio Salsi bei Lietuvos ekspozicijos Milano pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ generaliniu komisaru Romu Jankausku. Ji atidaroma Lietuvos nacionalinės dienos Milano „EXPO 2015“ parodoje išvakarėse išskirtinėse muziejinėse erdvėse – istorinėje Milano Sforcų pilyje. Tai ypatingos pagarbos Lietuvai ženklas, nes Lietuva vienintelė iš bemaž 150 parodos “EXPO 2015” šalių dalyvių, kuri turi galimybę prisistatyti ne tik pačioje “EXPO 2015” parodoje, bet ir prestižinėje muziejinėje erdvėje.

Parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ sudaro kelios dalys: pradžioje jos lankytojams trumpai pristatoma Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai; antroji parodos dalis skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva ir Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų; trečioji dalis pasakoja apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

Greta stendų su istorine ikonografija, šiuolaikinėmis fotografijomis ir tekstiniais komentarais bei Valdovų rūmų ir Bonos Sforcos laikų krosnies rekonstrukcijos maketų parodoje taip pat pristatomi autentiški XVI a. eksponatai, primenantys Lietuvos ir Lombardijos, Milano ir Vilniaus ryšius. Tai – gobelenas su jungtiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurio centriniame lauke pavaizduotas valdovo motinos, Milano kunigaikštystės Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjanti gyvatė. Parodoje taip pat rodomi XVI a. vidurio kokliai ir jų kopijos, kiti keramikos dirbiniai, menantys vieną svarbiausių Lombardijos ir Milano ryšių su Lietuva ir Vilniumi giją – Bonos Sforcos asmenybę.

Beje, su Bona Sforca susijusių Valdovų rūmų muziejaus eksponatų yra ir „EXPO 2015“ Lietuvos paviljone. Tai – XVI a. vidurio kampinis koklis su Sforcų herbiniu skydeliu, kiti su Bona Sforca siejamos krosnies kokliai bei šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis. Bonos Sforcos duktė – Kotryna Jogailaitė – 1562 m. Vilniaus rūmuose ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir nukeliavusi į Švediją, šią šalį išmokė ją valgyti šakutėmis.

Kaip žinoma, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, lemtingai paveikė renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose. Todėl jos herbas – vaiką ryjantis žaltys, kuris yra Viskončių, Sforcų ir Milano vienas iš simbolių aptinkamas ir tolimoje Lietuvoje. Tačiau, kaip parodė parodos rengimo proga mestas tik pirmas žvilgsnis į Lietuvos ir Vilniaus bei Lombardijos ir Milano istorinius ryšius, jie buvo ir yra gerokai įvairesni, turtingesni ir spalvingesni, pagrįsti ne vien dinastiniais saitais.

Lombardijos ir Lietuvos žemių istorinių ryšių pradžia siekia dar Bronzos amžių (II tūkst. pr. Kr.). Viduramžiais Milane buvo priimti Lietuvos valstybės kūrimuisi svarbūs Romos popiežiaus sprendimai. Milanas galėjo turėjo įtakos ir lietuvių kilmės iš romėnų legendos formavimuisi XV–XVI a. Renesanso laikais Vilnių ir Milaną sujungė jau minėtoji Sforcų dinastijos atstovė – Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Daugelis Renesanso ir Baroko epochose (XVI–XVIII a.) Lietuvoje dirbusių architektų ir kitų menininkų buvo kilę arba susiję su Lombardija. Įdomu, kad ir dauguma XVIII a. Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje) buvo susiję su Milanu.

Lombardijoje buvo simpatizuojama lietuvių išsivadavimo kovai iš Rusijos imperijos jungo XIX a., o žymus italų kompozitorius Amilcare Ponchielli 1874 m. sukūrė ir pirmą kartą La Scala teatre parodė operą „Lietuviai“ („I Lituani“). XX a. pirmojoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Achile Ratti asmenybė: prieš tapdamas Milano arkivyskupu ir vėliau popiežiumi Pijumi XI, jis buvo Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje, o 1926 m. sukūrė savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją.

Po Antrojo pasaulinio karo Milanas buvo svarbus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje centras, Lietuvos istorijos pažinimo bei lietuvių kalbos mokymosi vieta. XX–XXI a. sandūroje Lietuvą ir Milaną susiejo ne tik meilė krepšiniui, bet ir operos menas, istorinių rezidencijų bei muziejų bendradarbiavimas.

Šimtmečių istorinį pagrindą turintys Lietuvos ir Vilniaus ryšiai su Italija ir konkrečiai su Lombardija bei Milanu yra gyvybingi ir šiandien. Tai paliudija bendradarbiavimas muzikos ir teatro, dizaino ir muziejininkystės srityse, bendras pomėgis krepšiniui. Tų ryšių natūralumą ir gyvastį paliudija ir paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ Sforcų pilyje.

Valdovų rūmų muziejus dėkoja Lietuvos ir užsienio institucijoms ir asmenims, bičiuliškai skolinusiems iliustracijas parodos stendams. Pirmiausiai – Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos paviljonui Milano pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“, Raimondo Paknio leidyklai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus universiteto bibliotekai ir Vilniaus universiteto muziejui, fotografui Algirdui Rakauskui.

Lietuvos Valdovų rūmų muziejaus ir kultūros atašė Italijoje informacija

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI