Home / AKTUALIJOS  / Žmonos lietuvės išgyvenimų įkvėptas italas parašė knygą išlepintam italų jaunimui

Žmonos lietuvės išgyvenimų įkvėptas italas parašė knygą išlepintam italų jaunimui

Rita ir Andrea Cantone. Asmeninio albumo nuotr.

Rita ir Andrea Cantone. Asmeninio albumo nuotr.

 

Sutuoktinių Ritos ir Andrea Cantone meilės istorija primena romantiško Holivido filmo scenarijų, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka sunkios vaikystės užgrūdinta, bet sunkumams nepasiduodanti lietuvė ir jai šiltus jausmus puoselėjantis mokytojas italas. „Pirmą karta jį pamačiau mokykloje, pirmame aukšte, prie kavos aparato. Jis prisistatė ęsąs mano matematikos mokytojas, o aš supratau, kad jis galėtų būti idealus vyras ir mano vaikų tėtis“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT šypsodamasi pasakojo 33-jų Rita Cantone. Dabar laiminga pora augina dukrytę, o Andrea, įkvėptas savo žmonos išgyvenimų, parašė knygą „Un giorno alla volta“ (liet. „Diena po dienos“), kurios veiksmas vyksta Lietuvoje, ir kuri jau sulaukė italų literatūros apdovanojimo.

 

Ritos istorija Italijoje prasidėjo dar 2006 metais. Vilniuje, vėliau Alytuje studijavusi informacijos vadybą, Rita nusprendė neilgam išvykti į Italiją, Vercelli miestą, užsidirbti. Čia jau gyveno merginos pusseserė, tad ji prižiūrėdavau jos sūnų. „Išvažiavau, nes reikėjo už viską susimokėti: studijas, gyvenamą vietą. Dirbant Lietuvoje ir būnant studente niekaip neišeidavo to padaryti, tad kai ji man pasiūlė, aš nedvejodama sutikau. Italija man patiko iš karto – kalba, žmonės, maistas, miesteliai. Kiekvieną dieną buvau užsibrėžusi tikslą išmokti po 20 žodžių. Išmokau pakankamai daug ir vėliau, prieš apsispręsdama išvažiuoti iš Lietuvos jau 2013 metais, buvau įsitikinusi, kad labai gerai kalbu itališkai, bet kai persikėliau ir pradėjau gilintis, supratau, kad kalbos visai nemoku, tad teko mokytis viską nuo pradžių“, – ITLIETUVIAI.IT pasakojo nuolatos jau 5-rius metus Italijoje gyvenanti Rita.

 

Gimusi ir augusi kaime, Rita Lietuvoje turėjo rūpintis ūkiu ir šeima, išgyveno tėvų skyrybas, vargą ir nepriteklių. Pasak šiandien laimingai santuokoje su Andrea gyvenančios ir dukrytę Aurorą auginančios lietuvės, ji nesigailini savo gyvenimo patirties. „Mano vaikystės išgyvenimai nėra neigiami, jie sunkūs, bet visa tai mane užaugino tokią, kokia esu dabar – stipri, nepriklausoma ir pasitikinti savimi. Tai, ką išgyvenau gero ir blogo, mane padarė labai stipria moterimi, sugebančia vertinti mažus, paprastus dalykus, džiaugtis kiekviena diena. Aš visada žinojau, ko noriu, ir siekiau būtent to, ėjau iki galo. Neklausiau tų, kurie sakydavo: baik svajoti, nes tai neegzistuoja. O pasirodo, aš tai turiu ir dabar esu labai laiminga. Labai svarbu žinoti, ko nori gyvenime ir siekti to iš visos širdies“, – savo pavyzdžiu Rita drąsino ITLIETUVIAI.IT skaitytojus.

 

Pasak R. Cantone, visam laikui persikraustyti į Italiją, į Pjemonto miestelį Biella, ji ryžosi vedina praeityje susikurto teigiamo šios šalies įspūdžio ir noro pakeisti gyvenimą. „Išvykau, nes viskas susikaupė viename, didelę įtaką padarė mane supę žmonės. Vos tik atvažiavus buvo labai sunku, nes daug kas buvo pasikeitę: darbo nebuvo, žmonės atrodė liūdnesni ir piktesni. Viskas buvo nebe taip, kaip atsiminiau. Norėjau grįžti namo, į savo darbą, pareigas. Bet negalėjau, kadangi pasakiau, kad išvažiuoju visam. Tiesiog negalėjau sugrįžti, atsitraukti, pasiduoti. Galvojau, kad padariau didžiausią gyvenimo klaidą – praradau darbą, kuris man taip patiko, šalia nebuvo mamos, brolio, geriausių draugų, buvau visiškai viena ir pasimetusi“, – emigrantės išgyvenimus ir sunkumus prisiminė 2013-aisiais į Italiją persikrausčiusi moteris.

 

Rita Cantone. Asmeninio archyvo nuotr.

Rita Cantone. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Tačiau išbandymai Ritos nepalaužė, atvirkščiai, stūmė eiti į priekį. Ekonomikos krizę išgyvenusi Italija 2013 m. vis dar nebuvo atsitiesui, tad ir darbai, pasak Ritos, nesimėtė. Įsidarbinusi picerijoje ir gyvendama pas draugę, jauna moteris nesijautė patenkinta, kadangi prieš atvykdama tikėjosi geresnių sąlygų. Papildomų pajamų ji prisidurdavo padėdama draugei grožio srityje: priauginėdama blakstienas ir darydama manikiūrą. Siekdama tvirtesnio pagrindo, Rita nusprendė užsiregistruoti darbo biržoje. „Ponia, kuri pildė mano gyvenimo aprašymą, pasakė, kad Italijoje neturiu jokios patirties ir dėl kalbos nėra jokių įrašų, tad pasiūlė baigti italų kalbos kursus vienoje iš Biella mokyklų. Ten man buvo pasiūlyta baigti ne tik kalbos kursus, bet ir italų vidurinę mokyklą. Taigi vienerius metus, kiekvieną darbo dieną vakarais lankiau visų disciplinų pamokas. Baigiau mokyklą, pasiėmiau diplomą, ir ten pat pažinau savo vyrą, kuris buvo mano matematikos dėstytojas“, – neeiline istorija džiaugėsi Italijos lietuvė.

 

Pasak dabar jau susituokusios poros, jųdviejų meilė gimė iš pirmo žvilgsnio. Susitikę mokykloje, vienas kitam krito į akį, tačiau ilgą laiką nedrįso prisipažinti. Žengti pirmąjį žingsnį ryžosi Rita. „Aš jam parašiau žinutę: labai daug apie tave galvoju ir puikiai žinau, kad tai neteisinga. Ta žinutė neturėjo išsisiųsti, nes daug kartų rašiau, ką norėčiau pasakyti, bet ištrindavau, tam kartui kažkaip palengvėdavo. Tik tą vakarą žinutė neišsitrynė, o išsisiuntė. Jis man atsakė žinantis, kad tai neteisinga, bet pasiūlė pasikalbėti akis į akį. Išaiškėjo, jis visą tą laiką galvojo ir jautė tą patį, tik bijojo pripažinti, sakė nesitikėjęs, kad gali man patikti. Taip pat varžėsi ir dėl metų skirtumo, nors mus skiria tik septyneri metai. Taigi nuo 2014 m. kovo 13-tos nei vienos dienos atskirai“, – šypsojosi Rita.

 

Prisiekti amžiną meilę Rita ir Andrea apsisprendė po 5 savaičių draugystės. „Taip, susituokėm labai greitai, nes po pirmųjų savaičių, kai tapome pora, jau kalbėjome apie vaikus, vedybas ir šeimyninį gyvenimą, kas buvo labai keista. Mes abu buvome jau pakankamai suaugę, ne juonuoliai, tad puikiai žinojome, ko norime, todėl nematėme priežasties kažko laukti, bandyti. Puikiai matėme kokie esame, ką labai vertiname gyvenime – šeimą, darbą, pasiaukojimą, tad nematėme reikalo prarasti dar daugia brangaus laiko“, – pasakojo italo žmona tapusi Rita. Pora vestuves, kuriose dalyvavo tik jiedu, pirmiausia atšventė Florencijoje. Čia vienas kitam ištarę taip ir priesiekę pačių rašytomis priesaikomis, rudenį iškėlė vestuves ir Lietuvoje, Ritos gimtinėje ant ežero kranto, po Andrea ir jo draugų sukurta arka.

 

Rita ir Andrea Cantone. Asmeninio archyvo nuotr.

Rita ir Andrea Cantone. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Moters pasakojimą papildė ir jos sutuoktinis, geologas, matematikos mokytojas ir neseniai rašytoju tapęs Andrea. „Kai pirmą kartą pamačiau Ritą mokykloje, pirmame aukšte prie kavos aparato, pagalvojau, tikrai labai graži mergina, tik į tas mintis daugiau nesigilinau, nes sužinojau, kad ji studentė, kuriai turėsiu dėstyti matematiką. Mane sužavėjo jos būdas gyventi, tas didelis noras gyventi, džiaugtis kiekviena diena taip, tarsi ji būtų paskutinė, nepavargti visiems šypsotis, padėti ir atiduoti save tiek, kiek tik gali, ir, žinoma, gyvenimo patirtis. Didžiuojuosi jos drąsa ir protingumu. Pagalvojus, ką ji išgyveno, galėjo ir blogu keliu pasukti. Mane stebina, kad nuo mažens ji turi užsibrėžtus tikslus ir labai aiškias mintis – ankstyvą žinojimą ko nori iš savęs ir iš savo gyvenimo“, – ITLIETUVIAI.IT sakė Andrea, praėjusiais metais išleidęs savo pirmąją knygą.

 

„Un giorno alla volta“ (liet. „Diena po dienos“) – taip vadinasi knyga, kurią parašyti Andrea įkvėpė Ritos išgyvenimai ir patirtis. „Man tai yra meilės įrodymas ir labai didelė pagarba. Tai nėra mano biografija, knyga įkvėpta mano gyvenimo istorijos, remtasi tam tikrais faktais, tačiau daug kas suromantizuota ir išgalvota. Knyga skirta ne tik šiuolaikiniam jaunimui, bet ir tėvams, kurie savo gyvenime pasirenka neteisingai, o galbūt visai neisirenka ir, nepatenkinti esama situacija, išsilieja ant kitų, savo pačių vaikų ir artimųjų. Jauniems žmonėms svarbu pasakyti, kad nesvarbu, jei gimėte ne tokioje turtingoje šeimoje, kaip norėtųsi, galbūt esate mažiau gražūs už kitus, nesate apsirengęs taip prašmatniai, kaip kas nors kitas, nesvarbu. Būkite tokie, kokie esate, ir atsiras žmonių, kurie jus gerbs. Nebaisu gyventi skurde, baisu, kai skurdas gyvena žmogaus viduje“, – samprotavo Rita ir džiaugėsi ypatinga savo vyro dovana.

 

Pasak neseniai rašytoju tapusio A. Cantone, sukurti knygą jį paskatino dukters Auroros gimimas. „Labai noriu padėti savo dukrai, kad skaitydama galėtų save įvertinti skirtingais gyvenimo etapais, rastų vis kitokį pamokymą sau. Auroros mamos įdomų ir pamokantį gyvenimą paverčiau pagrindine ašimi tam, kad ateityje mūsų dukra galėtų palyginti. Esu labai patenkintas, kad ši istorija buvo papasakota ir parašyta, nenorėčiau, kad ji būtų pamiršta“, – knygos idėją atskleidė 2017 m. italų nacionalinės literatūros Emozioni premiją pelniusios knygos autorius. Poros teigimu, kūrinys įkvepia drąsos, jėgos ir gali padėti daugeliui žmonių kitaip žiūrėti į gyvenimą ir kitaip elgtis su artimiausiais žmonėmis.

 

Savo lietuvės žmonos istorijos įkvėptas A. Cantone išleido knygą „Un giorno alla volta“ (liet. „Diena po dienos“). Asmeninio archyvo nuotr,.

Savo lietuvės žmonos istorijos įkvėptas A. Cantone išleido knygą „Un giorno alla volta“ (liet. „Diena po dienos“). Asmeninio archyvo nuotr.

 

„Mano vyras yra mokytojas, tik jo problema, gerąja to žodzio prasme, ne tik išmokyti du kart du, bet taip pat suteikti gyvenimo pamokų. Jis grįždavo namo ir pasakodavo, kokie vaikai yra išlepinti, kaip jie nieko nenori veikti, ir dar liūdniau, kad visiškai negerbia savo tėvų, kurie dėl jų, atrodo, kvėpuoja. Teko ir man pabūti vienoje vakarienėje su jo mokiniais, trylikamečiais. Po tos vakarienės sutikau, kad jis parašytų knygą, paremtą mano istorija. Prieš tai kažkaip nebuvau įsitikinusi, kad kažkam gali būti įdomi, nenorėjau kelti gailesčio“, – motyvą viešai pasidalinti savo pačios gyvenimo išbandymais atskleidė Rita. Moteris pridūrė, kad kūrinys yra jųdviejų komandinis darbas: Rita perskaitydavo kiekvieną Andrea parašytą puslapį, kurį vėliau kartu redaguodavo. Kiek daugiau nei pusmetį trukęs knygos rašymas prasidėdavo 5 valandą ryto. Pasak poros, tai buvo vienintelis laisvas laikas įtemptame dienos ritme.

 

Knygoje vaizdžiai aprašoma ir Lietuva. Jos grožis atskleidžiamas laukų, miškų, plačiausių ežerų ir upių, piliakalnių, miestų peizažais. Pasak Ritos vyro, jam pačiam Lietuva labai patinka. „Pirmą kartą atvykus labai įsiminiau Lietuvos žalumą, aukštus tiesius medžius, tarp miškų einančius ilgus kelius. Žmonės čia daug paprastesni ir labai svetingi: atvažiuoji į jų namus, nesvarbu, kuri tai būtų valanda, jie visada tave sutiks svetingai, nuklos stalus pačiomis gardžiausiomis vaišėmis ir, atrodo, atiduos tau viską, ką turi. Aš čia atsipalaiduoju, taigi atostogoms visada važiuojame į Lietuvą. Man itin patinka kaimo sodybos, karts nuo karto važiuojame apžiūrėti kokį seną kaimą, miestelį. Pavyzdžiui, labai įsiminė šios vasaros aplankyti miesteliai, tokie kaip Simnas, Seirijai, Lazdijai, Metelių regioninis parkas“, – apie meilę savo žmonos gimtinei pasakojo italas.

 

Pasak Ritos, didžiąsias metų šventes jų šeima visuomet švenčia lietuviškai, o jųdviejų dukrelė auklėjama tiek itališka, tiek lietuviška dvasia. „Nors Italijoje gyvenu jau penkerius metus, bet labai didžiuojuosi būdama lietuve ir niekada nedvejojau pakeisti pilietybės. Man trūksta šeimos, pačios Lietuvos. Jos labai pasiilgtu, bet niekada nebūnu liūdna, kadangi gyvenu su žmogumi, kuris yra nuostabus visomis prasmėmis, jis man viskas viename: geriausia draugė, brolis, tėvas, vyras – priklauso nuo situacijos. Ne kartą įsitikinau, kad tuo momentu, kai man kažko reikia, jis visada šalia, ir visada žino, ką pasakyti, ar ką reikia daryti. Esu laiminga ten, kur yra Jis“ ,– pokalbį šypsodamasi baigė Rita.

 

Giedrė Zubrickytė
ITLIETUVIAI.IT

2 KOMENTARAI
  • Dalia 2018-06-03

    Kokia graži šių žmonių gyvenimo istorija! Smagu, kad italas pamilo lietuvaite ir jos gimtine. Kuo didžiausios sėkmės ,meilės ir sutarimo šiai gražiai seimai.

  • Agne 2018-06-03

    kazin tos knygos lietuvisko vertimo nebus?noretusi paskaityti..

SKELBTI