Vaikščiodami aplink Koliziejų ir grožėdamiesi senovės Romos griuvėsiais, galite nė nenumanyti, kas vyksta giliai po kojomis. Šiuo metu ten aktyviai atkasamos ir restauruojamos didžiulės antikinės menės. Esame girdėję legendų apie senovės Romos imperatorių godumą ir nepaprastą prabangos troškimą. Lenktynėse, kas gyvens prabangiau, užtikrintai pirmavo imperatorius Neronas. Jo pastatytiems Aukso rūmams (Domus Aurea) neprilygo niekas.

Kaip atrodė Nerono rūmai, sunku įsivaizduoti. Jie buvo pastatyti labai greitai – po Didžiojo Romos gaisro 64 m. po Kr. ir Neronui priklausė iki jo savižudybės 68 m. po Kr. Neabejotinai, tai buvo vienas brangiausių statinių visoje imperijoje. Domus Aurea buvo pastatyti tarp trijų didžiųjų Romos miesto kalvų, o ten, kur šiuo metu stovi Koliziejus, tyvuliavo dirbtinis Nerono ežeras. Tikslus rūmų dydis iki šiol nenustatytas: archelogams atkasus ilgus koridorius ir milžiniškus kambarius, ilgainiui paaiškėjo, kad tai tebuvo vakarinė rūmų dalis. Domus Aurea puošė tikro aukso, brangaakmenių, dramblio kaulo, ir kitų pačių brangiausių medžiagų dirbiniai. Sienos ir lubos buvo pagražintos freskomis. Geltonas, baltas, raudonas, žalsvas ir kitų spalvų marmuro luitai Nerono valdoms buvo vežami iš visos tuometinės imperijos teritorijos.

Domus Aurea. E. Skulskytės nuotr.

Amžių amžiais Nerono rūmai buvo tiesiog palaidoti: valdant imperatoriui Trajanui II a. po Kr. rūmų turtai buvo panaudoti kitiems statiniams, o likę kambariai tiesiog užpilti žemėmis ir purvu. Tibro upės potvynių vandenys taip pat išplovė prabangos liekanas, o galiausiai, jau viduramžiais, į požeminius urvus leisdavosi nuotykių ir naujų potyrių ištroškę jaunuoliai. Jie ne tik sienose išraižydavo meilės ir neapykantos prisipažinimus, tačiau radę ką nors įdomaus ar vertingo, urvuose turtų nepalikdavo. Legendos kalba, kad čia, tapydamas freskas Vatikane, smalsumo vedinas užsuko ir pats Rafaelis. Tačiau patvirtinti to, turbūt, nepavyks niekada.

Žinoma, įdomiausia aprašytus rūmus pamatyti savo akimis. Šiuo metu Domus Aurea lankymas jau galimas, tačiau smarkiai ribojamas. Vieniems paklaidžioti po Nerono valdas nepavyks. Privaloma užsisakyti turą su patyrusiu gidu. Turo metu teks galvą saugoti šalmu, tačiau pavyks pamatyti ne tik, kas išlikę. Siūloma virtualios realybės galimybė – pamatysite, kaip kambariai atrodė paties Nerono laikais. Tai dar ne viskas: apsilankyti galima tik savaitgaliais ir tik nustatytomis valandomis. Nuo pirmadienio iki penktadienio vakaro čia turistų niekas nepageidauja: ant pastolių sienas valo darbininkai, atkasamos dar visiškai purvu užkimštos arkos. Restauratoriai krapšto galvas: kaipgi reiks paryškinti išblukusias freskas ir jas paruošti pristatymui?

Domus Aurea. Coopcultura nuotr.jpg

Ir tai dar ne viskas. Nerono rūmų viduje lyja… Tačiau požemyje lietus trunka ilgiau, nei Romoje. Ekspertų aiškinimas paprastas: virš buvusių valdovo menių yra nedidelis parkas ir keletas išlikusių griuvėsių iš vėlesnių amžių. Lyjant lietui, vanduo teka, skverbiasi į medžių šaknis ir lėtai lėtai sunkiasi žemyn. Tol, kol pasiekia buvusius rūmus. Čia kapsi jau išvalytomis sienomis ir lėtai ardo visa tai, kas yra išlikę. Lietaus vandenį sudėtinga sustabdyti, tačiau būtina. Antraip prasmės restauruoti sienas tiesiog nėra: viską anksčiau ar vėliau nuplaus monotoniškas vandens tekėjimas. Vandens stabdymo užmojis stulbina: parkas išliks, tačiau tarp medžių šaknų ir rūmų sienų bus pakloti devyni sluoksniai įvairių vandenį absorbuojančių medžiagų. Kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams? Visai nedaug. Beveik visas projektas finansuojamas iš privačių investitorių ir to, ką lankydamiesi Domus Aurea sumoka žmonės.

Susidomėjusiems daugiau informacijos ČIA.

Eglė Skulskytė