Home / BENDRUOMENĖ  / Lietuvos Valstybės atkūrimo 87-ųjų metinių minėjimas

Lietuvos Valstybės atkūrimo 87-ųjų metinių minėjimas

Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Dainos ir šokiai, maldos, kalbos, invokacijos, juostos ir medaliai, gėlės ir giesmės, dvasinė puota prie Mišių altoriaus ir šventinė puotą prie vakarienės stalo – tokia iš esmės sudėtis mūsų Vasario 16-sios – Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo 87-ųjų metinių šventės Romoje, į kurią atvyko per 100 tautiečių, kurią pagerbė dalyvavimu Ambasadoriai, Prelatai ir kitų tautų atstovai, kurios programą pildė solistai iš visos Italijos, Romos lietuvių choras ir šventės viešnia, poetė ir vaikų knygų leidyklos redaktorė iš Lietuvos.

Šventė, pradėta šeštadienio, vasario 19-sios popietę, 14 val. 30 min., užtruko 10 valandų (be pertraukos!) pagal iš anksto paskelbtą programą, trijose skirtingose Romos miesto ir provincijos vietovėse. Šventės dalyvių neatbaidė nei neįprastai šaltas oras (naktį į sekmadienį pasnigo) nei šeštadienio popietę miesto eismą paralyžiavęs pusės milijono žmonių mitingas už Irake pagrobtos italės išlaisvinimą.
Pirmasis Šventės Aktas vyko prie Signataro Kazimiero Šaulio (1872-1964) kapo Verano kapinėse, lietuvių koplyčioje-mauzoliejuje. Čia Prelatui Signatarui pagerbti gėlių puokštę padėjo Artūras Gailiūnas, LR Ambasados laikinasis reikalų patikėtinis, faktiškai einantis diplomatinės misijos Italijoje vadovo pareigas nuo 2004 m. rudens. Čia malda į Aukščiausiąjį Signatarus ir kitus Lietuvos Patriarchus pagerbė Apaštališkasis Proto-notaras Stasys Žilys, prelatas, poetas ir dailininkas, daugiau kaip keturis dešimtmečius Lietuvių kolegijos Dvasios tėvas. Čia tautiškojo aukojimosi vertybę priminė kitų Romoje Amžinuoju miegu besilsinčių tautiečių atmintį pagerbęs diplomatas Kazys Lozoraitis, buvęs ambasadorius Vatikane, kalboje prie Popiežiškosios Kolegijos mauzoliejaus įsakmiai priminęs neišdildomos atminties diplomato Stasio Girdvainio (1890-1970), įgaliotojo ministro prie Šv. Sosto nuo 1939 iki mirties, pavyzdį. Susikaupusius ir giedančius dalyvius, tarp jų naująjį ambasadorių Vatikane Algirdą Saudargą su žmona, Ambasados Italijoje pareigūnus su šeimomis, LR gynybos štabo viršininko pavaduotoją pulk. leit. Darių Adomaitį, atvykusį stažuotei NATO koledže Romoje, Italijos lietuvių bendruomenės atstovus, šv. Kazimiero Kolegijos kunigus ir vienuoles, filmavo ir dar tą patį vakarą vaizdus per regioninę žinių laidą parodė valstybinės televizijos programa “Rai 3”. Išskyrus žodžio “LITUANUM”, įkalto į travertino plokštę virš mauzoliejaus-koplyčios durų, Signataro Kazimiero Šaulio pagerbimo aktas praėjo be tautinės atributikos.
Vyties ženklas buvo vienintelis šventėje tautinis arba valstybinis ženklas – jis puošė oficialiai Italijoje registruotos asociacijos “Italijos Lietuvių bendruomenės” valdybos surengtos Vasario 16-sios šventės programos viršelius. Programoje buvo įvardyti jos atlikėjai bei šios šventės rėmėjai ir globėjai: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Ambasada Italijos Respublikoje. Šventės mecenatai Solveiga Vaitkienė ir Giovanni Mennini. Šventę taip pat rėmė Kaune veikianti leidykla „Tabula Rasa“ ir Lietuvos ūkininkių draugijos amatų centras „Verpstė“.
Antrasis Šventės aktas (iš trijų dalių) buvo tęsiamas vienoje iš seniausių krikščioniškosios Romos šventovių ant Aventino kalvos, šv. Bonifaco ir Aleksijaus bazilikoje (dabartinis pastatas yra iš XIII amžiaus), iš kurios krikštyti baltų tautų išvyko Prūsų žemėse 997 metų balandžio 23 dienas nužudytas kankinys, šv. Vaitiekus Adalbertas. Bazilikoje padėkos už Lietuvos Nepriklausomybę Mišias aukojo dvylika Romoje dirbančių ir studijuojančių kunigų. Mišiose giedojo maestro Dario Paolini vadovaujamas 12- balsų “Romos lietuvių choras”, atlikęs Svilainio, Fauré, Bacho ir Naujalio kūrinius. Mišių apeigoms vadovavo Lietuvių katalikų sielovados Italijoje koordinatorius, dr. Virginijus Veilentas, nuo 1995 metų Vatikano radijo lietuvių skyriaus vadovas, Italijos Lietuvių bendruomenės valdybos narys. Sielovados koordinatorius tautiečiams priminė: “Vasario 16 – oji yra Laisvės šventė, kurią gali tinkamai švęsti tik laisvi žmonės. Jei dar esi dvasioje supančiotas, tada rasi daugybę priežasčių, kodėl šventė bus panaši į pakasynas. Po laisvės deklaracija turime padėti savo parašą ir jei savo širdyje švenčiame laisvės pergalę, tuomet galėsime iš tiesų pasidžiaugti ir Lietuvos laisve”.
Po Mišių toje pačioje šventovėje vyko šventinis muzikos ir poezijos vakaras, į kurį pakvietė ir kurį pravedė Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas 31 metų Kęstutis Liobikas, Bažnyčios socialinio mokslo daktarantas Angelicum universitete. Neapsakomai gražiai pakaitomis dainavo Italijoje gyvenančios lietuvės solistės. Emira Dervinytė, sopranas iš Romos, atliko lietuvių liaudies dainą “Anoj pusėj Dunojėlio” ir Mocarto “Laudate Dominum”. Nerilė Januškaitė, sopranas, vien šiai šventei į Romą atvykusi iš Mantuvos (šiaurės Italijoje) atliko G. Rosinio “Crucifixus” ir A. Kačanausko “Tėviškę”. Maestro Dario Paolini, kuris palydėjo solistes vargonais, atskirai grojo tris V. Bagdono kūrinius vargonams: “Tai skrajojo”, “Tykiai tykiai” ir “Oi griežle”. Dario Paolini, užleidęs vietą prie vargonų kompozitoriui Pierfranco Cucchiarelli, išėjo į sceną, kur kaip tenoras atliko pastarojo itališką giesmę “Pie Jesu”. Po vieno kito iš aukščiau įvardytų muzikinių kūrinių vargonais, solisčių bei tenoro stipriais, erdvę šventovę veriančiais balsais, pamainomis pasigirsdavo tykus poetės Birutės Lenktytės – Masiliauskienės balsas. Iš Kauno pakviestą į net kelis vasario mėnesį Italijoje vykusius lietuvių renginius jį šventės dalyviams skaitė “Pasupu žodį… Paleidau… Švelniai – kaip paukštį. Pas jus…” ir kitus savo kūrybos eilėraščius.
Žodinės ir muzikinės programos atlikėjams koncerte, kaip ir Mišias aukojusiems kunigams bei jų metu giedojusiems choristams, bei visiems bazilikoje buvusiems žiūrovams negalėjo nekliudyti ypatingai šaltas oras nekūrenamoje šventovėje. Be tikrai ne dėl noro sušilti žiūrovai itin ilgai ir karštai plojo koncerto atlikėjams: profesionalus (solistai, įskaitant bene visus choristus, yra konservatorių absolventai) pasirodymas gaivino dvasiškai ir malonino širdis ne vien dėl puikaus atlikimo – solistai ir choristai buvo vietinės pajėgos, bene pirmą kartą išėjusios į viešumą ir matomai pasiryžusios ilgiau neslėpti talento, bet jį skleisti ir dalytis su visais. Tai ypatingai džiugina. Taip pat koncerto atlikėjai iš kitų vietovių atvyko kviečiami į Romą ir į Italiją vietinių pajėgų, šiam renginiui radusių dosnių rėmėjų ir mecenatų – jiems irgi nuoširdi padėka. O “Romos lietuvių choras” tenebūna vienkartinis reiškinys: po pirmo sėkmingo pasirodymo tegul gyvuoja ir skleidžiasi!
Programos pabaigoje solistėms, solistui ir choro vadovui, choristams ir poetei buvo įteiktos gėlių puokštės ir simbolinės dovanos iš Lietuvos – “Verpstės” juostelės su tautine atributika.
Po meninės dalies, šv. Bonifaco ir Aleksijaus bazilikoje vyko Italijos Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos Respublikos Prezidento skirtų apdovanojimų ceremonija. Italijos Lietuvių Bendruomenės valdyba pagerbė jos atsikūrimo pastangas ir jos veiklą karštai remiantį buvusį ilgametį valdybos narį, 12-ką metų buvusį Lietuvos Respublikos ambasadorių Vatikane, diplomatą Kazį Lozoraitį. Reikšdamas visų Italijos lietuvių padėką, ILB valdybos pirmininkas Kęstutis Liobikas apjuosė diplomatą Kazį Lozoraitį ilga, menine “Verpstės” moterų darbo tautine juosta, išdailintą išaustų ąžuolo lapų raštu ir su užrašu: “J.E. Amb. K. Lozoraičiui – ILB 2005 vasario 16 d.”
Sekė Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimų įteikimai dviems aktyviems ILB nariams, Vatikano Radijo lietuvių skyriaus vadovui dr. Virginiui Veilentui ir VR redaktoriui Sauliui Kubiliui. LR Prezidento V. Adamkaus apdovanojimai jiems buvo įteikti atskiroje iškilmingoje ceremonijoje. LR konsulė Italijoje Edita Krikščiūnienė garsiai perskaitė apdovanojimų teikimo dekretus, o LR Ambasados vadovas ir laikinasis reikalų patikėtinis Artūras Gailiūnas juos įteikė, kartu pridegdamas ordino medalį ir žymenį. Kun. dr. Virginijus Veilentas apdovanotas Sausio 13 – osios atminimo medaliu, Saulius Kubilius apdovanotas už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga atminimo ženklu. Jiems Ambasados sekretorė Sondra Litvaitytė įteikė gėlių puokštes. Prezidento Valdo Adamkaus dekretų tekstų itališkus vertimus perskaitė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Liobikas.
Šventės oficialioji dalis buvo užbaigta Tautos himnu.
Mišiose, koncerte ir apdovanojimų ceremonijoje šalia vietos lietuvių dalyvavo nemažai italų ir kitų ILB svečių. Vienintelis tautinių organizacijų atstovas Vasario 16-sios – Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo 87-ųjų metinių šventėje Romoje buvo Italijos lenkų bendruomenės valdybos narys, p. W Janikowsk. Šventė buvo užbaigta pagal tradiciją prie stalo restorane “da Giovanni”, kurioje dviejų ambasadų paklota gardi vakarienė buvo pratęsta šokiais ir dainomis.
Milano lietuviai vasario 26 d. minėjo Vasario 16-sios šventę atskiru minėjimu. LR Garbės konsulas Guido Levera pasveikino maždaug 20 šventės dalyvių su Vasario 16-ąja ir papasakojo apie vasario 25 dieną Milane, fondo “Eni Enrico Mattei” organizuotą renginį apie Lietuvos perspektyvas išplėstoje Europos Sąjungoje: “l’Europa ritrovata: la Lituania si unisce ai 25” (Iš naujo atrasta Europa: Lietuva jungiasi prie 25-kių). Garbės konsulas Guido Levera šio renginio dalyviams pristatė Lietuvos politinę, ekonominę ir socialinę situaciją. Iš Romos į Milaną atvykęs ILB valdybos pirmininkas Kęstutis Liobikas papasakojo apie ILB veiklą ir pristatė poetę bei leidyklos „Tabula Rasa“ redaktorę Birute Lenktytę-Masiliauskienę, kuri skaitė pranešimą „Kalbos ugdymo kitakalbėje aplinkoje priemonių bei metodų pristatymas vaikams bei tėvams“.
Panašų pranešimą B. Lenktytė-Masiliauskienės skaitė Romoje vasario 20 d. ir vasario 27 d. bei pravedė lietuvių kalbos ugdymo pamokėlę-žaidimą vaikams ir tėvams.
Už turiningus Vasario 16-sios minėjimus Romoje ir Milane pagrindinė padėka tenka ILB valdybos pirmininkui Kęstučiui Liobikui, kuris nesavanaudiškai tęsia senas vietines tradicijas, kurios buvo puoselėjamos Italijoje dar ilgus dešimtmečius prieš 1990 metų kovo 11-sios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimą.
Dabartinę Italijos Lietuvių bendruomenės valdybą sudaro šeši valdybos nariai: pirmininkas Kęstutis Liobikas, vicepirmininkas dr. Saulius Kačiulis, sekretorė Nijolė Tutkaitė, iždininkė Giedrė Krasauskaitė ir nariai dr. Virginijus Veilentas ir Danutė Ereminaitė.
Dabartinę Milano apylinkės valdybą sudaro penki nariai: pirmininkė Danutė Ereminaitė, vicepirmininkas Alessandro Vitale, sekretorė Asta Vilkaitė, iždininkė Raimonda Jagelavičiūtė ir narys Girmantas Praninskas.
Italijos Lietuvių bendruomenės valdybai Sardinijoje atstovauja Daiva Lapėnaitė.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI