Per 2017 m. Lietuvą aplankė apie 40 tūkst. italų turistų, Lietuvos eksportas Italijoje pralenkė netgi bendrąjį šalies augimo eksportą ir pasiekė daugiau nei 17 proc., o Antrojo pasaulinio karo nuoskaudą – prarastą istorinį „Villa Lituania“ pastatą italai lietuvių diplomatams kompensavo Romos centre esančių rūmų patalpomis, į kurias ketinama perskelti kitąmet. Nors Lietuvos ir Italijos santykiai politiniame-ekonominiame lygmenyje yra progresyvūs, tačiau rytų Europos arba postsovietinės valstybės etiketės Lietuvai per 28-rius nepriklausomybės metus Italijoje vis dar tenka purtytis, ir tuo galima įsitikinti pakalbinus paprastus italus nuo šiaurės iki pietų. Per 25-erius valstybės tarnautojo metus pirmą kartą tapęs ir vasarą naujai paskirtas Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius mano, kad mūsų valstybės įvaizdis turėtų būti keičiamas kalbantis ir elgiantis solidžiai. „Italijoje Lietuvos vertinimo prasme nereikia kovoti su vėjo malūnais. Mūsų istorijos įsivaizdavimas, dabarties suvokimas keičiasi natūraliai ir pakankamai sparčiai“, – apie Lietuvos įvaizdį Europos pietuose, dviejų šalių tarpusavio santykius ir ketinamus atlikti darbus ambasadorius pasakojo Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT.

 

Sveikiname pradėjus kadenciją ir ta proga klausiame, kokie pagrindiniai Jūsų tikslai ir užduotys?

 

Lietuvos santykių su Italija tendecija yra labai pozityvi, todėl kažko labai keisti neketinu. Vienas iš pagrindinių mano kadencijos tikslų – suaktyvinti ekonominį šalių bendradarbiavimą. Išskirčiau tris atskiras sritis: paslaugų sektorių (turizmas ir pervežimai), prekybą ir investicijas.

 

Lietuvos vežėjai aktyviai dirba su Italijos įmonėmis, todėl reikia ir toliau gerinti sąlygas verslui ir padėti pervežimų srityje dirbančioms lietuvių įmonėms. Plačiau norėčiau pakomentuoti turizmo situaciją. Lietuvos turizmo departamentas Italiją yra įvardijęs kaip vieną iš strateginių rinkų, o ir į Lietuvą atvykstančių italų skaičius didėja. Kasmet pastebimas kelių procentų augimas. 2017 m. į Lietuvą atvykusių italų turistų skaičius siekė apie 40 tūkst. Aktualus niuansas – mėnesį neveikė Vilniaus oro uostas, tačiau nepaisant to, turistų iš Italijos padaugėjo. Pakankamai dažnai tenka kalbėtis su italais, viešėjusiais Lietuvoje. Atsiliepimai labai geri. Jiems patinka viskas – architektūra, švara, susiekimas, viešbučių ir restoranų kokybė. Turime įvertinti, ko nepasakysi apie daugelį kitų šalių, kad esame daugiakalbė tauta. Mūsų komunikabilumas, svetingumas, graži ir pakankamai įvairi gamta, Vilniaus barokas, Kauno tarpukario paveldas, primenantis Romos architektūros Musolinio laikotarpiu elementus, Klaipėda, Neringa, Kryžių kalnas italams yra įdomūs. Šia prasme turizmas turi potencialą ir viena iš mano krypčių yra surasti partnerius italams Lietuvoje, lietuviams Italijoje. Kalbėti apie Lietuvą kaip potencialią kelionės vietą, padėti mūsų verslui plėsti kontaktus, viešinti galimybes Lietuvoje pasitelkus spaudą, socialinę žiniasklaidą.

 

Lietuvos ir Italijos prekyba per 2017 m. turėtų siekti arba būti peržengusi 2 mlrd. eurų. Maždaug pusė milijardo yra Lietuvos eksportas į Italiją ir pusantro milijardo Italijos į Lietuvą. Mano, kaip ambasadoriaus ir Lietuvos atstovo interesas yra skatinti eksportą iš Lietuvos į Italiją. Per 2017 m. bendras Lietuvos eksportas padidėjo 16 su truputėliu procentų, o į Italiją jis buvo netgi didesnis už bendrajį šalies eksporto augimą, siekė 17.5 proc. Daug Lietuvos įmonių atranda Italiją, mes siekiame padėti ieškoti partnerių įmonėms, kurios ieško galimybių patekti į itališką rinką. Lietuva yra Šiaurės Europos šalis. Šio regiono valtybės bet kuriam europiečiui asocijuojasi su išsivysčiusios, nekorumpuotos, stabilios, saugios, modernios, kokybiškaos šalies įvaizdžiu. Tas pasąmonėje veikia labai aiškiai. Mes pozicionuojame save kaip Šiaurės Europos arba Šiaurės ir Baltijos Europos regioną ir bandome šį valstybės įvaizdį skleisti Italijoje.

 

Italijos investicijos Lietuvoje yra spraga, kurią reikia taisyti. Itališkų investicijų Lietuvoje turime apie 26 milijonus eurų. Ambasada aktyviai bendradarbiauja su „Investuok Lietuva“, kitomis Lietuvos institucijomis, kurios padeda identifikuoti lietuvių poreikius – ko geriau ieškoti, su kuo vertėtų diskutuoti. Italus domina Lietuva ne kaip rinka, bet kaip regiono dalis. Lietuvos, kaip modernios ekonomikos valstybės pristatymas, kritinės žinojimo masės sukūrimas specializuotame rate, kuris vėliau gali virsti investicijomis ir gyvybės mokslų ekonomika gali pritraukti Italijos investuotojus.

 

Italijoje dirbate jau beveik pusmetį. Kaip, Jūsų nuomone, Lietuva čia yra vertinama?

 

Daug geriau, nei mano dauguma lietuvių. Būtų neteisinga pateikti didelius apibendrinimus čia praleidus kiek mažiau nei pusmetį, tačiau kiek teko bendrauti, italai žino, kur yra Lietuva, jų įsivaizdavimas yra pakankamai teisingas ir objektyvus. Italijoje Lietuvos vertinimo prasme nereikia kovoti su vėjo malūnais. Geriau už kalbas yra atvežti ir parodyti kokybišką koncertą, teatrą, pakviesti aplankyti Lietuvą, ir tuomet dingsta seni stereotipai. Mūsų istorijos įsivaizdavimas, dabarties suvokimas keičiasi natūraliai ir pakankamai sparčiai.

 

Kokiais būdais, priemonėmis ketinate keisti vis dar nusistovėjusį Lietuvos įvaizdį iš postsovietinės į šiuolaikinės, šiaurės Europos šalies?

 

Viskas turi vykti labai solidžiai ir nuosekliai, kalbantis, pabrėžiant Lietuvą kaip vientiso Šiaurės ir Baltijos regiono dalį. Turime eilę politinių, ekonominių ir kultūrinių formatų, kurie leidžia sėkmingai pristatyti šių dienų Lietuvą. Grįžkime prie turizmo: dar prieš kokius 10 metų italų bendrovės pardavinėjo keliones kryptimis Baltijos šalys -Peterburgas, arba Baltijos šalys – Minskas, Maskva. Dabar to pratiškai nebeliko, kelionių maršrutus sudaro Baltijos šalys – Skandinavija arba tik Baltijos šalys, arba tik Lietuva. Tai keičiasi ir keičiasi natūraliai. Taip ir turi būti, kadangi mes priklausome Šiaurės Europai. Verslo, kultūros ryšiai, žmogiškieji kontaktai, mokyklos, universitetai rytinėje ir šiaurinėje Baltijos jūros dalyje sudaro vieną regioną. Postsovietinio įvaizdžio klišė vis dar egzistuoja, tačiau ji turi „numirti“ natūraliai – akcentuojant, kalbantis. Tai daugiau ne istorinio korektiškumo, bet politinio, saugumo, ekonominio ir kultūrinio tapatumo klausimas. Dialogas yra kelias, kuriuo reikia eiti, o ir patys turime elgtis kaip Šiaurės Europos, o ne postsovietinė valstybės piliečiai.

 

Vieno iš Italijos lietuvių bendruomenės susitikimo metu minėjote, kad norite efektyvinti ir lengvinti ambasados ir Italijoje esančių lietuvių tarpusavio komunikaciją. Kodėl esami komunikacijos kanalai nėra pakankami, ir kokių naujų esate numatęs?

 

Ambasada, ištikus nelaimei ir norėdama sužinoti pavojuje galimai atsiradusių lietuvių kontaktus, gali komunikuoti su Italijos institucijomis ar bandyti susisiekti su vietoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais. Tačiau siekiame būti modernūs ir efektyvūs. Atsitikus bėdai (pvz. žemės drebėjimui), socialiniai tinklai yra puikus kanalas, kuriuo ambasada gali greitai, efektyviai, vienu paspaudimu perduoti žinią Italijoje gyvenantiems lietuviams. Italija yra didžiulė valstybė ir nėra regiono, kuriame negyventų lietuvių. Vienur gausiau, kitur mažiau. Pirmiausia, ambasada turi rūpintis konsuliniais savo piliečių poreikiais. Raginu Italijoje gyvenančius lietuvius atlikti konsulinę registraciją. Tai nėra privaloma, tačiau labai pagelbėtų ekstremalių situacijų atveju.

 

Kitas tikslas– norime sustiprinti bendruomeninį lietuvių gyvenimą Italijoje. Dažnai trūksta informacijos apie ambasados organizuojamus renginius, atskirų lietuvių bendruomenių veiklas. Socialiniai tinklai padeda būti pasiekiamais, štai ambasados Facebook paskyros sekėjų ir jo lankomumo skaičius per metus padvigubėjo. Italija yra daug mišrių šeimų. Siekiame, kad į lietuvišką veiklą žinotų ir įsitrauktų mūsų tautiečių artimieji. Todėl ambasados Facebook paskyrą kuriame dvikalbę – lietuvių ir italų kalbomis. Norime, kad itališka auditorija matytų, kuo lietuviai gyvena.

 

Kaip vertinate Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimą?

 

Lietuva yra Europos sąjungos narė. Kartu su italais kalbame Briuselyje prie bendro ES ir NATO stalo. Kiekviena šalis turi savo balsą, poziciją, ir mes kartu priimame sprendimus. Nors dažnai sunkiai ir atrodytų, kad lėtai tie sprendimai priimami, bet tai daroma kartu, o tai yra demokratijos pagrindas. Mūsų dialogas su Italija – aktyvus, ją suvokiame kaip labai svarbų partnerį Europoje ir visame pasaulyje. Esame solidarūs su Italija dėl migracijos iššūkių. Dar vienas pavyzdys, santykiai su italų kariškiais, kurie yra puikūs. Lietuvių kariai tarnauja Viduržemio jūroje, italų – NATO pajėgose Latvijoje, italų kariškiai reguliariai vykdo oro policijos misijas Baltijos šalyse. Politinis bendradarbiavimas yra intensyvus, esame sąjungininkai.

 

Praėjusiais metais Italijoje (jos parlamente, Milano Mondadori knygyne) buvo surengtas Lietuvoje nepageidaujamos rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga, ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“, iškraipančios sausio 13-tosios faktus, pristatymas. Tuomet Milano lietuvių bendruomenė surengė protestą, o Lietuvos ambasada Italijoje įteikė protesto notą. Ar Jums atrodo, kad ambasada daro pakankamai, suvaldo kritinę situaciją, kai Italijoje vyksta štai tokie informacinio karo išpuoliai?

 

Manęs tuo metu Italijoje dar nebuvo, todėl galiu pateikti asmeninę nuomonę. Manau, kad ambasada padarė didžiulį darbą – užėmė aktyvią poziciją – protesto notos siuntimas diplomatinėje kalboje yra aukščiausias reakcijos lygis. Informacija apie tokią reakciją pateko ir į Italijos politinius sluoksnius. Turėkime omenyje, kad renginys vyko privačiame knygyne. Ar italų valdžia turėjo teisę renginį uždrausti? Manau, kad nelabai. Aš esu įsitikinęs, kad tokios situacijose turime tiesiog nešti savo žinią šiame tiesos ir melo konflikte. Galbūt esu idealistas, bet tiesa anksčiau ar vėliau vistiek laimi. O ji mūsų pusėje. Tiesos sakymas yra tas kelias, kuriuo einame ir toliau turime eiti. Jeigu ateityje kiltų tokio tipo incidentų, mano veiksmai būtų labai analogiški tiems, kurie buvo atlikti šioje konkrečioje situacijoje. Atskirai norėčiau pažymėti Milano lietuvių bendruomenės aktyvią poziciją. Bendruomenės protestas parodo, kad ne tik valstybinės institucijos, bet pati tauta, žmonės gali suvaidinti svarbų vaidmenį apginant mūsų valstybės vardą, kad lietuvių bendruomenės bet kur pasaulyje gali prisidėti kovojant su propaganda.

 

Ambasada birželį paskelbė konkursą institucijos patalpoms įrengti Romos centre esančių „Blumenstihl“ rūmų ketvirtajame aukšte, 640 kvadratinių metrų patalpose. Pastatas yra saugomas architektūros paminklas. Kokia dabartinė šių patalpų padėtis, kiek darbai yra pasistūmėje į priekį, kokių kliūčių kyla? Kada planuojama persikelti?

 

Birželio pabaigoje buvo paskelbtas rekonstrukcijos darbų pirkimas. Procesas truputėlį užsitęsė, bet galiausiai spalio pabaigoje pasirašyta darbų sutartis su įmonių konsorciumu, kuris laimėjo šį pirkimą. Konsorciumą sudaro viena Lietuvos ir dvi italų bendrovės (yra darbų, pavyzdžiui, sienų tapybos restauravimo, kuriems atlikti reikalingi italų restauratorių sertifikatai). Spalio pabaigoje pasirašėme sutartį, tiekėjai turi pateikti draudimus, užtikrinimus, netrukus planuojame pasirašyt objekto perdavimo statybininkams protokolą ir atiduoti pastatą remontuoti. Paraleliai baigiame derybas su techninės priežiūros vykdytojais, ir tikėtina, kad šį mėnesį jau prasidės fiziniai darbai.

 

Pagal sutartį, nuo jos pasirašymo dienos, rekonstrukcijos darbus numatyta baigti per 18 mėnesių. Tačiau patalpos yra visiškai remontuotinos – nėra elektros, jas reikia iš esmės rekonstruoti. Gali būti, kad atsiras ir nenumatytų darbų, bet manome, kad 18 mėnesių yra pakankamai saugus laikas ir 2019 m. viduryje remontas bus užbaigtas. Žinoma, papildomai reikės įsigyti baldus, šviestuvus, vidaus interjero detales. Kuomet įsikelsime pasakyti negaliu, bet orientuojamės į 2019 m. vidurį – tarp pavasario ir rudens.

 

Jūs, kaip ambasadorius, ką jaučiate, kuomet ambasada kraustysis ne į mums priklausiančius Villa Lituania rūmus?

 

Šis moralinis-politinis klausimas yra išspręstas. Rastas kompromisas, kuris yra teisingas, geras ir priimtinas visoms pusėms. Tai buvo tam tikras akmenukas mūsų santykyje su Italija, ir istorinių nuoskaudų buvimas niekuomet nėra pozityvus. Mums reikėjo to proveržio, italai irgi suprato tai ir pasiūlė tokį sprendimą, kuris mūsų pusei tiko. Jie pasiūlė tikrai puikias patalpas, geromis sąlygomis, geroje vietoje. Manome, kad tą istorijos puslapį užvertėme ir verčiame naują. Moralinė skola yra atstatyta.

 

Kokios nuotaikos vyrauja artėjant Lietuvos 100-čiui? Kokie renginiai ir minėjimai numatomi Italijoje?

 

Nuotaikos šventiškos. Renginių labai daug – kultūrinė programa yra žinios apie modernią, globalią Lietuvą nešėja šia proga. Jau šį mėnesį atidaroma pirmoji 100-čiui skirta paroda. Italai yra tauta vertinanti kultūrą. Todėl norime parodyti geriausią, ką turime: pristatyti modernią, šiuolaikišką valstybę, atskleisti jos kūrybinį potencialą.

 

Giedrė Zubrickytė
ITLIETUVIAI.IT

 

Draudžiama be raštiško sutikimo kopijuoti ir naudoti ITLIETUVIAI.IT skelbiamą informaciją internete ir žiniasklaidos priemonėse. Gavus sutikimą, privaloma nurodyti ITLIETUVIAI.IT autorystę.