In Memoriam. Lietuvos teatro Maestro Rimo Tumino talentas žavėjo Italiją
Mažoje Pietų Italijos koplytėlėje į paskutinę kelionę palydėtas garsus Lietuvos režisierius Rimas Tuminas, prieš mirtį Apulijoje statęs naują Antono Čechovo pjesės „Vyšnių sodas“ versiją. R. Tuminas pastaraisiais metais daug laiko leido Italijoje, nes čia kūrė paskutiniuosius savo spektaklius, glaudžiai bendradarbiavo su Veneto regiono teatru „Teatro Stabile del Veneto”, turėjo didelių planų, buvo kviečiamas dalintis savo unikaliu darbo metodu su studentais. Užuojautą dėl Lietuvos kūrėjo mirties pareiškė Italijos teatralai, šiltai susitikimą su Maestro seniausiame Venecijos „Goldoni“ teatre prisiminė ir Veneto lietuviai.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Savo paskutinį vyšnių sodą Lietuvos teatro Maestro prieš iškeliaudamas į Amžinybę sodino Italijoje, pietiniame Apulijos regione, kur su kinų aktorių trupe ruošėsi naujai „Vyšnių sodo“ premjerai, turėjusiai įvykti Šanchajuje šių metų rugpjūtį. R. Tuminas čia atvyko sausio pabaigoje, kartu su režisieriumi buvo žmona Inga Burneikaite-Tuminiene ir dukra, režisierė Gabriele Tuminaite.
Tačiau užbaigti naujausio savo kūrinio Italijoje pastaraisiais metais daug dirbęs režisierius nebespėjo. Pablogėjus sveikatai, vienas talentingiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų mirė Galipolio (it. Gallipoli) uostamiesčio Šventosios Jėzaus Širdies (it. Sacro Cuore di Gesù) ligoninėje, kur buvo gydomas Onkologijos skyriuje.
„Teatro Stabile del Veneto” prarado draugą, su kuriuo mums pasisekė dirbti pastaraisiais metais, tačiau tarptautinis teatras neteko kultūros žmogaus, kuris savo gyvenimą paskyrė scenai”, – Giampiero Beltotto.
Užuojautą dėl Lietuvos režisieriaus mirties išreiškė glaudžiai su juo bendravę Italijos teatralai.
„Šiandien liūdna diena teatro pasauliui. Mirus R. Tuminui, „Teatro Stabile del Veneto” prarado draugą, su kuriuo mums pasisekė dirbti pastaraisiais metais, tačiau tarptautinis teatras neteko kultūros žmogaus, kuris savo gyvenimą paskyrė scenai”, – sakė Veneto teatro vadovas Giampiero Beltotto.
Vienas paskutiniųjų R. Tumino darbų, spektaklis pagal Henriko Ibseno psichoanalitinę pjesę „Šmėklos“ (it. Spettri), 2022 m. buvo parodytas seniausiame Venecijos teatre – Teatro Carlo Goldoni, kuris priklauso „Teatro Stabile del Veneto“ asociacijai, apjungiančiai net trijų Veneto regiono miestų dramos teatrus: Venecijos, Padujos ir Trevizo. Spektaklis vėliau apkeliavo Milano ir Turino scenas.
Vieną pagrindinių vaidmenų – Helen Alving – sudėtingoje ir pesimistiškoje norvegų rašytojo dramoje atliko po 10-ies metų pertraukos į Italijos teatro sceną sugrįžusi žinoma aktorė Andrea Jonasson, garsaus italų režisieriaus Giorgio Strehler (lt. Džiordžio Streler), R. Tumino jaunystės idealo, našlė.
Spektaklio kostiumus kūrė ištikimas režisieriaus kūrybinis bendražygis, scenografas Adomas Jacovskis. Tarp muzikos kūrėjų taip pat du lietuviai: kompozitoriai Giedrius Puskunigis ir šviesaus atminimo Faustas Latėnas, dažnai kūręs muziką R. Tumino spektakliams.
Režisierius tuomet portalui ITLIETUVIAI.IT prisipažino, kad italų teatrai jį ilgai įkalbinėjo dirbti kartu ir atskleidė turėjęs didelių planų šioje šalyje, kur talentingi Lietuvos režisieriai ypač laukiami ir vertinami.
„R. Tuminas minėjo, kad jam buvo siūloma dėstyti Venecijoje studentams. Statyti kartu su studentais mokomąjį spektaklį, supažindinant juos su režisieriaus darbo metodu. Taip pat turėjo pasiūlymų bendradarbiauti Paduvoje ir Feraroje“, – pokalbį prisiminė režisierių kalbinusi ir spektaklio repeticiją Venecijoje stebėjusi Veneto lietuvė, poetė Kristina Janušaitė-Valleri.
„Kai R. Tuminas sužinojo, jog Veneto regione yra lietuvių bendruomenė, labai apsidžiaugė ir nedelsdamas parūpino bendruomenės nariams kvietimus į generalinę jo spektaklio „Šmėklos“ repeticiją“, – Kristina Janušaitė-Valleri.
R. Tuminas tuomet, lygindamas Italijos ir Lietuvos teatro mokyklas, atviravo, kad italų teatras šiuo metu ištiktas sąstingio, todėl jam reikia permainų ir naujų idėjų.
„Dabar Italijoje sudėtinga teatro situacija. Duobė tokia. Bet praeis tas laikas. Būna taip, kad teatrinis gyvenimas apmiršta ir reikia laiko, kad vėl kažkas gimtų, atsirastų nauja banga. Jie dirba apriboti laiko limito, tai daro greitai, todėl neišvengia klišių. Kad išpildytų aktorinį darbą, griebiasi įprastų instrumentų – žinomų, paprastų, greitų, ko mes jau nebegalime sau leisti.
Pas mus irgi trumpės spektaklio pastatymo laikas. Nebesugebėsime po tiek laiko statyti spektaklius – po keturis tris mėnesius. Daugiausia – pusantro. Ir pas mus tai atsiras. Viskas pradės brangti. Jie tiki, kad vaidmenį galima parengti remiantis labai paprastomis sąvokomis: „Aš čia bijau, čia juokiuosi, bėgu, čia nurimau, užmigau“. Kitaip sakant, primityviai. Mūsų teatro mokykloje jau nebenaudoja tokių sąvokų ir instrumentų”, – prieš spektaklio premjerą kalbėjo režisierius.
R. Tumino darbą su italų aktoriais tuomet iš arti stebėjusi K. Janušaitė-Valleri prisiminė, kokį įspūdį paliko režisieriaus darbas.
„Teko dalyvauti R. Tumino spektaklio „Šmėklos“ repeticijoje – iš arti stebėti šio išskirtinio režisieriaus darbą, spektaklio kūrimo vien tik su italų aktorių grupe užkulisius. Tai buvo nepakartojama ir unikali galimybė matyti, kaip užgimsta spektaklis, režisieriaus darbo specifiką, kaip šlifuojama viena ar kita mizanscena, kiek darbo ir pastangų įdedama – pradedant nuo režisieriaus, aktorių ir baigiant techniniu personalu.
Kaip žmogus R. Tuminas pasirodė gana paprastas, atviras bendravimui, nuoširdus. Kai sužinojo, jog Veneto regione yra lietuvių bendruomenė, labai apsidžiaugė ir nedelsdamas parūpino bendruomenės nariams kvietimus į generalinę jo spektaklio „Šmėklos“ repeticiją. Paskui po generalinės repeticijos Veneto lietuviai teatro „Goldoni“ vestibiulyje susitiko trumpam pabendrauti su režisieriumi“, – sakė Venecijos lietuvė.
Kalbėdamas apie savo svajones ir kūrybinius planus, R. Tuminas tuomet atviravo: „Kad skanus vaisius būtų, kad vagys brautųsi. Kad pultų visi tų vaisių, o aš saugočiau arba dosnus būčiau. Tiek daug, kad galėčiau visiems padalinti. Nevokit naktimis, ateikit, duosiu ryte. Pats duosiu. Arba išmokysiu jus auginti, ir visas pasaulis, visas kraštas bus puikus, gražus. Kaip sodas. Kiekvienas turės savo sodą.”
Lietuvos režisierius R. Tuminas Italijoje įvairių miestų teatrų scenose sukūrė ir daugiau šedevrų. spektaklių. Tarp naujausių jo darbų 2023 m. pasirodęs italų dramaturgo Carlo Goldoni spektaklis „Žaismingas nuotykis“ (it. Un curioso accidente). O 2019-aisiais Italijos publikai Pompėjos teatre ir Ravenoje pristatytas R. Tumino spektaklis „Edipas Kolone“ (it. L’Edipo a Colono) buvo skirtas Italijoje itin mylimo, genialaus lietuvių režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimui.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
