Saulius Augustinas Kubilius
2011 m. archyvas

Pačiame Vatikane, prie Pirmųjų Romos kankinių aikštės esančiose vokiečių kapininėse – „Campo Santo Teutonico“, kurios yra laikomos seniausiomis visoje Romoje, greta vyskupų, kunigų ir vienuolių bei Romoje mirusių piligrimų kapų su krikščioniška viltimi prisikelti ilsisi lietuvio studento Bronislavo Kačergio palaikai.

1924 metų gegužės 21 dieną Romoje miręs 17 metų Marijonų kongregacijos studentas gimė lygiai prieš 100 metų, 1906 metų spalio 26 dieną. Romos senamiesčio Švenčiausiojo Jėzaus Vardo – Chiesa del Gesù – bažnyčioje ilsisi Krokuvos vyskupo ir buvusio Vilniaus vyskupo, kardinolo Jurgio Radvilos palaikai. Radvila mirė Romoje 1600 metais.

Kiek tolėliau nuo Romos, dvidešimties kilometrų nuo miesto centro, Guidonia Montecelio kapinėse palaidotas Romoje prieš metus miręs salezietis Vincas Petras Aleksandravičius. Vienuolis, grafikas, spaustuvininkas Vincas Petras Aleksandravičius, mirė Romoje 2005 m. lapkričio 16 d. sulaukęs 94 metų. Gimė 1911 m. spalio 19 d. Užlaukio kaime, Tauragės apskrityje. Atvykęs į Italiją tapo saleziečių broliu, dirbo jų spaustuvėse ir per maždaug šešis dešimtmečius išmokė spaustuvininko amato kelias italų saleziečių kartas. Pokario metais Castelnuovo mieste veikusioje Italijos lietuvių gimnazijoje brolis Vincas parengė grupę jaunų lietuvių spaustuvininkų. Vatikano spaustuvėje sukūrė lietuvišką poligrafinį raidyną. Visi Italijos saleziečių spaustuvėse 1950-2001 metais parengti lietuviški leidiniai ėjo per Vinco Aleksandravičiaus rankas – periodika „Saleziečių balsas“ ir „Krivūlė“, grožinė literatūra, religinės knygos, maldaknygės, giesmynai, dažniausiai jo paties iliustruoti. Paskutiniuosius 35 metus iki mirties brolis Vincas gyveno Romoje prie Pijaus XI saleziečių instituto, kuriame dirbo meno ir grafikos skyriuje. Kol jėgos leido, brolis Vincas aktyviai dalyvavo Romos lietuvių susitikimuose, buvo nuolatinis Vatikano Radijo lietuviškų sekmadienio Mišių transliacijų dalyvis.
Romos lietuviai Vėlinių dieną dalyvavo Šv. Mišiose už savo bendruomenės mirusiuosius. Mišias šv. Lauryno, arba Verano, kapinių Šv. Kazimiero Lietuvių Kolegijos Koplyčioje celebravo Kolegijos vadovybė. Daugelis Romoje mirusių lietuvių yra palaidoti būtent šioje koplyčioje: vyskupas Vincentas Padolskis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras prelatas Kazimieras Šaulys, Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas prelatas Vincas Mincevičius, Lietuvos pasiuntinys prie Šv. Sosto ministras Stasys Girdvainis, BALFO (Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo) pirmininkas prel. Juozas Končius, Brazilijos lietuvių generalinis vikaras ir Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vicerektorius Zenonas Ignatavičius, mons. Jonas Buikus, diakonas Augustinas Lišauskas ir vienuolė sesuo Eulalia.
Tose pačiose Verano kapinėse ilsisi kitų žinomų lietuvių vyskupų ir kunigų marijonų, jėzuitų ir saleziečių palaikai. Šv. Petro bazilikos kanauninkų ir geradarių mauzoliejuje palaidoti Popiežiškosios Šv. Kazimiero Lietuvių Kolegijos įkūrėjas ir rektorius Apaštališkasis Protonotaras, prelatas Ladas Tulaba bei kanauninkas prel. Jonas Bičiūnas. Marijonų vienuolijos kape palaidoti lietuviai vyskupas Pranciškus Petras Būčys, vyskupas Pranas Brazys, kunigas Juozas Vaišnora ir kun. Pranas Rėklaitis. Jėzuitų kape ilsisi buvę Grigaliaus universiteto profesoriai kunigas Paulius Rabikauskas ir kunigas Antanas Liuima bei buvęs Vatikano radijo lietuvių redakcijos vadovas kun. Vincas Pupinis. Saleziečių kape palaidotas buvęs Vatikano spaustuvės Poliglotta Vaticana ir Vatikano dienraščio „Osservatore Romano“ generalinis direktorius kun. Juozas Zeliauskas.
Romos kapinėse palaidotų lietuvių sąrašą prailgina Amžinajame mieste gyvenę ir dirbę pasauliečiai. Italijos valstybinio radijo RAI transliacijų lietuvių kalba ilgametis redaktorius, dr. Juozas Gailius ir jo žmona Vlada Bankauskaitė-Gailiuvienė yra palaidoti Romos miesto kapinėse Prima Porta. Jose taip pat ilsisi dailininkių, motinos ir dukros, Sofijos Pacevičienės ir Irenos Pacevičiūtės palaikai.