Home / BENDRUOMENĖ  / Italijos lietuvius aplankys bestselerių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė

Italijos lietuvius aplankys bestselerių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė

Italijos lietuviams sekasi! Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, neseniai pristačiusi ketvirtąją ir paskutinę istorinių romanų ciklo „Silva rerum“ dalį, atvyksta į Italiją susitikti su savo skaitytojais. Bestselerių autorė, dailės mokslų daktarė ketina surengti susitikimų Milano ir Romos lietuvių bendruomenėse, pabendrauti su skaitytojais ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus.

 

„Taip sutapo – pasikvietėte iš anksto, griebėte, ir pataikėte, kad kalendoriuje buvo nesuplanuotas savaitgalis!“ – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė intensyviu darbų ritmu gyvenanti rašytoja.

 

Turėdama galimybę, K. Sabaliauskaitė mielai lanko Europos lietuvių bendruomenes ir Lietuvos miestų ir miestelių skaitytojus. „Nedarau kažkokios skirties tarp užsienio lietuvių ir lietuvių Lietuvoje – man esate skaitytojai, su kuriais autoriui visada įdomu ir malonu susitikti ir padiskutuoti. Priešingai, po tokių susitikimų įsitikinu, kad kur begyventume, kur bebūtų nubloškęs likimas, mus sieja graži tautinė ir kultūrinė bendrybė. Todėl tik norėtųsi palinkėti visiems daugiau nerašyto solidarumo su saviškiais, kur bebūtume“, – sakė K. Sabaliauskaitė, vasario mėnesį susitikimą su gerbėjais surengusi Vilniaus knygų mugėje.

 

Tarp Londono ir Vilniaus gyvenanti menotyrininkė jaučia ypatingą ryšį su jos mylimo Baroko tėvyne vadinama Italija, kurią atrado 2000-siais nuvykusi į Venecijos bienalę. „Bet užtat koks tai buvo atradimas! Su dar keliais menininkais ir menotyrininkais sugebėjome pavėluoti į keltą, turėjusį mus nuplukdyti į Lido, kur gyvenome ir pirmą naktį Italijoje teko praleisti Venecijoje, po atviru dangumi. Laimei, legendinės Piazza San Marco kavinės Florian darbuotojai susimylėję mums paliko neprirakinę keletą kėdžių, ir visą naktį būdravome legendinėje aikštėje, stebėdami nakties gyvenimą – pradžioje dingstančius turistus, vėliau, po vidurnakčio iš įvairių Bienalės vakarėlių rūmuose grįžtančias apgirtusias, vidur aikštės besibučiuojančias poras su smokingais, vakarinėmis suknelėmis ir aukštakulniais, tada juos pakeitė balandžių invazija, o šiuos savo ruožtu išvaikė gal antrą ar trečią valandą nakties netikėtai atsiradę vietiniai venecijiečiai bernai, susirinkę… žaisti futbolo! Dvi komandos spardė kamuolį iki pat paryčių, kol vėl ėmė lįsti pirmieji turistai. Neįkainojama pirmoji Venecijos patirtis“, – prisiminė K. Sabaliauskaitė.

 

Kristina Sabaliauskaitė. Pauliaus Gasiūno nuotr.

Kristina Sabaliauskaitė. Pauliaus Gasiūno nuotr.

 

Kaip pasakoja rašytoja, vėliau į Italiją ji grįžo daugelį kartų ir stengėsi apkeliauti kuo daugiau savitu charakteriu, atskiromis istorijomis pasižyminčius šios šalies regionus, ir apsupta didingus praeities laikus menančio baroko kaskart pasijunta grįžusi į savo kultūrinius namus.

 

„Šventasis miestas Roma man apskritai yra lyg urbanistinis šventraštis – šį miestą gali „skaityti“ daugelį kartų ir vis atrasti kažką nauja; Lietuvos-Italijos kultūriniai ryšiai nuo pat Renesanso – tai atskira istorija. Šiandien keliaujant galima žaisti sąsajomis ir bandyti atrasti Radvilos Našlaitėlio ir Jurgio Radvilos Romą, barokinę Romą, iš tų laikų, kai vykdavo iškilmingos lietuvių didikų diplomatinės „entratos“ į miestą, ar Pranciškaus Smuglevičiaus laikų antikinių griuvėsių ir klasicizmo Romą. Visada labai artima – net nežinau kodėl – Sicilija, kurią esame išvažinėję skersai išilgai. O gal atsakymą žinau? Sicilija mane pakerėjo per literatūros kūrinį – ne veltui Tomasi di Lampedusa romanas vadinamas „beveik tobulu XX a. romanu“, nuostabiu maistu ir gamta, kontrastu tarp grožio ir šiurkštumo. Kažkada į klausimą, kur Europoje jaučiuosi kaip namie esu atsakiusi – visur ten, kur akis mato baroką. Nes šis stilius, nusidriekęs nuo Ispanijos iki Ukrainos tarsi žymi bendro vakarietiškojo, europietiškojo kultūrinio naratyvo ribas. Šis „kultūrinių namų atpažinimo jausmas“ itin galioja būnant Italijoje, Baroko tėvynėje. Todėl prisimindama, kaip mūsų bajorai imitavo Romos senatą, kaip Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas skaitė Pietro Aretino eiles, o Sarbievijus buvo vainikuotas laurais Romoje, kad Gucevičius atsivežė Vilniaus Katedros idėją iš Romos, ir net stovėdama Vilniuje priešais Aušros Vartus ir Šv.Teresės bažnyčia, kur atrodo, jog šis kampelis tiesiog „transplantuotas“ kažkur iš Italijos, visada jaučiu puikų jausmą, kad esame didelio, susipynusio ir nuostabaus Europos kultūros pasakojimo dalis“, – ITLIETUVIAI.IT pasakojo rašytoja.

 

Įvairiomis premijomis apdovanota K. Sabaliauskaitė savo pirmąją „Silva rerum“ dalį išleido 2008 metais, kūrinys buvo pripažintas „literatūros įvykiu“ Lietuvoje ir sulaukė trylikos leidimų. „Silva rerum“ taip pat išversta į latvių ir į lenkų kalbas. Vasarį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė rašytoją apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

 

Milano ir Romos lietuvių bendruomenių organizuojami susitikimai su rašytoja K. Sabaliauskaite vyks balandžio pradžioje:

 

Milanas, balandžio 1 d., šeštadienis, 15:00 val. Chiama Milano patalpose, Via Laghetto 2. (Būtina registracija, ne bendruomenės nariams taikomas dalyvio mokestis. Registracija ir papildomi klausimai laukiami adresu milanas@itlietuviai.it).
Roma, balandžio 2 d., sekmadienis, 16:30 val., lietuviškuose svečių namuose Villa Lituania, Piazza Asti, 25. (Išankstinė registracija el. adresu ilb@itlietuviai.it)

 

Agnė Buckutė

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI