Home / LAISVALAIKIS  / Italų orkestre grojanti lietuvė altistė Ū. U. Žebriūnaitė surengs solinį koncertą, kurį tiesiogiai transliuos RAI televizija

Italų orkestre grojanti lietuvė altistė Ū. U. Žebriūnaitė surengs solinį koncertą, kurį tiesiogiai transliuos RAI televizija

Ūla Ulijona Žebriūnaitė. A. Mazzon nuotr.

Šių metų gegužės 18-19 dienomis klasikinės muzikos gerbėjai, Turino miesto gyventojai ir svečiai turės unikalią galimybę sudalyvauti Italijos nacionalinio radijo ir televizijos (RAI) Auditorium salėje organizuojamuose soliniuose lietuvės altistės Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės koncertuose. Pirmos dienos koncertą 20:30 val. transliuos RAI 5 televizija. Trečiasis koncertas, gegužės 21 dieną, bus rengiamas Venecijos „La Fenice“ teatre.

 

Ū. U. Žebriūnaitė į Turiną atsikraustė prieš 8-rius metus ir nuo tada dirba RAI simfoninio nacionalinio orkestro altų grupės koncertmeistere, ją pažįsta daugelis italų klasikinės muzikos gerbėjų.

 

Ūla, Tavo tėtis Arūnas Žebriūnas buvo garsus Lietuvos kino režisierius, mama Giedrė Kaukaitė – ilgametė operos daininkė, kodėl ir Tu nepasirinkai specialybės susijusios su teatru, vaidyba?

 

– Kino pasaulis man atrodė sudėtingas, tėčio darbas – kažkas magiško, nepasiekiamo. Muzika man yra kažkas realaus, paprasčiau įgyvendinamo, tiesiog daug aiškesnė meno sritis. Bet kuriuo atveju pasirinkau darbą scenoje.

 

Kaip ir kodėl atsikraustei į Italiją?

 

– Bekoncertuodama po pasaulį su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ jau anksčiau buvau užklydusi į Italiją. Neslėpsiu, ši šalis mane visuomet labai traukė. Kai sužinojau apie 2009 m. pasklebtą konkursą RAI simfoninio nacionalinio orkestro altų grupės koncertmeisterės vietai užimti, nedvejojau, iš karto nusprendžiau išbandyti jėgas. Pabandžiau ir laimėjau. Taip ir atsikrausčiau į Turiną.

 

Ūla Ulijona Žebriūnaitė. A. Mazzon nuotr.

Ūla Ulijona Žebriūnaitė. A. Mazzon nuotr.

Ką Tau reiškia tavo darbas?

 

– Viską. Kartais gal net per daug, dėl to ieškau naujų pomėgių. Noriu sau paprasčiausiai priminti, kad gyvenime neegzistuoja vien tik muzika. Šiuo metu daug piešiu, daug domiuosi italų kino klasika.

 

Koks Tavo mėgstamiausias kompozitorius?

 

– Neturiu. Visi turi kažką ypatingo. Vis tik, išskyrus muzikos genijų V. A. Mocartą, paskutiniu metu žaviuosi Enijaus Morikonės (Ennio Morricone) filmų muzika. Teko groti jo koncertuose diriguojant jam pačiam. Žaviuosi jo asmenybe, netgi po „Oskaro“ laimėjimo jis išliko kuklus, paprastas, tikras savo profesijos „švaruolis“.

 

Pakalbėkime apie artėjantį koncertą. Kaip Tave atrinko? Ar nejauti kitų kolegų pavydo?

 

– Kiekvienais metais orkestro direktorius sudaro programas ir suteikia galimybę vienam orkestro nariui surengti solinį koncertą. Pagaliau, po 8-rių metų, sėkmė nusišypsojo ir man. Labai džiaugiuosi šia galimybe. Pavydo tikrai nejaučiu, svarbu gerai dirbti savo darbą ir įrodyti, kad esi verta to, ko pasiekei.

 

Koncerto metu atliksi L. H. Berliozo „Haroldą“. Ar tai buvo Tavo pasirinkimas? Jei taip, kodėl?

 

– Tiesą sakant, ne. Šį kompozitorių man pasiūlė pagrindinis orkestro meno direktorius J. Conlon (JAV). Tai buvo jo svajonė, bet kūrinys man labai patinka. Tiesą sakant, patinka ir pati jo istorija. „Haroldą“ užsakė N. Paganinis. Kai L. H. Berliozas baigė rašyti kūrinį, N. Paganinis, peržiūrėjęs jo partitūrą, atsisakė jį atlikti. Tikėjosi daugiau virtuoziskumo. Bet L. H. Berliozas nepasimetė ir nenusivylė, užbaigė kūrinį duodams jam keturių dalių simbolinį alto solo titulą. Pavadinimui „Haroldas“ įkvėpė L. Bayrono „Čaild Haroldo klajonės“ romanas. Smalsumo vedinas N. Paganinis vis tik atėjo į kūrinio premjerą ir liko taip sužavėtas, kad po koncerto L. H. Berliozui pabučiavo ranką.
I. Stravinskio „Ugnies paukštę“ ir C. Debiusi „Jūrą“ atliks visas RAI simfoninis nacionalinis orkestras. Tai taip pat yra orkestro meno direktoriaus pasirinkimas.

 

Ar labai jaudiniesi? Kaip kovoji su stresu prieš koncertą?

 

– Žinoma, jaudinuosi. Jaučiu labai didelę atsakomybę. Vis tik koncertas bus transliuojamas tiesiogiai per televiziją. Juk toks renginys turėtų tapti didele švente, kažkuo malonaus. Konkretaus recepto nuo streso neturiu, nors sudėtinga atlaikyti visą į tave sutelktą žiūrovų dėmesį, bet groju nuo 6-erių, išmokau kontroliuoti emocijas.

 

Ūla, labai dėkojame už pokalbį. Italijos lietuviai Tau linki didelės sėkmės.

 

– Visi klasikinės muzikos gerbėjai-lietuviai bus maloniai laukiami žiūrovų tarpe.

Kristina Raguckaitė
Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI