Ką euro zonos šalyse gyvenantys lietuviai mano apie euro įvedimą Lietuvoje? Kai kurie sako, kad tai natūralus žingsnis, džiaugiasi, kad nebereikės kas kartą Lietuvoje lankantis keisti pinigų, o ir tarptautinės perlaidos atpigs, kiti nuogąstauja, kad kainos Lietuvoje kils ir nukentės eiliniai žmonės bei pabrangs jų pačių kasmetinės atostogos Tėvynėje.

Antanas Šiugždinis, Vokietija

Euro įvedimas Lietuvoje rodo, kad valstybė atitinka visus reikalavimus ir tai yra jau sveikintina. Bankų griuvimas, valstybių bankrotai, tokiu sunkmečiu Lietuva sugebėjo užduotus reikalavimus atlikti. Tai didelis darbas, kuris reikalavo tvirto ryžto.

Gaila, kad verslas tam neturi jokių sentimentų ir jau prieš įvedant eurą kai kurias kainas trigubai pakėlė. Kai bus euras, jų kainos liks tokios pat, kaip buvo litais, – tik piliečiai pajamas negauna trigubai padidintas, o turės tuo gyventi, kas liks eurais keičiant litus santykiu 1:3,44. Lygiai taip buvo ir Vokietijoje, kai įvedė eurą: dar ir šiandien kai kas galvoja – būtų geriau grįžti prie markės, dar galėdavai sutaupyti. O šiandien?

Valstybei be abejo yra euro įvedimas reikalingas, sutaupys daug išlaidų. Nereikės mokėti mokesčių atliekant pervedimus, nereikės bijoti, ar valiutos kursas liks ar keisis, – visa tai atkrenta. Palengvins tarptautinius atsiskaitymus ir t.t.

Bet ten, kur pilietis: jis jau dabar sunkiai verčiasi, kadangi kainos sukilusios. Verslas nori pelno ne 6 procentus, kaip įprasta, pvz., Vokietijoje, bet 300 procentų. Turės tautietis kraujuoti, kad kai kurie turėtų daug, o kiti nieko…

Man asmeniškai įvedimas teiks privalumų. Nereikės rūpintis pasikeisti pinigus į litus, arba atvirkščiai – litus į eurus, kai grįžti iš Lietuvos. Bus viskas paprasčiau. Klausimas bus tik, ar man apsimokės važiuoti į Lietuvą atostogauti, o gal geriau ir pigiau į šiltus kraštus. Lietuva gali prarasti daug turistų, iš kurių šiandien daug kas gyvena, – kai žiūri į turistinius centrus kaip Nidą, Palangą, Druskininkus ar Birštoną.

Aurelija Norienė, Belgija

Mano nuomone, euro įvedimas Lietuvai, viena vertus, yra reikalingas ir todėl džiaugiuosi dėl Lietuvos, kad tai pagaliau įvyks. Kita vertus, kainos kyla ir kils. Tai, deja, buvo ir kitose šalyse įvedant eurą, taip pat ir Belgijoje. Kaip ir dauguma reiškinių gyvenime, taip ir euro įvedimas Lietuvoje turės teigiamą ir neigiamą pusę.

Cecilija Rasa Unt, Estija

Žinoma, kad reikia džiaugtis visomis į priekį vedančiomis naujovėmis. Bus daug ramiau, kai susivienodins pinigai ir, susigraibęs kišenėje monetų, galėsi išlipti Rygos stotyje, nusipirkti Vilniaus troleibuse bilietą… O kainų kilimą po apvalinimo skraiste ne mums sulaikyti. Jos kilo ir kils…
Taline Rotušės aikštėje kasmet vyksta kalėdiniai turgūs, kur iš Lietuvos miestų atvažiavę lietuviai prekiauja duona, sūriais, dešromis, lašiniais, taukinėmis, šakočiais. Jei sūris su kmynais Vilniaus „Rimi“ lentynoje kainuoja 4–5 litus, Talino Rotušės aikštės namelyje gausi panašų už 5–6 eurus. Čia viską išperka iš traukinių pasipylę Rytų šalies turistai… Už puošnų kaip eglė šakotį atiduoda net 20 eurų (300 Lt)… O mes, vietiniai lietuviai, pastovime šalia, kraipydami pečiais, nes žinome jų tikrąją kainą…

Lietuvos žmonėms linkime kantrybės ir ramybės. Praeis ne vieneri metai, kol susitaikysite ir apsiprasite. Estai labai gailėjosi savųjų kronų su iškiliausių tautos švietėjų portretais. Jie liko tik muziejuose ir turtingų kolekcionierių valdose. Dings ir iš lietuvių kasdienybės Darius su Girėnu, Maironis, Basanavičius… O gerovę teks kurti visiems kartu su Lietuvos valdžia, kur mes bebūtume…

Arūnas Teišerskis, Airija

Didelės euro įvedimo reakcijos tarp Airijos lietuvių nejaučiu – tiesiog dauguma tai priima kaip savaime suprantamą dalyką, kuris anksčiau ar vėliau turėjo nutikti. Juolab kad apie tai tiek daug metų jau buvo kalbama. Man pačiam su euro įvedimu asocijuojasi tik galimybė daug lengviau planuoti išlaidas Lietuvoje, kai nebereikės keisti pinigų iš eurų į litus, be to, pervedimai į Lietuvą supaprastės – turiu tiek asmeninę sąskaitą banke Lietuvoje, tiek ir kalbant apie bendruomenės pirkimus, kai lituanistinių mokyklų reikmėms perkame vadovėlius ir kitą mokomąją bei metodinę medžiagą iš Lietuvos tiekėjų. Į pinigus žiūriu ne kaip į kokią kultūrinę vertybę ar kokį garbinamą stabą, o kaip į priemonę ar įrankį, kuris turi būti patikimas ir patogus. Šiuo atveju Airijos lietuviams, gyvenantiems šalyje, kur naudojamas euras, Lietuvos perėjimas prie euro supaprastins pinigines operacijas su Lietuva – ir tai bus patogiau. Dėl galimo kainų kilimo, kurio kai kas bijo, manau, jog tas daug labiau susiję ne su valiutos pasikeitimu, o su pragyvenimo lygio augimu: jei šis kils – tai ir kainos kils, jei nekils – tai ir kainoms nebus iš ko kilti. Pradžioje gal veiks psichologinis veiksnys, kai kainos staiga taps 3,45 karto „mažesnės“, tačiau tikrai nematau jokių priežasčių dideliam kainų augimui ir dėl to jokios tragedijos nedarau.

Nora Mzavanadze, Ispanija

Asmeniškai, be abejo, labai džiaugiuosi. Kadangi gyvenu euro zonos šalyje, tai viskas taps paprasčiau grįžus. Mažiau konvertavimų, mažiau užsilikusių pinigų po kelionių. Nesureikšminu to, kad dings litas. Žiūrėkime į tai tik iš praktinės perspektyvos. Pinigai atsirado tam, kad palengvintų mainus, ne tam, kad taptų identiteto dalimi. Nejaučiu jokios emocinės nuoskaudos, kad dingsta litas, tačiau visada džiaugsiuosi pamačiusi lietuvišką kitą euro pusę, kad ir kur bebūčiau.

Vytis – senosios Lietuvos simbolis. Mano nuomone, moderniai Lietuvos valstybei reikėtų ieškoti modernių simbolių, grįstų kitokiomis vertybėmis, – ne žudymo įrankio demonstravimo ir dar nukreipto į Vakarų pusę, kur dabar lyg ir turėtų būti mūsų draugai… Kodėl naujos Lietuvos simboliu negalėtų tapti Baltijos kelias? Solidarumas, drąsa, susitelkimas – tai turėtų būti naujos Lietuvos simboliai ir vertybės… Praleidome puikią progą šias vertybes parodyti pasauliui.

Iš platesnės perspektyvos žiūrėdama džiaugiuosi, kad pagaliau galėsime naudotis visomis euro privilegijomis. Realiai eurą lietuviai turi jau seniai, tik negalėjo naudotis visomis jo teikiamomis teisėmis. Tai vieno popierėlio pakeitimas kitu, tik tas kitas yra daug vertingesnis pasaulio mastu. Euro nauda nebūtinai bus suprasta visų, bet noriu tikėti, kad bus tik dar vienas žingsnis Lietuvai toliau vystytis.

Truputį erzina tai, kad ateityje Lietuvai gali tekti skolintis tam, kad pagelbėtų tokioms geriau gyvenančioms nedrausmingoms šalims kaip Graikija, Ispanija, Italija… Nesidžiaugiu ir tuo, kad kažkas pasinaudos šiuo momentu dirbtinai sukelti kainas, kurios atsilieps labiausiai pažeidžiamiems Lietuvoje.

Romanas Kazakevičius, Italija

Užsienio lietuviai iš Vakarų Europos jau yra pripratę prie euro, tad euro įvedimą Lietuvoje dauguma mūsų priima kaip natūralų dalyką.

Kalbant apie riziką, susijusią su euru. Iliustracija: vienas bičiulis iš Lietuvos pasakojo buitinę istoriją: eilinio seanso pas masažistę metu pastaroji prasitarė skeptiškai žiūrinti į eurą būtent todėl, kad dėl jo viskas pabrangs ir gyvenimo lygis smuktels žemyn. Tada bičiulis pasiteiravo: „Žiūrėk, tavo paslaugų seansas kainuoja 30 litų. Tai bus maždaug 8,7 eurai. O tu dabar pasakyk: ar išlaikysi būtent tokią kainą, ar neatsilaikysi pagundai ir ją kilstelėsi iki 9, o gal ir iki 10 eurų?“ Masažistė pagalvojo ir pripažino: pagundai turbūt neatsilaikys. Kas čia tie keliasdešimt centų ar euras? O juk 10 eurų reikštų jos paslaugos pabrangimą beveik 15 procentų, daugiau nei dešimtadaliu.

Mano nuomone, euras yra įrankis, kaip ir bet kokia kita valiuta. Geri arba blogi rezultatai tiesiogiai priklauso nuo paties įrankio kokybės. Ar euras geras įrankis? Daug Europos šalių ekonomikų – tarp kurių ir priklausančių pasaulio ekonomikos dešimtukui – jį jau pasirinko, tai rodo, kad jos šį įrankį vertina. Bet geri ir blogi rezultatai taip pat priklauso nuo to, kaip mes patys pasinaudosime įrankiu. Papasakotas bičiulio pavyzdys iliustruoja, kad kainos gali ūgtelti ne dėl paties euro ar dėl kitų priežasčių, bet dėl mūsų pačių, pasidavusių pagundai euru pasinaudoti egoistiškai ir trumparegiškai, nepagalvojant, kad būtent tokie masiški veiksmai galiausiai pablogins visų, taip pat ir mūsų pačių, padėtį. Jei tokiai pagundai dauguma atsilaikys, o valstybės kontrolė sutramdys piktnaudžiavimą, euro įvedimas turėtų būti gana sklandus ir po metų kitų daugumai atrodys savaime suprantamas dalykas.

Lina Balčiūnaitė, Portugalija

Žiūrint siaurąja prasme, į euro įvedimą Lietuvoje aš reaguoju teigiamai dėl labai praktinių dalykų, nes pati šiuo metu gyvenu eurą turinčioje Europos Sąjungos valstybėje, tad grįžus nereikės kiekvieną kartą konvertuoti valiutos ir pan. Kadangi neturiu jokių finansinių įsipareigojimų Lietuvoje, tai euro įvedimas tiek ir palies mane. Žiūrint plačiąja prasme, kalbant apie kainų kilimą po euro įvedimo, tikriausiai galima rasti ne vieną pavyzdį, kai po euro įvedimo kainos tikrai sukilo, ir sutikau nemažai įvairių tautybių žmonių, kurie, sužinoję, kad Lietuva dar neturi euro, sakydavo, džiaukitės tuo, nes viskas pasikeis, kai įves eurą. Kita vertus, tas kainų kilimas nėra euro įvedimo pasekmė, tai tiesiog solidarumo stoka visuomenėje, tiksliau verslininkai visuomet išnaudos galimybes gauti kuo didesnį pelną, o euro įvedimas – viena iš tokių galimybių. Manau, kad paprastiems žmonės reikės daugiau laiko priprasti prie valiutos ir kainų pasikeitimų, tačiau verslui euro įvedimas yra labai teigiamas dalykas.

Arnoldas Pranckevičius, Belgija

Briuselyje Lietuvos prisijungimas prie euro sutinkamas pozityviai – kaip dar vienas pasitikėjimo Euro zona ženklas ir papildomas signalas, kad ES visgi brenda iš vienos didžiausių savo istorijoje ekonominių ir finansinių krizių. Na, o daugeliui mūsų Belgijos lietuvių bendruomenės narių tai ilgai laukta žinia, kad Lietuva įsilieja į europinės integracijos avangardą, sėdasi prie svarbiausio ir turtingiausio bendros valiutos klubo sprendimų stalo. Kartu tai ir svarbi saugumo garantija, ypač dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje. Sausio 1-ąją jau visos trys Baltijos šalys bus Euro zonoje, tad pagaliau pabaigusios savo formalią europinę integraciją ir užtikrintai įmetusios inkarą į euroatlantines struktūras. Tai puiki paskata ir Lenkijai, kai ji bus pasiruošusi, irgi prisijungti prie euro. O įvairių fobijų ir baimių dėl euro įvedimo mūsų bendruomenėje buvo mažai, nes daugelis dirba ES institucijose ir žino tikrus skaičius ir pažįsta panašią kitų šalių patirtį stojant į Euro zoną. Buvome surengę ir diskusiją šia tema mūsų debatų klube su Petru Auštrevičiumi, ir man kaip moderatoriui buvo labai sunku salėje surasti oponuojančią nuomonę, nes didžioji dauguma auditorijos palaikė euro įvedimą Lietuvoje ir matė tame daug privalumų.

Lietuvos banko komentaras

Euro įvedimas turės teigiamos įtakos ne vien Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, bet ir užsienio lietuviams, kurie turi finansinių santykių su Lietuva arba joje retkarčiais lankosi.

Pirma, Lietuvai įsivedus eurą, nebereikia išlaidauti keičiant valiutą, o valiutą šiuo metu tenka keisti ne vien keliaujant tarp Lietuvos ir euro zonos narės, bet kartais ir į kitas šalis – pinigai iškeičiami į „tarpinę“ valiutą eurą, nes nerimaujama, ar kitoje užsienio šalyse keityklos keis litus.

Antra, nuo euro įvedimo akimirkos įsigalioja reglamentas, nustatantis, kad tarptautiniai pavedimai eurais negali kainuoti brangiau nei vietiniai tarp skirtingų bankų, kitaip tariant, tarptautiniai pavedimai eurais pinga iki dabartinių vietinių pavedimų litais lygio. Palyginti, šiuo metu tarptautinis pavedimas eurais internetu dažniausiai kainuoja 40 Lt, o neskubus pavedimas litais internetu iš vieno Lietuvoje veikiančio banko į kitą Lietuvoje veikiantį banką – dažniausiai 1,40 Lt. Analogiškai įskaitymo mokesčiams galioja tas pats principas, tad ir įskaitymai iš tarptautinių pavedimų eurais turės pigti iki vietinių lygio.
Pagal Mokėjimų balanso duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt.

Pingantys tarptautiniai pavedimai svarbu ir dėl darbo pajamų, jeigu Lietuvos piliečiams darbo užmokestį į lietuviško banko sąskaitą moka užsienio įmonės eurais. Mūsų statistikos duomenys apie darbo užmokestį rodo, kad per 2013 m. 585,1 mln. litų, o per pirmąjį 2014 m. pusmetį – apie 189,9 mln. Lt pajamų buvo gauta iš užsienio. Tai nebūtinai buvo vien pajamos, gautos eurais, bet į šią statistiką, be kita ko, įeina pajamos, kurias gauna ar persiunčia (arba parsiveža) Lietuvos piliečiai darbininkai, dirbantys sezoninius darbus, arba darbuotojai, dirbantys kitose šalyse trumpiau kaip metus.

Deimantė Dokšaitė, žurnalas „Pasaulio lietuvis“