Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Nuo jaunystės iki kunigystės; iš Lietuvos į Vatikano Valstybės Sekretoriatą popiežiaus Pijaus XII laikais; pirma vyskupas paskiau nuncijus; Šventosios Nepaprastų Bažnyčios reikalų Kongregacijos sekretorius ir kardinolas: šie intensyvaus gyvenimo etapai baigėsi tarpininkavimu sprendžiant konfliktą tarp Argentinos ir Čilės, – taip sekmadienį Vatikano dienraštis „L‘Osservatore romano” rašės apie Lietuvai ir Bažnyčiai daug nusipelniusį kardinolą Antonio Samore’.

Šių metų gruodžio 5 dieną sukanka kard. Antonio Samore’ 100 metų nuo gimimo. „L‘Osservatore romano” sekmadienio numeryje labai išsamiai apžvelgiama kardinolo Samore’ gyvenimo biografiją, kurioje atsispindi jo atsidavimas bei tarnystė Bažnyčiai ir Bažnyčioje. Antonio Samore’ gimė 1905 m. šiaurės Italijoje, Parmos provincijos Bardi miestelyje. Būdamas 11 metų amžiaus įstojo į Piacenza vyskupijos mažąją seminariją, o 1928 metų birželio 10 dieną gavo kunigystės šventimus. Antonio Samore’ savo diplomatinę karjerą bei pažintį su Lietuvą pradėjo 1932 metais Šventojo Sosto apaštalinėje nunciatūroje Kaune. Po kelių dešimtmečių, jau kaip aukštas pareigas ėjęs Vatikano hierarchas – arkivyskupas ir kardinolas – Samore’ liudys ypatingą prisirišimą prie lietuvių ir Lietuvos Bažnyčios, remdamas lietuvius išeivius Vakarų Europoje, ypatingai Italijos lietuvius, ir užtardamas Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje persekiojamą Bažnyčią.
Samore’ diplomatinius talentus popiežiai – nuo Pijaus XI iki Jono Pauliaus II – didžiai įvertino, jį skirdami į atsakingiausius Šventojo Sosto postus bei pavesdami jam sudėtingiausias užduotis. 1938 metais mons. Antonio Samore’ buvo pakviestas dirbti Vatikano Valstybės sekretoriate. Nuo 1947 iki 1950 metų dirbo Apaštalinės delegatūros Junginėse Amerikos Valstijose patarėju. 1950 metais gavo vyskupo šventimus bei paskirtas Apaštaliniu Nuncijumi Kolumbijoje. Po trejų metų darbo Lotynų Amerikoje vysk. Samore’ grįžo į Vatikaną eiti Šventosios Nepaprastųjų Bažnyčios reikalų kongregacijos sekretorius bei Popiežinės Rusijos komisijos pirmininko pareigas. 1967 metų birželio 26 dieną arkivysk. Antonio Samore’ kaip ir arkivysk. Karolis Vojtyla iš popiežius Paulius VI rankų priėmė kardinolo insignijas. Tais pačiais metais paskirtas Sakramentų Kongregacijos prefektu, o 1974 metais Šv. Romos Bažnyčios archyvistu ir bibliotekininku. Tik ką išrinktas popiežius Jonas Paulius II pasirinko kard. Antonio Samore’ savo asmeniniu pasiuntiniu tarptautinei Lotynų Amerikos krizei spręsti. Popiežiaus ypatingojo pasiuntinio tarpininkavimo misija padėjo ne tik išvengti naujo karo Lotynų Amerikoje, bet dar labiau pagilinti kaimyninių valstybių draugystę ir bendradarbiavimą. Šias pastangas įvertindamos, tiek Čilė, tiek Argentina ne vienai aukštajai mokyklai suteikė kardinolo Antonio Samore’ vardą, o abi valstybes jungiančią tarptautinę perėją pavadino Paso Internacional “Cardenal Antonio Samore”.
Visos šios atsakingos pareigos nei kiek nekliudė kardinolui Antonio Samore’ nuoširdžiai rūpintis lietuviškais reikalais, visų pirma Lietuvos Bažnyčia. Šaltojo karo metais, kai negalėjo būti normalių ryšių tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Bažnyčios, kardinolas Samore’ stengėsi nenormalią situaciją kompensuoti asmeniškais kontaktais su Lietuvos hierarchais ir Romoje gyvenančiais kunigais. Samore’ kur tik galėjo garsino Lietuvos vardą. 1965 metais, lygiai prieš 40 metų, dar arkivyskupas Antonio Samore’ suteikė vyskupo šventimus Juozui Matulaičiui-Labukui ir Pranui Braziui MIC. Marijonas Pranas Brazys buvo paskirtas vyskupu Europos lietuvių reikalams.
Samore’ paramos dėka užsienio lietuviai vienoje iš šv. Petro bazilikos kriptų įkūrė Lietuvos kankinių koplyčią, kurią 1970 metais palaimino Popiežius Paulius VI. Tačiau savo prisirišimą ir pagarbą lietuviams kardinolas Samore’ bene ryškiausiai paliudijo savo gimtajame miestelyje. Bardi miestelyje kardinolas Samore’ pastatė Jaunimo namus ir šių patalpų apdailos leitmotyvu parinko Lietuvos istorijos, pradedant Mindaugo krikštu, temą. Jaunimo namų konferencijų salės pagrindinė puošmena yra dailininko Dilvo Lotti freska, gausiomis iliustracijomis vaizduojanti istorinę XV amžiaus Lietuvą, o Jaunimo namų Gailestingumo Motinos koplyčią kardinolas papuošė Vilniaus Aušros Vartų Madonos stilizuotu atvaizdu. Lietuvos vardu, Via Lituania, yra pavadinta viena iš Bardi miestelio centrinių gatvių – tai irgi kardinolo Antonio Samore’ nuopelnas.
Oficialus kard. Antonio Samore’ gimimo šimtųjų metinių minėjimas prasidėjo dar birželio 25 dieną parodos atidarymu Bardi miestelio pilies salėse. Tuo tarpu spalio 6 dieną Bardi miestelyje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios bei įvyko knygos apie kard. Samore’ pristatymas „Lietuvos“ vadu pavadintoje Jaunimo namų salėje. Šių iškilmių metu Romos Popiežiškosios šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vice rektorius kun. Petras Šiurys perskaitė Vilniaus metropolito kard. Juozo Audrio Bačkio laišką. Prakalbą susirinkusiems sakė ir ambasadorius emeritas prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis.
Gruodžio 6 dieną Vatikano šv. Petro bazilikos kriptoje kardinolas Angelo Sodano aukos šv. Mišias minint šimtąsias kard. Antonio Samore’ gimimo metines.
Prieš dvejus metus Vatikane ir Bardi miestelyje taip pat buvo paminėtos ir dvidešimtosios kard. Antonio Samore’ mirties metinės.