Home / BENDRUOMENĖ  / Italijos lietuvius aplankysiantis žurnalistas A. Perednis: nuo pilietybės referendumo priklausys, kaip ateityje kursime savo Lietuvą

Italijos lietuvius aplankysiantis žurnalistas A. Perednis: nuo pilietybės referendumo priklausys, kaip ateityje kursime savo Lietuvą

Aurimas Perednis. Asmeninio archyvo nuotr.

 

2019-sius paskelbus Pasaulio lietuvių metais, Milano lietuvių bendruomenė kviečia į renginių ciklą, skirtą tautiečių Italijoje ir Lietuvoje ryšių sustiprinimui, diskusijoms pilietiškumo, laisvės, vienybės temomis. Pirmajame ciklo renginyje – Pilietiškumo forume – lankysis „Žinių radijo“ žurnalistas, visuomenininkas Aurimas Perednis.

 

„Kadangi pats forumas taip ir vadinasi – Pilietiškumo forumas, pagrindinė mintis bus kalbėti apie pilietiškumą. Pirmiausia, apie tą tikrojo šeimininko jausmą – kas yra tikrasis savo valstybės šeimininkas, nepaisant to, kur jis gyventų pasaulyje. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Trečiasis Amerikos prezidentas Tomas Jefersonas yra pasakęs, kad aktyvus pilietis yra didžiausias korupcijos, privilegijų, arogancijos priešas. Kiekvienai šaliai labai svarbu, kad tokių piliečių būtų kuo daugiau. Dabar gi tie atstumai galbūt ir turi šiokį tokį geografinį efektą, bet emocinio beveik ne. Kartais pasikalbu su išvykusiais lietuviais ir paklausių jų, kaip jūs ten jaučiatės? Jie man sako – aš nesijaučiu emigravęs! Žiūriu lietuvišką televiziją, skaitau naujienų portalus, domiuosi ir tik išėjęs į gatvę suprantu, kad esu išvykęs iš Lietuvos, nes realiai šiame informacijos lauke ir gyvenu. Man XXI a. lietuviškumo grimasos yra įdomios; kaip galimą lietuviškumą, pilietiškumą ir meilę savo kraštui, savo tėvynei, puoselėti įvairiais būdais, įvairiomis formomis ir nebūtinai gyvenant Lietuvoje. Mūsų diaspora, ypač okupacijos metais, yra puikus to pavyzdys“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė žurnalistas A. Perednis.

 

Pirmą kartą ne tik Milano lietuvių bendruomenę, bet ir šį Italijos miestą apsilankysiantis  A. Perednis džiaugėsi galėdamas stebėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių reakcijas į dvigubos pilietybės klausimą. Savo vedamojoje radijo laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas sakė sulaukantis lietuvių skambučių iš Londono, Dublino, Oslo, Čikagos, Peru. „Kartais liūdna jausti kažkokią nesveiką įtampą tarp išvykusiųjų ir likusiųjų. Kai kalbuosi su užsienio lietuviais, atrodo, tarsi čia žmogus gyventų: kalba puikiai, seka gyvenimą Lietuvoje, labai gerai orientuojasi viešajame gyvenime, problemose, tai labai džiugina“, – pasakojo A. Perednis.

 

Nepaisant to, pasak A.Perednio, Lietuvos noras išlaikyti santykį su pasaulio lietuviais daug priklausys ir nuo požiūrio. „Pastaruoju metu rengiant laidas pilietybės išsaugojimo tema labai jaučiasi dvi nuomonės: vieni labiau konservatyvūs, labiau uždaresni, labiau gynybiški, atsargūs lietuviai, kurie sako – viena mama, viena tėvynė, ir kaip čia bus su kariuomene, tarnyste ir visokiais lojalumo konfliktais! Kita dalis žmonių labai aiškiai sako – palaukite, žmonės, pasaulis keičiasi! Pasaulis ir valstybės vis mažiau panašios į XVIII a. ar XIX a. valstybes, jos labiau globalios ir atviros. Pilietybės išsaugojimo rebusą svarstome ne iš tos pusės. Mano supratimu, ne valdžia turėtų prisiimti galią spręsti – kam būti lietuviu, kam nebūti. Jeigu žmogus gimė Lietuvoje, jeigu jis yra lojalus Lietuvos valstybei, jeigu pripažįsta pilietines pareigas nuo tarnybos kariuomenei iki mokesčių mokėjimo, jis automatiškai turi turėti pilietybę. Aš nematau problemų, kad pasaulyje yra daug šalių, kuriose išduodama po kelias pilietybes, ir tame matomos galimybes, ne grėsmės. Mes visur labai dažnai pirmiausia matome grėsmes. Airiai turi gerą posakį – kai airis susituokia su užsieniete ir gimsta vaikas, tuomet visa Airija padidėja!“ – ITLIETUVIAI.IT sakė A.Perednis

 

Pasak žurnalisto, šiandieninis mūsų politinis elitas, ypač konservatyvios, įtakingos politinio ir teisinio elito grupės, kritiškai vertina pilietybės išsaugojimą išvykus. „Buvę Konstitucinio teismo teisėjai dažnai turi „didelį” mikrofoną, pilietybės išsaugojimas matomas kaip tam tikras tautos skilimas, pažeidžiamumas, žaidžiama elektorato poliarizacija, nevengiant parodyt išvykusių kaip nepakankamai patriotiškai nusiteikusių, nei čia likusieji. Tai labai liūdina“, – nuogastavo A. Perednis.

 

Šalies politines realijas puikiai pažįstantis radijo laidų vedėjas rinkiminiu laikotarpiu teigia pasigendantis diskusijų pasaulio lietuviams itin svarbiu referendumo klausimu.„Man atrodo, pilietybės referendumas yra labai svarbus, ir nuo jo likimo priklausys, kaip ateityje mes kursime savo Lietuvą – kaip atvirą ar uždarą. Tas atvirumo ir uždarumo konfliktas, kurio pilna mūsų istorija, be galo įdomus ir svarbus mūsų perpsektyvai. Liūdna ir dėl to, kad greičiausiai bus pasiųstas labai prastas signalas išvykusiems“, – svarstė žurnalistas.

 

Kiekvieną darbo dieną tiesioginio eteriu laidoje A. Perednis ne tik diskuotuoja su politikais, ekonomistais ir ekspertais, bet ir nuolat kviečia į diskusiją įsitraukti klausytojus.„Kadangi dirbu žurnalistu, man visada įdomu stebėti žmones, stebėti jų reakcijas, požiūrį į problemas, vertybes ir jų kaitą, pajusti santykį su Lietuva, santykį vienas su kitu, kokia savijauta gyvenant kitame krašte. Mes visi kaip tas medis – kiekvienas norime būti prie savo šaknų. Sykį buvau gal tik 3 savaites Amerikoje, tai tiek pasiilgau namų.. Kiti, sako, nepasiilgsta. Beveik kiekvieną kartą paklausiu – kaip jūs jaučiatės? Ar jūs jaučiatės savas, ar svetimas toje visuomenėje? Dažnai man netgi geri draugai sako – na, žinai, vis tiek, kad ir kaip gerai čia būtų, bet vis tiek namai, draugai traukia. Man labai įdomu pajusti, kiek kiekviename mūsų yra Lietuvos. Paradoksalu, kad kaip tik daugiau Lietuvos būna išvažiavus“, –  įspūdžiais dalinosi žurnalistas.

 

Perednis jau 16 metų dirba „Žinių radijuje“, per savo karjerą yra kalbinęs tokias asmenybes kaip Nobelio premijos laureatą Robertą Šilerį, Tibeto vyriausybės tremtyje premjerą, daugybę valstybės vadovų, Europos komisarų. Prezidentės D. Grybauskaitės apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus Lietuvos Respublikai – atviros visuomenės kūrimą, diskusijų kultūros ir pilietiškumo skatinimą.

 

Pilietiškumo forumas vyks balandžio 7 d., sekmadienį, 16 val. HUG Milano patalpose.

 

Adresas: Via Giulio e Corrado Venini, 83, Milano

 

Renginyje taip pat svečiuosis Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio.

 

Susitikimo metu dalyviai bus kviečiami pasitikrinti savo žinias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtoje Lietuvių kalbos dienoms skirtoje viktorinoje „Ką žinau apie Lietuvą?“. Nugalėtojų laukia prizai.

 

Renginiui pasibaigus planuojamas vadinamasis aperityvas.

 

Milano lietuvių bendruomenės valdyba prašo patvirtinti savo dalyvavimą el. paštu, adresu: milano.lietuviai@gmail.com

 

ITLIETUVIAI.IT

Patricija Elžbieta Zarankaitė

NO COMMENTS

POST A COMMENT