Italijos lietuvė atrado, kaip apkeliauti pasaulį padedant tautiečių verslams
Karštojoje Sicilijoje gyvenanti lietuvė Simona Crisafulli (40 m.) su italu vyru Domenico (43 m.) karantino kainą pajuto tikrąja to žodžio prasme. Lietuvės šeima mažame salos miestelyje turi nedidelį viešbutį ir restoraną, kuris dėl Italijoje įvestų griežtų apribojimų šiemet beveik neturėjo progos priimti lankytojų. Tačiau sustojęs gyvenimas nesustabdė veiklios ir idėjų kupinos moters.
Neringa Budrytė
lrytas.lt
Lietuvės ir italo viešbutis ir restoranas nedirbo iš viso net septynis mėnesius nuo to lemtingo praėjusių metų kovo, kai Italija nusidažė raudona spalva ir paniro į pirmąjį griežtą karantiną. Supratusi, kad visus sunkumus greičiausiai įveikti galima susitelkus, Simona nusprendė suburti likimo draugus – turizmo versle dirbančius pasaulio lietuvius, pasiūlydama naują keliavimo principą „Lietuvis pas lietuvį“. Ši idėja sulaukė daug palaikymo ir įtraukė lietuvius net iš egzotiškų šalių – nuo Afrikos iki Aliaskos.
Nors pandemija vis dar laiko stipriai sugniaužusi kumštyje turizmo verslą, netoli garsiojo Etnos ugnikalnio gyvenanti lietuvė S. Crisafulli neabejoja, kad jis atsigaus. Tuomet ji siūlo pūsti dulkes nuo ilgai miegojusių lagaminų ir keliauti po pasaulį kitaip, solidariai, naudojantis užsienyje gyvenančių ir turizmo versle dirbančių tautiečių paslaugomis.
Ne tik keliauti, bet ir padėti atsitiesti po visus žemynus išsibarsčiusiems lietuvių verslams, kurie labai skaudžiai pajuto pandemijos kirčius.
„Praėję metai parodė, kad ir pasaulinė pandemija yra tikras iššūkis. Tad „Lietuvis pas lietuvį“ gali būti savipagalbos tinklas tiek rankų nenuleidžiantiems verslininkams, tiek keliaujantiems“, – pabrėžė S. Crisafulli.
Mintis sukurti kelionių žemėlapį, kuris kviestų keliauti pas lietuvius, Simonos galvoje sukosi gerokai iki tol, kol įprastą gyvenimo ritmą pasaulyje aukštyn kojomis apvertė koronavirusas. Tačiau sudėtingas laikotarpis ir lemtingi pokalbiai su kitais užsienio lietuviais šią mintį galutinai subrandino ir paskatino imtis veiksmų.
„Su vyru Domenico jau dešimt metų rūpinamės sicilietišku restoranu ir nedideliu šeimos viešbučiu Italijai priklausančioje Sicilijos saloje, Mesinos rajone. Mūsų restorane ir viešbutyje „Le Giare“ ne vienus metus lankosi lietuviai iš viso pasaulio, atvyksta švęsti vestuvių, krikštynų, kitų asmeninių švenčių. Mes patys esame mėgėjai keliauti, lankyti tautiečius, gyvenančius ir verslus puoselėjančius užsienyje. Ši patirtis ir įkvėpė tautiečius vienijančią idėją“, – pasakojo S. Crisafulli.
Mintis įsikūnijo po šiais metais vykusio ketvirtojo Italijos lietuvių suvažiavimo Sicilijoje. Su Pjemonto regiono lietuve Vitalija Linkiene ir ambasadoriumi Ričardu Šlepavičiumi bei jo žmona Daiva Šlepavičiene Simona kalbėjosi apie keliones po Italiją, kai lyg juokais buvo ištraukta ir aptarta ši mintis: lietuviui keliauti pas lietuvį.
Aktyviausiai naujame žemėlapyje prisistato verslus Europoje plėtojantys lietuviai. Tačiau yra ir nuorodų į lietuviškas vietas Turkijoje, Šri Lankoje, Peru, Kurdistane, Meksikoje, Kambodžoje, JAV (tiek žemyninėje dalyje, tiek ir Havajuose), Afrikoje ir net Aliaskoje.
Tai pasiūliusi S. Crisafulli tikisi, kad idėja bent kažkiek padės lietuvių verslams atsigauti po pandemijos nokdauno. Italijoje – labiausiai koronaviruso paliestoje Europos šalyje – turizmo sektorius per metus prarado dešimtis milijardų eurų. Kai kuriose vietovėse viešbučiai ir restoranai po pirmosios pandemijos bangos taip ir neatsidarė. Dalis jų durų nebeatvers ir jai pasibaigus, nes neatlaikė galingos viruso audros.
„Svetingumo ir ypač maitinimo srityje plėtoti verslą malonu, nes dirbi su žmonėmis, bet nėra paprasta, nes čia niekada nėra pastovumo, yra daug rizikos – turi būti itin atidus detalėms, žmonių emocinei gerovei ir net sveikatai, kai kalbama apie maisto kokybę. O praėję metai parodė, kad ir pasaulinė pandemija yra tikras iššūkis, – pabrėžė S. Crisafulli. – Tad „Lietuvis pas lietuvį“ gali būti savipagalbos tinklas tiek rankų nenuleidžiantiems verslininkams, tiek keliaujantiems.“
Simona šią idėją pradėjo įgyvendinti iš karto. Nors koronavirusas kelionėms kol kas kiša koją, į jos sukurtą grupę „Lietuvis pas lietuvį“ noriai ėmė jungtis turizmo versle dirbantys įvairių šalių lietuviai. Per pirmąsias dienas joje jau buvo pora tūkstančių narių.
Vėliau, prie projekto prisijungus informacinių technologijų specialistui Ignui Budnikui, buvo sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame šiuo metu jau pažymėta apie šimtą lietuviškų taškų pasaulyje.
„Šiuo metu uždaroje grupėje yra per penkis tūkstančius narių, bet kasdien sulaukiame naujų prašymų priimti. Ignas net juokiasi, kad nykštys kartais pavargsta spaudyti „patvirtinti“. Jam pritariu, bet kviečiu negailėti mūsų nykščių ir mielai jungtis į bendruomenę „Lietuvis pas lietuvį“, – ragino S. Crisafulli.
Plečiasi ir geografija – šiuo metu grupės nariai yra tautiečiai iš daugiau nei trisdešimt penkių pasaulio valstybių. Tai nebūtinai vien verslų atstovai. Grupės turinį kuria visi: kai kas iš narių įkelia nuorodas į lietuvių – viešbučių, butų ar restoranų savininkų – puslapius, kiti ieško, kur galės keliauti, pas ką apsistoti, kokio gido ar organizatoriaus paslaugomis naudotis, kai baigsis pandemija ir karantinas.
„Toks keliavimas, kai lietuvis lankosi pas lietuvį, turi daug privalumų. Tiems, kurie nepažįsta šalies, gali papasakoti nerašytų pasakojimų, patarti, ką reikia žinoti atvykstant“, – T.Kopylova.
Aktyviausiai naujame žemėlapyje prisistato verslus Europoje plėtojantys lietuviai. Tačiau yra ir nuorodų į lietuviškas vietas Turkijoje, Šri Lankoje, Peru, Kurdistane, Meksikoje, Kambodžoje, JAV (tiek žemyninėje dalyje, tiek ir Havajuose), Afrikoje ir net Aliaskoje.
„Mūsų tautiečiai šiose šalyse siūlo įvairiausias paslaugas. Vieni – tik lovą, nuomoja kambarį ar apartamentus, kiti yra vilos, viešbučio, baro ar restorano, jachtų Viduržemio jūros teritorijoje šeimininkai. Yra turinčių ištisus pastatų kompleksus, kuriuose gali apsistoti didelės grupės žmonių, – vardijo idėjos sumanytoja S. Crisafulli. – Yra siūlančių ekskursijų, renginių organizavimo, kelionių planavimo, gido paslaugas.
Yra ir tokių, kurie siūlo egzotiškesnes paslaugas: nuo jogos, meditacijų iki savęs tobulinimo seminarų ar žvejybos šaltuose vandenyse, pasivažinėjimo haskiais traukiamomis rogėmis ar kelionių po Centrinės ir Pietų Amerikos džiungles.“
Sicilijos lietuvės ir informacinių technologijų specialisto iš Lietuvos kuriamas žemėlapis dar kartą patvirtino: verslūs lietuviai pabirę visuose pasaulio kampeliuose. Tarkime, stebėti įspūdingas Šiaurės pašvaistes šiaurinėje Norvegijos dalyje galima pas Šiaurės pašvaisčių medžiotoja vadinamą Tomą Kopylovą (36 m.).
Moteris antroje pagal dydį Norvegijos saloje Senjoje gyvena su vyru Vladimiru Kopylovu (42 m.) ir trimis vaikais. Vienoje žuvingiausių Europos vietų įsikūrusi šeima turistams nuomoja žvejo namą, žvejybos įrangą, katerius ir padeda pažinti užburiantį pašvaisčių grožį.
„Toks keliavimas, kai lietuvis lankosi pas lietuvį, turi daug privalumų. Tiems, kurie nepažįsta šalies, gali papasakoti nerašytų pasakojimų, patarti, ką reikia žinoti atvykstant. Galbūt aplankyti vietas, kurios niekur neaprašytos. Dar tikrai yra žmonių, nelabai kalbančių angliškai, tuo labiau kalba tos šalies, į kurią vyksta. Tad su jais taip pat smagu bendrauti sava kalba“, – naują idėją palaikė T. Kopylova.
Jos šeimai pandemija irgi buvo negailestinga. Pernai daug svečių turėjo atvykti iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Rusijos. Per naktį kalendorius tapo pustuštis. „Atvykdavo tik vietos žvejų. Su nekantrumu laukiame, kas bus toliau“, – neslėpė Toma.
Meksikoje 5 metus gyvenantis Mangirdas Baušis (44 m.) taip pat nusprendė jungtis prie naujojo žemėlapio. Nors dirba ne tik su lietuvių turistais, sutikti savus svečioje šalyje ypač malonu.
„Man visada patinka dirbti su lietuviais. Man pačiam tai kaip atostogos. Su jais bendrauji kaip su draugais, norisi, kad jie pajustų tą patį, ką aš jaučiu keliaudamas. Gal kartais jiems mano paslaugos nereikalingos, bet reikalingas patarimas, – sakė Mangirdas. – Jau turime užsakymų, bet negalime nieko garantuoti. Dabar gyveni lyg rūke – vieną dieną viskas gerai, kitą – negerai.“
Pandemijos pabaigos laukia ir žurnalistas Audrius Antanas Morkūnas (45 m.) su žmona Jurgita, gyvenantys didžiausioje Graikijos saloje Kretoje, šalia jos sostinės Herakliono. Kreta nuo koronaviruso nukentėjo nestipriai, tačiau turistų srautų nebuvo ir čia, o turizmo sezonas susitraukė iki keturių mėnesių, nors paprastai trunka septynis.
Kretos lietuvis įsitikinęs – idėja suvienyti turizmo versle dirbančius tautiečius naudinga keleriopai. Tai ne tik skatina savitarpio pagalbą, bet ir padeda puoselėti lietuvių kalbą.
„Lietuvių kalba – didžiausia vertybė, kurią turime. Be kalbos nebus tautos. Todėl puoselėdami ją svetimuose kraštuose, manau, pirmiausia prisidedame prie mūsų senos, gražios ir pasauliniame kontekste vis rečiau girdimos kalbos išsaugojimo.
„Lietuvis pas lietuvį“ suteikia nuostabią galimybę susipažinti su svetimais kraštais, apie juos išgirstant gimtąja kalba, gauti įvairių paslaugų be jokių pasiklydimų vertime. Tai projektas, įprasminantis himno žodžius „Vienybė težydi“, – sakė A. A. Morkūnas.
Naujo žemėlapio kūrėjai jau spėjo pastebėti, kad lietuviai pasiilgo kelionių, dauguma jų noriai dalijasi nuotraukoms ir patarimais. Tautiškumo veiksnys šiuo atveju yra ir ta papildoma jungiamoji grandis, kuri turizme turi ypatingą reikšmę, nes padeda užsimegzti šiltesniam bendravimui ir suteikia pasitikėjimo kreditą.
„Lietuvis pas lietuvį“ suteikia nuostabią galimybę susipažinti su svetimais kraštais, apie juos išgirstant gimtąja kalba, gauti įvairių paslaugų be jokių pasiklydimų vertime. Tai projektas, įprasminantis himno žodžius „Vienybė težydi“, – A. A. Morkūnas.
„Mūsų tautiečiai visada yra puikūs klientai: smalsūs, mandagūs, norintys pažinti tos šalies, kurioje lankosi, kultūrą, maisto ir gyvenimo ypatumus, papročius, mielai įsitraukiantys į pramogas. Lietuviai yra savarankiški, gerai organizuoti keliautojai, jie tikrai moka susiplanuoti, bet būtinai paklausia patarimų – retas kuris nori suklysti, tad geriau pasidomės iš anksto ir neatliks beprasmių veiksmų, – lietuvių keliautojų įpročiais džiaugėsi S. Crisafulli.
Man ir mano šeimos vyrams – vyrui Domenico, vaikams Antonino Algiui ir Jonui Lucai – visada malonu, kai į mūsų „Le Giare“ atvažiuoja tautiečių. Visada visus priimame lyg brangius šeimos svečius, mūsų vaikai pabūna ir žaidimų draugai, ir net vertėjai, kai prireikia.“
Simona Crisafulli
Ar šis išskirtinis kelionių žemėlapis turi galimybių konkuruoti su panašiais kelionių tinklalapiais, kurių tikrai netrūksta?
Idėjos „Lietuvis pas lietuvį“ sumanytojai tikina – jų tikslas paremtas ne tik verslo idėjomis, tai kartu ir bandymas burti bendruomenę, sumegzti išsibarsčiusių po pasaulį lietuvių tinklą, padėti pasirodyti tiems, kurie nėra profesionalūs verslininkai, tačiau svetingi šeimininkai.
„Norime kurti ryšį tarp tautiečių, kuriuos skiria tūkstančiai kilometrų, bet vienija kalba, šaknys, tautinis identitetas“, – I. Budnikas.
„Taip, yra aibė tinklalapių, kurie siūlo perparduodamas kelionių planavimo, ekskursijų bei vietos gidų paslaugas iš nebūtinai patikrintų šaltinių. Čia sieksime suteikti keliautojams galimybes vienoje vietoje surasti tautiečius, kuriais galima pasikliauti.
Kartu saugiai kurti savo kelionių įspūdžius ir užsisakyti paslaugas, išvengiant vietos turizmo agentūrų antkainių ir ilgo ieškojimo internete. Norime kurti ryšį tarp tautiečių, kuriuos skiria tūkstančiai kilometrų, bet vienija kalba, šaknys, tautinis identitetas“, – sakė interaktyvų žemėlapį kuriantis I. Budnikas.
Nugalėti pandemiją galima tiktai susivienijus – tuo įsitikinę lietuviškus taškus pasaulyje fiksuojantys žemėlapio kūrėjai. Ir net jei pandemija sugriovė daug ką, statyti tiltus galima ir audrų metu. Joms nurimus liks tik susikrauti lagaminus ir keliauti ten, kur šiltai priims svetingas lietuvis.
