Didžiulę vakcinavimo nuo COVID-19 kampaniją pradėjusi Italija tikisi prisikelti kaip gėlė po ilgo žiemos įšalo. Šalyje jau paskiepyta daugiau kaip milijonas žmonių, bet nerimą kelia sulėtėjęs vakcinų tiekimas. Lyg to būtų maža, šalyje toliau didėja ekonominė krizė, o politinėje arenoje pačiu netinkamiausiu metu prasidėjo stumdymasis, galintis pakišti koją efektyviam milžiniškos paramos iš ES fondų panaudojimui. Italijoje gyvenanti ir verslo konsultante dirbanti lietuvė sako, kad tikrojo pandemijos išprovokuoto ekonominės krizės masto Italijoje dar nematyti.

Lenktynės su laiku

Italija pastarosiomis savaitėmis tarsi lenktyniauja su laiku. Kai kuriuose šalies regionuose paskelbus trečią karantiną skubama kuo greičiau vakcinuoti pažeidžiamiausias žmonių grupes. Pirmieji vakcinos sulaukė medicinos įstaigų darbuotojai, senelių namų gyventojai ir personalas.

Žiniasklaida skelbė naujienas apie vakcinos sulaukusius šimtamečius, mačiusius ir ispaniškojo gripo pandemiją, pranešimus apie be eilės pasiskiepijusius politikus, žinias, kad senelių namuose netrukus po pirmosios skiepų dozės įsiplieskė didelis COVID-19 židinys.

Vatikanas pranešė, kad sėkmingai, kaip manoma, „Pfizer“ vakcina, buvo paskiepyti abu popiežiai – tiek Pranciškus (84 m.), kurio plaučiai silpni dėl jaunystėje patirto sunkios formos plaučių uždegimo, tiek silpnos sveikatos popiežius emeritas Benediktas XVI (93 m.).

Italija planuoja, jei viskas klostysis sėkmingai, iki rugsėjo paskiepyti apie 40 milijonų žmonių – tokiu atveju susidarytų vadinamasis bandos imunitetas. Skiepytis savanoriškai italus ragina originali ir galingai prasidėjusi informacinė vakcinavimo kampanija, kurios simboliu tapo raktažolės žiedas.

Prisikėlimą simbolizuoja gėlė

Specialūs vakcinavimui skirti gėlės formos paviljonai turėtų iškilti pagrindinių šalies miestų aikštėse ir centrinėse gatvėse. Juos projektavo ne bet kas, o žinomas šalies architektas Stefano Boeri. Pirmoje vakcinavimo fazėje tokių paviljonų turėtų atsirasti keli šimtai, vėliau, antroje vakcinavimo fazėje vasarą, turėtų padaugėti iki pusantro tūkstančio.

Jie bus lengvai sumontuojami ir išmontuojami, labai patrauklūs akiai, sukurti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medis ir audiniai.

• 

• 

„Kaip gėlės šios struktūros išsiskleis Italijos miestuose, besimaitindamos saulės energija. Linkiu, kad jos suteiktų svarbų ramybės ir pasitikėjimo jausmą“, – kalbėjo modernius skiepijimo paviljonus sukūręs architektas.

Prisidėjo ir garsus režisierius

Prie informacinės kampanijos, skatinančios skiepytis savanoriškai, prisidėjo ir kitas pasaulinio garso italų talentas, „Oskaru“ įvertintas režisierius Giuseppe Tornatore, sukūręs seriją vaizdo įrašų. Pirmasis jų vadinasi „Apsikabinimų kambarys“.

Ar užteks įspūdingos ir gerai sustyguotos reklaminės strategijos, kad Italija – kone labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Europoje – prisikeltų?

Panašūs apsikabinimų kambariai buvo įrengti ne vienuose Italijos senelių namuose, kad žmonės juose galėtų saugiai apkabinti artimuosius. Vaizdo įraše vaizduojama senolė, kurios aplankyti ateina dvejonių kamuojama dukra. Motina apkabina dukrą per dramatiškai besiplaikstančią celofano užuolaidą sakydama: „Dvejonės padeda. Tu turi norėti sau gero.“

Bet ar užteks įspūdingos ir gerai sustyguotos reklaminės strategijos, kad Italija – kone labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Europoje – prisikeltų? Šis klausimas kamuoja daugelį. Ypač dabar, matant, kad situacija kartojasi lyg vis išnyrantis deja vu.

Prisidėjo politinė krizė

Netrukus bus prabėgę metai, kai Italija paniro į pirmąjį griežtą karantiną. Tuomet šalį spaudė tik sveikatos sistemos krizė, vėliau prisidėjo ekonominė, o dabar dar ir politinė.

Nors Italijos valdžia pastaruoju metu buvo dažnai kritikuojama dėl esą neracionalių sprendimų siekiant suvaldyti pandemiją, šalies žiniasklaida pabrėžė, kad politinė krizė šalį ištiko pačiu netinkamiausiu metu.

• 

• 

• 

• 

• 

Tuomet, kai reikia užtikrinti sėkmingą vakcinavimo eigą ir kai Italiją pasiekė pirmieji ilgai laukti milijonai iš ES atsigavimo fondo. Italija yra šalis, gavusi kone didžiausią ES paramą, – 209 mlrd. eurų. Juos panaudoti kiek galima efektyviau neabejotinai bus didžiulis iššūkis.

Tikros situacijos dar nematyti

Florencijoje gyvenanti ir 10 metų verslo konsultante dirbanti lietuvė Justina Gracevičiūtė pasakoja, kad ekonominė situacija šalyje iš tiesų kelia daug nerimo. Esą tikrasis krizės mastas turėtų pasimatyti kiek vėliau.

Italijoje iki kovo buvo pratęstas draudimas įmonėms atleisti darbuotojus, o pirmosios bangos metu verslui buvo suteiktos lengvatinės valstybės garantuojamos bankų paskolos.

• 

• 

• 

• 

„Sprendimas apmokėti darbuotojams už prastovas yra didžiausia ir reikšmingiausia valstybės parama. Pagal dabartinius įstatymus, tokia tvarka galioja iki kovo – iki to laiko įmonėse draudžiami bet kokie atleidimai. Bet nežinia, kaip bus tam terminui pasibaigus.

Manau, kad tikrasis paveikslas pasimatys, kai ateis laikas įmonėms mokėti paskolas. Pirmosios bangos metu vyriausybė labai skatino jas imti, garantuodama lengvatines sąlygas, todėl tikrai daug verslininkų tų paskolų skubiai prisiėmė, kad galėtų padengti nuostolius tikėdamiesi greitai atsigauti.

„Tikrasis paveikslas pasimatys, kai ateis laikas įmonėms mokėti paskolas“, – J. Gracevičiūtė.

O įmonių rodikliai dabar yra tokie, kad jie sunkiai galės tas paskolas išmokėti. Sugrąžinti pinigus bankams vis tiek kada nors reikės“, – sakė lietuvė ir prognozavo, kad bus daug per šią audrą neatsilaikiusių įmonių.

Parama ne visiems

Lietuvė pabrėžė, kad visa parama pastaruoju metu buvo sukoncentruota į restoranus, turizmo sektorių ir parduotuves, tai yra tiems, kurie išvis negalėjo dirbti. Tačiau krizės padarinius pajuto ir kitos įmonės.

„Aš pati turiu klientą – įmonę, teikiančią spausdinimo paslaugas. Jos apyvarta smuko apie 60 proc., nors, atrodo, tai tiesiogiai su pandemijos išprovokuota krize nėra susiję.

„Pirmosios bangos metu paramos buvo gerokai daugiau, o per antrąją ji stipriai sumažėjo ir buvo skiriama tik tiems verslams, kurie turėjo užsidaryti“, – J. Gracevičiūtė.

Tarkim, įmonės, kurios tiekia maistą ir gėrimus restoranams, irgi nieko negavo, nors jas ši krizė taip pat palietė, – kalbėjo J. Gracevičiūtė. – Negalima sakyti, kad valstybė iš viso nieko nedavė verslui, bet daug ko ta parama nepasiekė. Iki šiol yra nemažai žmonių ir įmonių, kurie nesulaukė jiems priklausančių išmokų. Daug kam parama vėlavo.

Apskritai pirmosios bangos metu paramos buvo gerokai daugiau, o per antrąją ji stipriai sumažėjo ir buvo skiriama tik tiems verslams, kurie turėjo užsidaryti. Tai buvo toks skylių užkamšymas.“

Lietuvės teigimu, pagalba ne visuomet buvo paskirstyta racionaliai. Kai kurie vyriausybės sprendimai, tokie kaip nuolatinis karantino taisyklių keitimas, verslams neleido planuoti savo veiklos.

• 

• 

• 

• 

„Tai labai palietė restoranus, kurie tai galėjo dirbti, tai negalėjo, nes regionuose nuolatos buvo keičiama karantino tvarka. Tarkim, buvo sakoma, kad Kalėdų laikotarpiu žmonės galės eiti papietauti į restoranus, o po to netikėtai viskas buvo uždaryta. Restoranų savininkai maisto atsargas turėjo išdalyti labdaros organizacijoms arba neštis namo. Tai didžiuliai nuostoliai“, – įžvalgomis apie krizę dalijosi verslo konsultantė.

Puikus šios sudėtingos situacijos pavyzdys galėtų būti viena garsiai nuskambėjusi Italijos kavinė, veikianti dviejų regionų susikirtimo zonoje tarp Emilijos-Romanijos ir Toskanos. Viename jų buvo paskelbta raudonoji zona, draudžianti veiklą, o kitame tuo metu buvo geltonoji, leidžianti dirbi.

Kavinės vadovai graudžiai ironizavo nežinantys, ką daryti: kasos aparatas stovi viename regione, o kavos – kitame. Galvosūkis, kurį nelengva išspręsti, kaip ir suvaldyti visą šią pandemijos sukeltą krizę.

Viršelio nuotraukos autoriai MeDis Project Photography