Italijos – Lietuvos prekybos rūmų Romoje įkūrėjai dr. Ieva Gaižutytė ir Ugo Meucci. Asmeninio archyvo nuotr.

Italijos – Lietuvos prekybos rūmų prezidentė, Romos lietuvė Ieva Gaižutytė radijo laidoje supažindina italus su lietuvių nuotaikomis įsivedus eurą, pasakoja apie pasiruošimą tapti 19 – ta eurą įsivedusia Bendrijos nare, ir kokią reikšmę naujoji valiuta gali turėti šalies ekonomikos augimui.

Pateikiame I.Gaižutytės interviu Europos komisijos astovybės Italijoje radijo programai „Informazioni su 22 minuti – Una settimana d’Europa in Italia“.

Žurnalistas: Kaip Lietuva pasiruošė šiam pokyčiui?
Ieva Gaižutytė: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad euras Lietuvoje iš esmės yra pagrindinis žingsnis arčiau Vakarų ir nutolimas nuo Rytų. Šaliai euras reiškia ekonominį stabilumą.
Lietuva šį kelią į euro zoną pradėjo dar prieš keletą metų, buvo įdėmiai stebima, testuojama Europos Komisijos, kad galėtų įsivesti eurą, įvykdė visus Mastrichto kriterijus ir kitus įsipareigojimus, kad būtų priimta į euro zoną.
Pasiruošimas buvo pakankamai ilgas, Lietuva rimtai ruošėsi šiam įvykiui. Tai taip pat buvo labai svarbu, nes litas dar nuo 2002 metų buvo susietas su euru santykiu 3,45 lito už 1 eurą.
Iš tikrųjų, sekdama kitų Europos šalių pavyzdžiu, Lietuva paruošė nacionalinį planą euro įvedimui, susijusį su atsakingo verslo iniciatyva ir išleido naują įstatymą dėl euro įvedimo.
Lietuva taip pat vykdė intensyvią komunikacijos apie eurą kampaniją ir žmonės buvo informuojami įvairių susitikimų, konferencijų, debatų ir pristatymų metu, buvo skelbiama daugybė publikacijų žiniasklaidoje apie naują valiutą. Taip pat įgyvendintas Eurobus projektas. Panaudoti skirtingi informaciniai kanalai – apie eurą buvo informuojama trumposiomis SMS žinutėmis, atidaryta specialioji telefono linija. Sakyčiau, jog Lietuvos žmonės buvo gerai informuoti apie šį įvykį.

Ž.: Kokia buvo lietuvių reakcija?
I.G.: Bendrai euras Lietuvoje buvo sutiktas netgi su entuziazmu: gruodį nacionalinė apklausa parodė, kad 65 proc. lietuvių, iš kurių 85 proc. verslininkų, buvo nusiteikę teigiamai euro atžvilgiu. Didžiausia baimė, siejama su euro atėjimu, yra kainų kilimas. Tačiau, kaip rodo pirmosios sausio savaitės statistika, paskelbta SEB banko, kainos vartotojams kilo tik apie 0,3 proc.

Ž.: Kaip veikia įvedimo, pakeitimo ir stebėjimo mechanizmas?
I.G.: Sakyčiau, kad valiutos įvedimas vyko gana sklandžiai, be didesnių problemų. Numatomas dviejų savaičių pereinamasis laikotarpis, kuriuo dvi valiutos bus naudojamos lygiagrečiai, kol litas bus visiškai išimtas iš apyvartos.
Žmonės pradėjo keisti litus į eurus dar prieš Naujuosius. Dabar valiuta keičiama nemokamai visuose bankų filialuose ir Lietuvos pašto skyriuose.
Kalbant apie stebėjimą, kad būtų užtikrintas proceso saugumas, Lietuvos verslininkai pasirašė gerosios verslo praktikos memorandumą, kuris leidžia pastebėti ir kontroliuoti piktnaudžiavimo atvejus.
Sekant Estijos pavyzdžiu, kuri įsivedė eurą 2011, prekybininkai ir verslininkai buvo įdėmiai stebimi, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo pereinamuoju laikotarpiu. Taigi kainų kilimas buvo nežymus ir tai užtikrina teisingą perėjimą prie vieningos Europos valiutos.

Ž.: Kaip šis valiutos pasikeitimas įtakos prekybinius Lietuvos mainus (atsižvelgiant į Jūsų darbo patirtį prekybos rūmuose, kuriems vadovaujate)?
I.G.: Į vieningos Europos valiutos įvedimą žiūrima labai pozityviai. Vyriausybės manymu, euras atneš daug naudos jaunai ir atvirai Lietuvos ekonomikai, kuri labai priklausoma nuo eksporto, ypatingai šnekant apie prekybą: prekiaujantys su Europos šalimis, nebeturės daugiau konvertuoti eurų į litus ir tai reiškia mažiau biurokratijos ir administracinių kaštų sumažėjimą.
Aplinka bus palankesnė netgi užsienio prekybai, tai bus naudinga verslo vystymui ir sukurs naujų darbo vietų.
Be to, jau 2015 m. komercinės ir įėjimo į rinką išlaidos turėtų sumažėti. Rinka taps skaidresnė ir augs konkurencija. Ir kaip jau pastebiu savo darbe, Italijos-Lietuvos prekybos rūmuose, auga užsienio verslininkų susidomėjimas investuoti į Lietuvą, taigi numatomas investicinių srautų iš užsienio augimas. Žinoma, yra ir kitų svarbių faktorių užsienio investuotojų susidomėjimui, pavyzdžiui, aukščiausias Europos Sąjungoje ekonomikos augimo tempas, aukštas jaunimo išsilavinimo lygis, laisvosios ekonominės zonos ir kiti šalies privalumai.
Kaip bebūtų, euras reiškia dar vieną patvirtinimą Lietuvai, kad užbaigėme savo integracijos procesą į Europos Sąjungą.

Iš italų kalbos vertė Ieva Tamošauskaitė.
Pasiklausyti interviu italų kalba galite čia: http://on.fb.me/1DABhHL

ITLIETUVIAI.IT
2015 m. sausio 28 d.