Home / AKTUALIJOS  / Lietuvių kilmės rašytoja Rūta Šepetys: lietuvių identitetas gyvena jų širdyse

Lietuvių kilmės rašytoja Rūta Šepetys: lietuvių identitetas gyvena jų širdyse

F. Agentieri ir R. Šepetys. P. E. Zarankaitės nuotr.

 

Kovo 25 d. Amerikos studijų centre Romos lietuvių bendruomenė turėjo galimybę susipažinti su žinoma lietuvių kilmės rašytoja Rūta Šepetys. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dėl savo „The New York Times“ betselerio „Tarp pilkų debesų“ (angl. Between Shades of Grey) išgarsėjusi rašytoja, susirinkusiai publikai atskleidė knygos atsiradimo istoriją ir kvietė pačius tapti savo praeities pasakotojais.

 

Daugiau nei 50 šalių išleistas, tačiau iš Europos šalių būtent Italiją, pirmąją, pasiekęs romanas dar kartą pristatytas Romoje, bendradarbiaujant Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų ambasadoms Italijoje, Lietuvos kultūros institutui ir Amerikos studijų centrui.

 

Susitikimą, kuriame tarp gausios Romos lietuvių auditorijos buvo galima išgirsti ir svečių iš už Atlanto, atidarė Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius bei Jungtinių Valstijų misijos viršininko pavaduotoja Italijoje ir San Marine Kelly C. Degnan.

 

Susitikimas su R. Šepetys. P. E. Zarankaitės nuotr.

 

Diskusiją moderavęs ir Amerikos lietuvę Rūtą Šepetį kalbinęs John Cabot universiteto politikos mokslų profesorius Federigo Agentieri auditorijai siekė atskleisti ne tik knygoje atvaizduojamą Europos istorijai itin svarbų trėmimų laikotarpį, bet ir kvietė autorę daugiau atskleisti šios knygos atsiradimą paskatinusią jos šeimos gyvenimo istoriją.

 

Lietuvio pabėgelio šeimoje užaugusi ir visą gyvenimą Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenanti R. Šepetys visame pasaulyje išgarsėjo prieš aštuonerius metus išleidusi pirmąjį, tikrais Lietuvos tremtinių liudijimais paremtą istorinį romaną „Tarp pilkų debesų“. Šiandien jau ne vieną romaną parašiusi moteris apie skaudų Europos gyventojų likimą, aprašytą knygoje, pasakoja įvairiuose susitikimuose ne tik valstijose, bet ir Europoje.

 

Romoje susirinkusius svečius R. Šepetys kvietė nebijoti ne tik viešai kalbėti apie istorinius faktus, bet ir užrašant savo šeimos tremties istoriją, ją išsaugoti. Savo pirmąjį romaną parašiusi įkvėpta tėvo – lietuvio pabėgelio – patirties, moteris teigė knygoje pirmiausia norėjusi atskleisti Lietuvoje kalbintų žmonių istorijas, perteikdama jas per istorijai sukurtus herojus.

 

Apie tai, kad istorijos gali padėti geriau suprasti ne tik vieni kitus, bet ir pakeisti požiūrį, moteris pasakojo kalbėdama apie dar ir šiandien kiekvieną liepos 4 d. (Amerikos nepriklausomybės dieną – aut. past.) jos tėvą išgąsdinančius fejerverkų šūvius. Visą gyvenimą lietuviu už Atlanto prisistatantis Jurgis Šepetys kaimynystėje ilgą laiką vadintas ne patriotų dėl jo neaktyvaus dalyvavimo nepriklausomybės dienos šventėse. Kartą mažos kaimynystėje gyvenančios mergaitės paklaustas, ar iš tiesų nėra patriotas, jau garbingo amžiaus lietuvis pasipasakojo apie sunkią savo vaikystę karo laikotarpiu ir dar iki šiandien jam nemalonius jausmus sukeliančius sproginėjimo garsus. Netrukus apie lietuvio praeitį sužinoję vietiniai apylinkės gyventojai greitai ne tik susidomėjimo jo istorija, bet ir taip mažai Jungtinėse Valstijose aptariama Europos istorija.

 

Lietuvoje ne tik dėka literatūros, bet ir čia nufilmuoto ir išleisto filmo „Tarp pilkų debesų“ išgarsėjusi moteris, kalbėdama apie Lietuvą teigia būtent čia supratusi itin universalias tiesas ir atradusi įkvėpimą jas atskleisti per tikras istorijas. „Supratau gyvenimiškas tiesas ir pamokas apie sunkiu išgyvenimo laikotarpiu aplankančią viltį, apie netekties skausmą dėl meilės. Manau, kiekvienoje istorijoje viskas nėra tik juoda ir balta, visada tarp to yra kažkokie pilki debesys, tarp kurių ir slepiasi tikroji tiesa. Tikiu, kad kiekvienoje istorijoje yra nors dalelė žmogiškumo, tai puikiai parodo ir žmonių liudijimai“, – teigė R. Šepetys

 

F. Agentieri ir R. Šepetys. P. E. Zarankaitės nuotr.

 

Šiandien Mičigane gyvenanti ir kas kartą dėl itin neįprasto vardo ir pavardės savo istoriją turinti pasakoti moteris kukliai teigia, kad geriau jaučiasi vadinama Amerikos lietuve, nei tik lietuve. „Manau, kalba yra viena iš žmogaus identiteto dalių, tai ir kultūra, ir paveldas. Tai asmeninio identiteto dalis. Dėl to jaučiuosi neturinti teisės savęs vadinti lietuve. Amerikos-lietuve – taip, žinoma“, – svarstė R. Šepetys.

 

Lietuvių kalba mažai kalbanti moteris džiaugiasi turėdama galimybę susitikti su lietuviais visame pasaulyje ir viliasi ateityje išmokti kalbėti lietuviškai daug geriau. „Kiekvieną kartą užsienyje sutikusi lietuvius žaviuosi šių žmonių patriotiškumu. Jie labai didžiuojasi savo kilme ir nors negyvena Lietuvoje, jie jaučiasi šalies dalimi: išlaiko tradicijas, švenčia šventes, atvyksta į visus lietuviškus renginius. Jie gyvena svetur, bet jų identitetas, esantis širdyje, yra namuose, Lietuvoje“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė R. Šepetys

 

Šiuo metu tik Jungtinių Amerikos valstijų pilietybę turinti rašytoja, paklausta apie netrukus Lietuvoje vyksiantį referendumą dėl dvigubos pilietybės, apgailestavo, kad daug informacijos apie šį apsisprendimą jai nepavyko surasti, tačiau dėl prigimtine teise įgyjamos pilietybės moteris pradėjo kelti klausimus. „Jeigu žmogus gimė Lietuvoje, kaip galima iš jo atimti pilietybę? Aš nenorėčiau to daryti. Manau, kuo daugiau balsų turėsime, tuo didesnės diskusijos vyks, tuo garsiau mūsų balsas skambės pasauliniu mąstu. Tapatybės klausimas yra kur kas sudėtingesnis, nei mes įsivaizduojame. Mes neįvertiname to, kad atimdami iš išvykusių teisę į pilietybę, atimame iš jų galimybę sugrįžti“, – nuogastavo Amerikos lietuvė.

 

Šepetys susitikimo Romoje metu siekė atkreipti publikos dėmesį į jos knygose aprašomą praeitį, apie kurią, pasak jos, reikia kalbėti, ją įsivertinti ir suprasti. „Norėdami suprasti dabartį, mes turime atsigręžti į praeitį. Turime grįžti prie savo šaknų, ir jose mes atrasime tai, kuo esame iš tikrųjų“, – pamąstymais dalinosi R. Šepetys

 

R. Šepetys. P. E. Zarankaitės nuotr.

 

R. Šepetys yra viena iš populiariausių „The New York Times“ knygų autorių. Jos knyga „Tarp pilkų debesų“ jau yra išleista daugiau nei penkiasdešimtyje šalių ir išversta į trisdešimt šešias kalbas.

 

Praėjusiais metais pagal šį romaną tuo pačiu pavadinimu Lietuvoje pristatytas ir filmas. „Tarp pilkų debesų“ – didžiausias ir brangiausias filmas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje.

 

ITLIETUVIAI.IT
Patricija Elžbieta Zarankaitė

NO COMMENTS

POST A COMMENT