Home / AKTUALIJOS  / Romoje dingusi Birutė: „Jūs nežinote, ką aš išgyvenau“

Romoje dingusi Birutė: „Jūs nežinote, ką aš išgyvenau“

Venecijos aikštė Romoje. A.Buckutės nuotr.
Venecijos aikštė Romoje. A.Buckutės nuotr.

Venecijos aikštė Romoje. A.Buckutės nuotr.

Romoje birželio pradžioje dingusi ir po pustrečios paros atsiradusi turistė iš Lietuvos, 68-rių Birutė Bagnodienė bando atsigauti po patirto išgąsčio. „Jūs nežinote, ką aš išgyvenau”, – verkdama vaikams pasiguodė Birutė.

„Iš mamos pasakojimo supratau, jog prie jos buvo priėję kažkokie jaunuoliai, kurie kalbino, davė vandens, keletą eurų ir pasišalino. O tada beveik iškart priėjo policija, iškvietė greitąją ir išvežė ją į ligoninę. Manau, tie jaunuoliai ir nurodė, jog yra moteris, kuriai reikia pagalbos“, – apie tai, kaip mama buvo surasta, Italijos lietuvių portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo 27 m. Birutės dukra Agnė Bagdonaitė.

Senatvine demencija susirgusi moteris dar neseniai pati viena lankydavo dukrą Londone, tačiau kelionė po Italiją su drauge ir kitais turistais iš Lietuvos jai virto košmaru: viešnagės Bolonijoje metu iš jos buvo pavogta rankinė su dokumentais ir telefonu, dar kitą dieną ji pasiklydo Romoje, Venecijos aikštėje. Kelionės dalyviai mėgino patys ieškoti Birutės, tačiau po pusdienio bergždžių pastangų, pasidavė ir pranešė artimiesiems.

„Mama labai sunkiai apie tai kalba. Ne paslaptis, kad ji serga, ir iš patirto streso nebesugebėjo priimti sprendimų pati. Mes bandėme paaiškinti, kaip ji galėjo pasielgti, bet ji sakė, jog policijos bijojo. Jei ne liga, viskas būtų buvę daug paprasčiau. Iš tiek, kiek ji pasakojo, supratome, kad visą tą laiką tiesiog vaikščiojo gatvėmis, iš pradžių dar bandė ieškoti grupės, bet nesėkmingai. Ji buvo užsukusi į parduotuves, kažką pirko, turėjo šiek tiek pinigų su savimi, tačiau pagalbos neprašė. Kai pasiėmėme ją, buvo pavargusi, išsigandusi ir šoko būsenoje”, – pasakojo Londone daugiau nei 7-rius metus gyvenanti A. Bagdonaitė.

Birželio 11 dienos vakarą Birutė buvo atvežta į Santo Spirito ligoninę, kitądien pas mamą iš Londono atskrido dukra. Pasak jos, šokas ir patirtas siaubas padarė savo. „Vienu metu pamaniau, jog nebegrįžtamai. Tačiau matau, kad gerėja. Buvo momentų, kai mama pradėjo verkti, sakydama: „Vaikai, jūs nežinote, ką aš išgyvenau“. Man svarbiausia buvo žinoti, ar kažkas ją nuskriaudė, ar kažkaip kitaip išgąsdino. Ji prisiekė, kad ne, niekas nebuvo priėjęs su blogais ketinimais. Ji tiesiog buvo išsigandusi“, – prisiminė dukra. Tiesa, kur tiksliai buvo Birutė visą šį laiką, liko neaišku: su artimaisiais susitikę policininkai nekalbėjo anglų kalba.

Birutė su vaikais. Asmeninio archyvo nuotr.

Birutė su vaikais. Asmeninio archyvo nuotr.

Birutės dingimo istorijoje neliko abejingi Italijos lietuviai. Į dukros socialiniame Facebook tinkle išplatintą pagalbos prašymą atsiliepė daugybė žmonių, kurie dalinosi žinia ir bandė padėti. Viena iš aktyviausiai prisidėjusių lietuvių 31-rių Gintarė Raguckaitė. Aštuntą mėnesį besilaukianti moteris kartu su savo draugu žurnalistu Roberto Santilli kreipėsi į italų žiniasklaidą. „Kai dingsta žmogus, ypač tokios būsenos, svarbi kiekviena minutė. Ypatingai žinant, kad policija iškart paieškos nepradeda. Susisiekėme su dienraščiu „Il Messaggero“, televizijos laida „Chi l’ha visto?“, vėliau naujieną perėmė ir kiti portalai. Nebuvo paprasta, nes jie nenorėjo platinti informacijos, kol nepaskelbta oficiali paieška.

Daug prisidėjo ir Raminta Aglinskaitė, kuri susisiekė su organizacija, ieškančia žymiosios Emanuela Orlandi. Šios organizacijos vadovė Renata Adriana Grattoni labai stengėsi išplatinti infomaciją per savo tinklus, jau šeštadienį iškabino Birutės nuotraukas Romos centre. R. Aglinskaitė taip pat tiesiogiai stebėjo Romos centre esančių video kamerų vaizdą, tikėdamasi pamatyti Birutę. Kita lietuvė Greta Liutkutė bandė susisiekti su įvairiomis organizacijomis, telkė paieškų grupę, vėliau vertėjavo ligoninėje“, – pasakojo 11 metų Romoje gyvenusi G. Raguckaitė. Nieko nelaukusi į paieškas leidosi buvusi Lietuvos ambasados darbuotoja Sondra Litvaitytė. „Kiek man žinoma, mergina pati lakstė po centrą klausinėdama žmonių, ieškodama. Visi žmonės siūlė pagalbą, visi padėjo, kas kaip mokėjo. Merginos pačios skambino tiek gidėms, su kuriomis vyko mama, tiek policijai, tiek visoms asociacijoms. Buvo neįtikėtina! Jei ne Italijos lietuviai, viskas būtų vykę visai kitaip. O ir rezultatas galėjo būti kitoks”, – dėkojo Birutės dukra Agnė.

Šios istorijos metu socialiniame Facebook tinkle kilo nepasitenkinimų Lietuvos ambasada. Dingusios moters dukrai paskambinus į ambasadą, ji išgirdo klausimą „kodėl jūs mums skambinate?“. Tai tarp lietuvių įžiebė ilgą diskusiją.

„Per dieną ambasada gauna keliasdešimt, o kartais ir šimtus skambučių įvairiais klausimais – tiek konsuliniais, tiek administraciniais. Ambasados darbuotojai stengiasi surasti optimalų atsakymą kiekvienam besikreipusiam, visgi kiekvieno paskambinusiojo, visų pirma, yra paklausiama, dėl ko (kokiu klausimu) mums skambinate. Gavę panašaus pobūdžio skambutį apie ištikusią nelaimę, ambasados darbuotojai įvertina situaciją, visas aplinkybes. Šiuo atveju, paskambinus Birutės dukrai ir pranešus, kad dingo mama, jos buvo paklausta, kodėl skambina į ambasadą, o ne į policiją. Kai moteris informavo, kad policijai apie įvykį jau pranešta, konsulinis pareigūnas paprašė suteikti turimą informaciją, vėliau buvo paprašyta atsiųsti visą informaciją su kontaktais ir nuotraukomis elektroniniu laišku“, – rašoma ITLIETUVIAI.IT portalui atsiųstame ambasados atsakyme.

„Neminėsiu blogu žodžiu, nes tiesiog tuo metu, kai viskas vyko, apie juos (ambasadą – aut. past.) negalvojau. Tik vėliau suvokiau, kad per visą laiką aš nesulaukiau nieko iš jų, net paprasto skambučio, informacinio ar asmeniškai pasiteirauti, ar yra kažkokių naujienų. Tik vėliau, kai Italijos lietuviai sujudo ir pradėjo kalbėti apie tai, kai pradėjo sklisti žinia, sulaukiau paramos ir pagalbos iš ambasados. Manau, tai buvo visiems pamoka. Vieniems asmeninė, kitiems profesinė”, – sakė Birutės dukra Agnė.

„Suprantu, kad jie yra ne paieškų tarnyba, ir nesitikėjau, kad suteiks merginai psicholiginės paramos. Bet tada natūraliai kyla klausimas, kur kreiptis lietuviui užsienyje, jeigu jį ištinka bėda? Didžiuojuosi būdama Lietuvos piliete, noriu didžiuotis ir savo ambasada”, – sakė G. Raguckaitė.

Lietuvos ambasados komentare patikslinama, kad kaip oficiali valstybės institucija ji, visų pirma, privalo veikti tik teisinėmis priemonėmis: „Todėl pirminė reakcija yra ieškoti reglamentuoto sprendimo, ypač kai reikalas vyksta greitai ir yra emocinis. Šiuo atveju, nedelsiant kreipėmės į policiją, nes Italijoje, kaip ir Lietuvoje, dingusių asmenų paieškos funkciją atlieka policijos pareigūnai. Policijai buvo pateikta turima informacija – dingusios pilietės aprašymas, paaiškintos jos dingimo aplinkybės. Italų policija patikino, kad jai pateikta informacija yra išplatinama ne tik tarp visų policijos padalinių, bet ir yra informuojamos gydymo įstaigos“.

Šiuo metu Birutė yra savo vaikų ir gydytojų globoje. „Pagaliau visi atmerkėme akis ir supratome, jog ne viskas yra taip, kaip norėtųsi, kad būtų. Kartais matai žmogaus pasikeitimus, bet tikėti nesinori, kad yra tikrai blogai. Planai yra tokie – rūpintis ja. Liga, su kuria mama susidūrė, yra siaubinga ir suvokiame, jog bus tik blogiau. Tačiau, kol dar galima, ir kol yra šansų, imsimės kontroliuoti ligą ir neleisti ligai kontroliuoti mamą“, – apie planus kalbėjo A. Bagdonaitė, turinti vyresnius brolį ir įbrolį. Tėtį šeima palaidojo prieš beveik 20 metų.

„Be visų tų žmonių aš būčiau nieko nepadariusi ir atsimušusi į sieną. Esu be galo jiems dėkinga! O svarbiausia, gavau dar vieną pamoką: žmonija gyvuoja! Iš anksčiau buvau šiek tiek nusivylusi žmonėmis, bet man tai buvo įrodymas, jog žmonės yra nuostabūs!“ – dėkojo A. Bagdonaitė.

Agnė Buckutė
ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. birželio 20 d.

2 KOMENTARAI
  • Vilma 2016-06-20

    Kaip smagu skaityti, kai viskas baigesi gerai ir mama yra su artimaisiais. Linkiu greiciau visiems atsitiesti po patirto soko. Smagu, kad mes esame lietuviai neabejingi kitu bedai, linkiu visiems islikti tokiais. 🙂

  • Kaukas 2016-06-23

    Labai jaudinanti istorija su laiminga pabaiga.O ,kad visi lietuviai visur būtų tokie vieningi,ypač Anglijoje…Linksmų Joninių visiems !

SKELBTI