Italijos lietuvių dovana gimtadienį švenčiančiai Lietuvai: pyragai, vaikų piešiniai ir trispalvių pievos
103-ąjį gimtadienį švenčiančią Lietuvą Italijos lietuviai sveikino išradingai ir spalvingai. Prie žymiojo Romos Koliziejaus, pajūryje ir kalnuose išdygo simbolinės trispalvių pievos, sudarytos iš šimtų pačių pagamintų vėliavėlių. Specialiai šiai progai lietuviai kepė Lietuvos gimtadienio pyragus, o mažieji piešė, ką jiems reiškia laisvė. Portalas ITLIETUVIAI.IT kviečia pasižvalgyti po įspūdingą, Vasario 16-osios minėjimui skirtą nuotraukų galeriją.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Trispalvės jūros
Trispalvių jūra nubangavo per Italiją. Pirmieji vėliavėles Kaljario paplūdimyje „pasodino“ Sardinijos lietuviai, pakvietę visus pasaulio lietuvius jungtis prie šios gražios inciatyvos ir taip pasveikinti Valstybės atkūrimo dieną švenčiančią Lietuvą.
„Kelios lietuvės, kiekviena savo namuose, pagaminome beveik keturis šimtus trispalvių vėliavėlių iš paprasčiausių medinių iešmelių ir trijų spalvų kaspinėlių. Iš jų Kaljario paplūdimyje „pražydo“ mums toks brangus žodis Lietuva, kurį apgaubėme didžiule širdimi.
Tai yra mūsų, toli nuo Lietuvos gyvenimus kuriančių lietuvių dovana Lietuvai. O tuo pačiu norėjosi parodyti, kad 103-iąjį gimtadienį švenčianti Lietuva nėra tik teritoriškai apibrėžtas taškelis žemėlapyje.
Norėjosi priminti, kad Lietuva yra visur, kur plaka lietuvio širdis. Norėjosi pasakyti, kad Lietuvoje gyvenantys ir po pasaulį pasklidę lietuviai gali visi kartu kurti žydinčią, vieningą, gražią Lietuvą“, – sakė Italijos lietuvių bendruomenės Sardinijoje pirmininkė D. Lapėnaitė.
Spalvinga pieva, sudaryta iš šimtų trispalvių širdelių, pražydo ir pačioje Romos širdyje, prie žymiojo Koliziejaus. Čia ją sodino vaikai.
„Reikia vaikams savo pavyzdžiu ir savo užsidegimu įžiebti meilę Lietuvai. todėl akciją skyrėme būtent vaikams. Pagaminome apie 150 vėliavėlių, iškarpėme apie 450 spalvotų širdelių, kurias sujungėme į trispalvę.
Nuotaika buvo puiki. Net saulėtas Romos dangus prisijungė prie gimtadieninių sveikinimų Lietuvai, nes ryte buvo apsiniaukę ir šiek tiek bijojome, kad oras gali akciją sugadinti. Džiaugiamės, kad susirinko daug žmonių. Žinoma, visi laikėmės saugumo reikalavimų.
Džiaugiuosi, kad Italijos lietuviai pagal galimybes prisijungė prie įvairių iniciatyvų skirtų vasario 16-ajai. Kad visų mūsų širdyse dega meilė Lietuvai ir mes kartu švenčiame Lietuvos gimtadienį, nepaisant skiriančių atstumų“, – sakė Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė – Di Meglio.
Emilijos Romanijos lietuviai rinkosi Editos Dermontaitės Pivos lietuvišką oazę primenančioje kaimo turizmo sodyboje, kur žodį Lietuva parašė ant snieguotos kalvos. Vėliau visi vaišinosi cepelinais.
„Iš viso susirinko apie 40 žmonių. Prieš pietus šalia sodybos susmeigėme vėliavėles. Apie 400 trispalvių pagaminome patys iš spalvotų juostelių. Po to vaišinomės cepelinais. Visi buvome pasiilgę bendravimo, bet stengėmės laikytis taisyklių, todėl artimiau nepabendravome. Tačiau Lietuvos himną kartu sugiedojome“, – sakė Emiljos-Romanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Trofimovaitė.
Toskanos lietuvių būrelis trispalves išskleidė įspūdingoje Florencijos Sinjorijos aikštėje.
Lietuvos gimtadienio pyragai
Pasisekimo sulaukė ir Veneto lietuvių bendruomenės kvietimas iškepti Lietuvos gimtadienio pyragą ir taip prisijungti prie Lietuvos kultūros sostine paskelbto Neringos miesto iniciatyvos išleisti autentiškų šventinių skanumynų iš įvairių Lietuvos regionų receptų knygą. Tarp dvidešimties aštuonių išskirtinių receptų, kurie suguls į elektroninį leidinį, bus net trys Veneto lietuvių bendruomenės narių kurti receptai.
KEKSAS „LIETUVIŠKA ŠIRDIS“
Karolina Linkutė, Pjemontas
LIETUVIŠKASIS TIRAMISU
Gerda Danilevičiūtė, Venetas
BISKVITINIS MOLIŪGO IR MASKARPONĖS SŪRIO TORTAS
Ramunė Srūgytė, Venetas
NESALDUS PYRAGAS „GEDIMINO PILIS PO ITALIJOS DANGUMI“
Eglė Kupšytė, Venetas
Piešiniai Lietuvai
Apulijos lietuvių vaikai gimtadienį švenčiančiai Lietuvai dovanojo savo piešinius.
Gimtadienio dovana – kinas
Vasario 16-osios proga ypatingos dovanos sulaukė ir Italijos bei Maltos lietuviai. Ją įteikė Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje, pakvietusi nemokamai žiūrėti Karolio Kaupinio filmą „Nova Lituania“.
Tarptautinio pripažinimo sulaukęs filmas 2020-aisias įvertintas net šešiomis „Sidabrinėmis gervėmis“, tarp kurių – ir apdovanojimas už geriausią metų vaidybinį filmą. Jis tapo Lietuvos pretendentu siekti „Oskaro“ apdovanojimo.
Filmo istorija žiūrovus nukelia į tarpukario Kauną. Profesoriui Feliksui Gruodžiui gimsta idėja: Lietuvą reikia gelbėti, tad kodėl to nepadarius šalį perkeliant į užjūrį, tolimąją Afriką? „Atsarginės Lietuvos“ idėja patiki šalies premjeras ir abu vyrai leidžiasi į gelbėjimo strategijų bei planų kūrimą.
Juostoje „Nova Lituania“ vaidmenis sukūrė puikiai pažįstami šalies aktoriai: Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Julius Žalakevičius.
Norintys nemokamai pamatyti šį filmą, turėtų registruotis el. paštu eventi.amb.lituania@urm.lt ir gauti prisijungimo kodą. Filmą bus galima pažiūrėti iki vasario 18 d. ryto.
Atviros pamokos Pasaulio lietuvių vaikams
Lietuvos gimtadienio proga simbolinių dovanų gaus ir mažieji lietuvaičiai. Virtuali lituanistinė Italijos mokykla visiems Pasaulio lietuvių vaikams (ir vyresniems) padovanos atvirų pamokų ciklą, skirtą paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 103-mečiui.
Vasario 20 d. 10 val. Italijos laiku (11 val. – Lietuvos) virtualios lituanistinės Italijos mokyklos tradicijų ir menų mokytoja Vilma Ramella Paia tęs pažintį su Lietuva: jos simbolika ir kalba. Prisijungimus ir detalesnę informaciją rasite mokyklos renginio įvykio aprašyme.
Tuo tarpu, vasario 20 d. 17 val. Italijos laiku (18 val. – Lietuvos) vyresnieji kviečiami į atvirą pažintinę pamoką „VALSTYBĖS ATKŪRIMO PĖDSAKAIS: faktai ir mįslės“. Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos istorijos mokytoja Roma Namavičiūtė supažindins su Vasario 16-osios faktais.
Mįsles padės įminti ypatingas svečias – Liudas Mažylis. Europos Parlamento narys, Lietuvos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas pasidalins asmenine patirtimi, kaip 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.
Pamoką pagyvins muzikiniai intarpai, atliekami Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos poezijos suvokimo mokytojos Viktorijos Pranaitytės.
Prisijungimus ir detalesnę informaciją rasite mokyklos renginio įvykio aprašyme.
