Augantis lietuviškų knygų lentynų tinklas pasiekė ir šiaurinį Veneto regioną. Jau netrukus, birželio 20 d., istorinėje Paduvos miesto universitetinėje bibliotekoje, bus oficialiai atidaryta dar viena lietuviškų knygų lentyna. Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje bei Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos iniciatyva sukurta nauja erdvė bus pristatyta Italijos lietuviams bei vietos bendruomenei. „Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tai viena iš sėklyčių, kurias mes sėjame nuolatos įvairiais būdais garsindami, pažindindami Italiją su Lietuva. Ir tai niekada neturi baigtis“, – apie šią idėją ir dviejų kultūrų stiprinimą kalbėjo Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė. 

Greta Gailevičiūtė

ITLIETUVIAI.IT

Pristatys knygą apie tarpukario Lietuvos ambasadą

Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė akcentuoja, kad Paduvos universitetą ir Lietuvą sieja ilga akademinių ryšių istorija – čia studijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai ir intelektualai.  

„Todėl Paduva mums yra reikšminga bendro europinio akademinio paveldo dalis“, – įsitikinusi ambasadorė. 

Ypatingu renginio akcentu taip pat taps knygos „Villa Lituania. Tra diplomazia e storia“ (liet. Villa Lituania. Tarp diplomatijos ir istorijos) pristatymas. D. Kreivienė džiaugiasi, kad knygų lentynos steigimo inauguracinį renginį praturtins šio leidinio pristatymas, dėl kurio knygos autoriai – Lietuvos garbės konsulas Toskanos regione Enrico Palasciano ir istorikas Claudio Carpini specialiai atvyks iš Florencijos.  

„Per literatūrinį žodį mes kuriame kultūrinį tiltą tarp Lietuvos ir Italijos“, – R. Kupšytė.

Knygų lentynoje bus galima rasti leidinių ir italų kalba, tad su Lietuvos istorija ir literatūra galės susipažinti ir tie, kurie nekalba lietuviškai – taip tiesiogiai stiprinama abiejų šalių bendrystė. 

Per žodį kuriami kultūriniai tiltai

Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė pabrėžia, kad knygų lentynos įsteigimas yra svarbi nuoseklaus darbo dalis.

„Visada yra, kas nežinos, visada bus, kad žmonės atras mus iš naujo. Mes visą laiką stengiamės įvairiais būdais – per koncertus, per spektaklius, būtent per knygas, literatūrą – pamažu garsinti mūsų Lietuvą. Yra toks lietuviškas pasakymas: ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime. Tai šiuo atveju tiesiog toks yra net žodžio žaismas, nes ir žodžiais mes Tėvynę mylime. Ir per tą žodį, literatūrinį žodį, iš tikrųjų, mes kuriame kultūrinį tiltą tarp Lietuvos ir Italijos“, – knygų lentynos atidarymu džiaugiasi Veneto bendruomenės pirmininkė. 

„Išvykę į užsienį imame labiau vertinti įprastus gyvenimo Lietuvoje dalykus. Pavyzdžiui, galimybę perskaityti lietuvišką knygą“, – G. Rutkauskaitė.

Veneto bendruomenės vicepirmininkė Giedrė Rutkauskaitė savo ruožtu priduria, kad šios knygų lentynos atidarymas – labai laukta iniciatyva: „Nuo pat bendruomenės įkūrimo svajojame apie savo būstinę, biblioteką. Galbūt šio projekto įgyvendinimas atgaivins entuziazmą ir atsiras naujų sumanymų, kaip šias idėjas realizuoti“, – teigia G. Rutkauskaitė.

Ji išskyrė ir ypatingą lietuvių kalbos vertę tautiečiams, ilgus metus gyvenantiems užsienyje:  

„Manyčiau, kad išvykę į užsienį imame labiau vertinti įprastus gyvenimo Lietuvoje dalykus. Tokius, kaip, pavyzdžiui, galimybę perskaityti lietuvišką knygą. Galbūt ne visi gali iš Tėvynės atsigabenti lietuviškos literatūros, galbūt ne visi spėja sekti knygynų naujienas“, – tvirtina pašnekovė.  

Pirmieji skaitymo skatinimo projekto žingsniai 

Nuostabu, kad ambasados iniciatyva sudomino ir Paduvos universitetinę biblioteką, todėl lietuviškų knygų lentyną galėsime turėti šiame mieste – viename svarbiausių Šiaurės Italijos akademinių ir kultūrinių centrų.

Kaip pasakoja vicepirmininkė G. Rutkauskaitė, Paduvos universitetinė biblioteka projekto įgyvendinimo tąsai pasirinkta, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos garbės konsului Veneto regione Alberto Franceschi.

„Biblioteką su mūsų šalimi sieja gilūs praeities ryšiai, užfiksuoti pačiuose bibliotekos fonduose“, – G. Rutkauskaitė.

Būtent jis, išgirdęs Ambasadorės Dalios Kreivienės kvietimą prisidėti prie nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitymo skatinimo iniciatyvos įgyvendinimo, padėjo užmegzti ryšį su Paduvos universitetinės bibliotekos direktoriumi Ilario Ruocco, kuris maloniai sutiko priimti dovanojamas lietuviškas knygas.

Paduvos universitetas traukė ir LDK didikus 

Prie iniciatyvos išpildymo prisidėjusi bendruomenės vicepirmininkė pasidalijo, kodėl lietuviškų knygų lentyna skaitytojams bus prieinama būtent Paduvos universitetinėje bibliotekoje. Ji akcentuoja, kad ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – ji žymi gilias sąsajas su Lietuvos istorija. 

„Įsteigta 1629 metais, ši įstaiga yra seniausia universitetinė biblioteka Italijoje. Biblioteką su mūsų šalimi sieja gilūs praeities ryšiai, užfiksuoti pačiuose bibliotekos fonduose. Bėgant laikui, į įstaigos fondus pateko Paduvos universiteto užsieniečių studentų organizacijų knygos, tarp jų ir studentų iš tuometinės Abiejų Tautų Respublikos. 

Taigi, joje taip pat saugomos ir knygos, iš kurių žinių sėmėsi lietuvių studentai, XVI–XVII a. atvykę studijuoti į Paduvos universitetą. Šios knygų lentynos atidarymas – lyg tiltas, sujungiantis praeitį ir dabartį“, – sako G. Rutkauskaitė.

Kaip vyko knygų atrinkimo procesas? 

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos perduodamą knygų rinkinį sudaro 20 egzempliorių. Dalį šių knygų, anot vicepirmininkės, atrinko būtent Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ekspertai: tai naujos Metų knygos rinkimų konkurso, „Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko“, kitų įvairiuose konkursuose dalyvaujančių lietuvių kūrėjų knygos. Kitą dalį sudaro specialistų rekomenduojamos knygos apie Lietuvos kultūrą, istoriją, diplomatiją, Vilniaus universitetą. 

Lentynoje skaitytojai ras šias grožines knygas: Sauliaus Šaltenio romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“ (italų k. išleistą kaip Diario di una principessa ebrea), Alvydo Šlepiko kūrinį „Mano vardas Marytė“ (Il mio nome è Marytė), Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“ (Avevano spento anche la luna). 

Taip pat lentynoje bus galima rasti istorinių ir akademinių leidinių, pristatančių Lietuvos valstybingumo raidą: naują italų istoriko Claudio Carpini ir garbės konsulo Enrico Palasciano studiją „Villa Lituania: tarp diplomatijos ir istorijos“ (Villa Lituania: tra diplomazia e storia), skirtą prarastos Lietuvos atstovybės Romoje istorijai, parengtą glaustą Vilniaus universiteto istoriją „Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija“ (Alma Mater Vilnensis: A short history of the University), pristatančią seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos raidą, Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio fundamentalų bendrą darbą „Lietuvos istorija“, žymaus italų baltisto Pietro U. Dini darbas „Baltijos žiedas“ (L’anello baltico), Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ ir Laimono Briedžio studiją „Vilnius: svetimšalių miestas“, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės mokslinį darbą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras“ (Michał Kleofas Ogiński: politician, diplomat and minister). 

Fotografijos meno gerbėjams ir tyrinėtojams lentynoje bus prieinamas išskirtinis leidinys: V. Laukaitienės ir D. Gruzdienės sudarytas fotoalbumas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Fotografija“.  

„Skaitydami spausdintas knygas ir lankydamiesi bibliotekose patiriame gyvą kultūrinę patirtį, kurios, manau, nepakeis jokios technologijos“, – D. Kreivienė.

Kadangi įstaiga orientuota į suaugusiųjų bei akademinę auditoriją, vaikiškų leidinių šioje erdvėje nebus. Visi leidiniai bus įtraukti į bendrąją elektroninę paieškos sistemą. Knygos į namus bus išduodamos registruotiems skaitytojams nuo 18 metų, o naudotis jomis vietoje galės asmenys nuo 16 metų. 

Knygų svarba Italijos lietuvių bendruomenei 

Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija lengvai pasiekiama nuotoliu, knyga tampa kultūros matomumo ženklu, o biblioteka – vieta, kurioje mezgasi ryšiai.

Ambasadorė D. Kreivienė pabrėžia, kad fizinė knyga – tai patirtis, kuri ugdo vaizduotę, kritinį mąstymą ir gebėjimą susikaupti. Todėl bibliotekos atstoja ne tik knygų namus – jos tampa žinių, kultūros bei įvairių renginių ir idėjų epicentru.  

„Technologijos suteikia greitį ir patogumą, o skaitydami spausdintas knygas ir lankydamiesi bibliotekose patiriame gyvą kultūrinę patirtį, kurios, manau, nepakeis jokios technologijos“, – popierinių knygų vertę išskiria ambasadorė. 

Bene tris dešimtmečius Italijoje gyvenanti Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė savo ruožtu prisimena – anksčiau rasti lietuvišką knygą Italijos knygyne būtų buvęs kone stebuklas. Būtent todėl, kaip teigia D. Martusevičiūtė, lietuviškos knygos reikšmė Italijos lietuviams išlieka stipri. 

„Jeigu į Italiją galėčiau atsivežti tik vieną lietuvišką knygą, rinkčiausi lietuvių liaudies pasakų rinktinę“, – D. Martusevičiūtė.

„Šiandien, technologijų ir lengvai pasiekiamos informacijos amžiuje, galbūt tai nebeatrodo tokia didelė dovana, tačiau kultūrinė reikšmė Italijos lietuviams išlieka labai stipri. Galimybė matyti lietuviškas knygas viešose Italijos erdvėse, turėti pastovią vietą, kur galima skaityti lietuvių kalba, yra ne tik simbolinis, bet ir labai konkretus mūsų bendruomenės matomumo ženklas“, – džiaugiasi pašnekovė. 

Tokia iniciatyva, pasak pirmininkės, yra daug daugiau nei literatūros sklaida – tai Lietuvos tapatybės, nepriklausomybės demonstravimas ir parodymas italų visuomenei, kad „esame tauta su gilia istorija, turtinga kalba ir modernia, įdomia literatūra“.

Paklausta, kokį kūrinį asmeniškai parinktų italų skaitytojui, siekiančiam suprasti mūsų tautos šaknis, bendruomenės vadovė atsigręžia į pasakas. 

„Jeigu į Italiją galėčiau atsivežti tik vieną lietuvišką knygą, rinkčiausi lietuvių liaudies pasakų rinktinę. Man atrodo, kad Lietuvą labai prasminga pristatyti per pasakas, nes jose telpa mūsų pasaulio matymas: gamta, miškai, gyvūnai, metų laikai, išmintis, humoras, jautrumas ir kartais labai gilus santykis su nematomu pasauliu. 

Pasakos yra ir vaikų, ir suaugusiųjų literatūra. Vaikui jos atveria vaizduotę, o suaugusiam primena šaknis, archetipus, vertybes ir kalbos grožį. Tai, ką išgirstame vaikystėje, dažnai lydi mus visą gyvenimą ir formuoja mūsų santykį su kalba, žeme, žmonėmis ir savo tapatybe“, – yra įsitikinusi D. Martusevičiūtė. 

Kitas žingsnis – lituanistinės Veneto mokyklos steigimas 

„Skaitymas, švietimas, bendruomenių ir jaunimo įtraukimas yra vienas stipriausių būdų skatinti lituanistinį ugdymą ir kartu kurti ilgalaikį tarpkultūrinį dialogą. Tikiu, kad ši graži ir prasminga bendradarbiavimo su Paduvos universitetine biblioteka pradžia ateityje išaugs į naujas bendras iniciatyvas, profesinius mainus ir kultūrinius projektus”, – Skaitymo skatinimo programos nauda ir ateities lūkesčiais dalijasi ambasadorė.  

Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė taip pat neslepia džiaugsmo atsiveriančiomis galimybėmis ir pabrėžia, kad tokie renginiai kaip lietuviškų knygų lentynos įsteigimas teikia jėgų kurti naujus projektus. 

Jai pritaria ir Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė, kurios vizija apima dar platesnį institucinį bendradarbiavimą ir didesnius užmojus – kad lietuvių kalba ir kultūra būtų matomos ne tik mūsų bendruomenės viduje, bet ir Italijos miestų, bibliotekų, mokyklų bei universitetų kultūriniame gyvenime. 

„Šiuo metu Veneto lietuviai jau plėtoja ryšius su regiono savivaldybėmis – neseniai įvyko susitikimas su Bardolino miesto meru, o Cadoneghe mieste sėkmingai veikia vienintelis Lietuvos vardo parkas Italijoje. Be to, bendruomenė aktyviai dirba ties kitu tikslu – oficialios lituanistinės Veneto mokyklos įsteigimu“, – ateities planais pasidalijo Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.  

Informacija apie renginį: 

Oficialus lietuviškų knygų lentynos inauguracijos renginys vyks 2026 m. birželio 20 d. 16:00 val, Paduvos universitetinėje bibliotekoje (Biblioteca Universitaria di Padova, Via S. Biagio, 7, 35121 Padova). 

Renginio programa: 

Po oficialiosios dalies, 19:00 val., visi bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami neformaliam bendravimui bei vakarienei picerijoje „La Lanterna“ (Piazza dei Signori, 39, Padova). 

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Lietuvos ir Italijos lietuvių bendruomenės reprezentacija Italijoje“