Išmoko žiūrėti į gyvenimą paprasčiau, perprasti italus ir skaityti tarp eilučių. Lietuvoje stengiasi dalintis Italijoje įgautomis geromis emocijomis, vertina šiltą bendravimą ir pasigenda to kitur. Tokiomis nuotaikomis ir Italijoje išmoktomis pamokomis dalinasi čia įsikūrę lietuviai.

Žengimas pro Šventąsias duris Vatikane 2016 m. Ž.Morkūnaitės nuotr.

Sausio 17 d. Vatikane tarp gausios vėliavų jūros ryškia trispalve mosavo ir Italijos lietuvių bendruomenės nariai. Tądien Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga popiežius Pranciškus pasveikino visus į Šv. Petro aikštę susirinkusius etninių grupių atstovus.

Į Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektoriaus kun. Audriaus Arštikaičio iniciatyvą paminėti šią dieną ir kartu žengti pro Šv. Petro bazilikos Gailestingumo vartus atsiliepė kelios dešimtys lietuvių iš Romos ir Sardinijos. Vartai po 15 metų (pagal tradiciją jie atveriami kas 25 metus – aut. past.) atidaryti Ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus proga ir simbolizuoja perėjimą iš nuodėmės į malonę. Tikima, kad praėjusius pro juos atleidžiamos visos nuodėmės. „Kiekvienas, kuris žengs pro šias duris, patirs paguodžiančio, atleidžiančio ir viltį įkvepiančio Dievo meilę“, – per atidarymo ceremoniją gruodį kalbėjo popiežius ir paskelbė 2016 – uosius Gailestingumo metais. Šventosios durys pasauliečiams bus atviros iki 2016 metų lapkričio 20 dienos.

Akimirkos iš Vatikano. Ž.Morkūnaitės nuotr.

Tėvynės, kalbos, šeimos ar draugų ilgesys – tai tik maža dalis, su kuria tenka susitaikyti išvykus gyventi į kitą šalį, kurioje reikia priimti naują kultūrą, žmonių įpročius ir gyvenimo būdą. Susiburti su savo šalies išeiviais tai būdas padėti vienas kitam ir tuo pat metu kurti bendruomeninius ryšius. Prieš iškilmingą Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos minėjimą, sausio 16 d. vakarą, Italijos lietuvių bendruomenė susitiko Romoje, svečių namuose Villa Lituania.

Sardinijoje jau penkiolika metų gyvenanti lietuvė Dijana Paltarackaitė teigė Italijoje išmokusi didžiausios gyvenimo pamokos – kantrybės. „Atvykus didžioji problema buvo italų gyvenimo ritmai, laiko ir susitarimų nepaisymas, bet aš juos perpratau ir susigyvenau, išmokau nekreipti dėmesio. Laikas išsprendė visas problemas“, – sakė D. Paltarackaitė.

Tuo metu prie itališko gyvenimo ritmo pamažu besipratinanti Gerda Jerukaitė į Sardiniją keliauja darbo reikalais ir neslepia vis labiau įsimylinti Italiją. Jai pritaria ir dukros aplankyti atvykstanti mama Violeta Jerukienė: „Mes, lietuviai, esame per daug sukaustyti, per daug rimtai į gyvenimą žiūrime, nors tai nieko neduoda. Pradėjus važinėti į Sardiniją supratau, kad reikia į gyvenimą žiūrėti paprasčiau, nesureikšminti taip visko. Visai negaila, kad dukra išvykusi, nes matau, kaip emociškai lengviau galima gyventi, ir norisi, kad dukra patirtų kuo daugiau laimės“. Grįžusi į namus V. Jerukienė stengiasi dalintis teigiama energija. „Norisi ir Lietuvoje gyventi tomis nuotaikomis ir keisti viską, per save skleisti teigiamą emociją“, – kalbėjo moteris.

Susibūrimas Villa Lituania svečių namuose. Ž.Morkūnaitės nuotr.

Būdama ketverių su mama į Italiją persikėlusi paauglė Ugnė džiaugėsi užaugusi Italijoje ir įgavusi pasitikėjimo savimi. „Esu drąsi ir pripratusi prie jaukaus ir artimo bendravimo, kurio grįžusi į Lietuvą dažnai pasigendu“, – atviravo mergina. Ugnė tvirtino Lietuvą laikanti savo šalimi. Nors savo ateities planų ir nesieja su Italija ir Lietuva, norėtų perduoti gimtąją kalbą ateities kartoms. „Turbūt ten, kur kursiu šeimą, būsiu vienintelė lietuvė ir turėsiu perduoti kalbą savo vaikams“, – svarstė su mama nuo mažens lietuviškai kalbanti ir Sardinijoje gyvenanti Ugnė.

„Dar ir šiandien esu lietuviško būdo“, – su šypsena veide prisipažino jau 37-rius metus Italijoje gyvenanti Romos bendruomenės valdybos narė Nijolė Tutkaitė. „Sunku perprasti italų galvoseną, kai kurias situacijas, kodėl jie piktinasi. Mes, lietuviai, esame daugiau tiesmukiškesni, nenaudojame tiek daug diplomatinių išsireiškimų. Turėjau išmokti skaityti tarp eilučių, perprasti žmogų, ką jis nori pasakyti, itališką humorą“, – šypsojosi N. Tutkaitė.

Italijos lietuvių susitikimo savaitgalis buvo vainikuotas popiežiaus Pranciškaus sekmadienio „Angelus“ mišiomis Vatikane. „Kiekvienas iš jūsų nešate su savimi savo istoriją, kultūrą ir kitas brangias vertybes”, – kalbėjo popiežius įvairių tautybių bendruomenių atstovams ir palinkėjo, kad žengimas pro Šventąsias gailestingumo duris pripildytų širdis ramybe.

Žiedūnė Morkūnaitė, ITLIETUVIAI.IT bendradarbė Romoje

ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. sausio 21 d.