Milane gyvenanti Lietuvos partizanų vado produkterėčia: prie laisvės kovų istorijos būtina priartinti jaunąją kartą
2024-ieji – jubiliejiniai kovojančios Lietuvos vadovo, gen. Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) metai. Kovą suėjo 115 metų nuo jo gimimo dienos, o lapkričio 26 d. minėtas žūties 70-etis, kai partizanų vadas okupantų buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime, Maskvoje. Šias reikšmingas datas įprasmino net kelios jaunajai kartai skirtos iniciatyvos. J. Žemaičio artimųjų ir Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausančių Signatarų namų bendras edukacinis projektas įtraukė šalies mokyklas, o jo dėka apie vieną ryškiausių Lietuvos laisvės kovų asmenybių plačiau sužinojo apie tūkstantis Lietuvos moksleivių. Generolo atminimą originaliai pagerbė ir Lietuvos funkcinio sporto bendruomenė, pakvietusi visus prisijungti prie specialiai sukurto J. Žemaičio iššūkio.
Pranešimas spaudai
Lietuvos mokyklose finišavo metus trukę edukaciniai užsiėmimai, skirti kovojančios Lietuvos prezidento, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto atminimui. Šia iniciatyva Italijos lietuvė, J. Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono, asociacija „Baltika – Baltijos istorijos“ ir Signatarų namų edukatoriai siekė šalies moksleivius supažindinti su iškilia, gyvybę dėl Lietuvos laisvės paaukojusio partizanų vado asmenybe ir kartu atverti duris į paslaptingą partizaninio karo pasaulį.
Projektų iniciatorių teigimu, edukacijose iš viso dalyvavo apie 1000 Lietuvos moksleivių iš įvairių miestų ir miestelių. Užsiėmimų metu jiems parodyti 7 interviu, kur savo pasakojimais apie partizanų vado indėlį ir pamokas ateitiems kartoms dalinasi J. Žemaičio-Vytauto giminaičiai, istorikai, politikai ir kiti visuomenės veikėjai.
„Esu įsitikinusi, kad supažindinti jaunimą su visa skaudžia mūsų laisvės kovų istoriją yra labai svarbu. Edukacijų, kurias vedžiau Lietuvos mokyklose metu mane labai nustebino, kad vaikai geriau žinojo, kas buvo Vytautas Didysis, nei kas yra Vytautas – partizanų vadas“, – K. Buono.
Signatarų namų edukatoriai moksleivius pakvietė pasinerti į laisvės kovotojų „virtuvę“, supažindino su pagrindiniais bunkeriais, ryšių punktais, partizanų naudotais slaptažodžiais ir asmeniniais slapyvardžiais. Vyriausioji partizanų vadovybė, kurios priešakyje stovėjo J. Žemaitis-Vytautas, nuo 1948 m. rudens buvo šifruojama raide L arba žodžiu Laisvė.
„Esu įsitikinusi, kad supažindinti jaunimą su visa skaudžia mūsų laisvės kovų istoriją yra labai svarbu. Edukacijų, kurias vedžiau Lietuvos mokyklose metu mane labai nustebino, kad vaikai geriau žinojo, kas buvo Vytautas Didysis, nei kas yra Vytautas – partizanų vadas, nors ta pasipriešinimo kova Lietuvoje vyko palyginus visai neseniai, prieš 70-80 metų. Mes turime net vietas, kur partizanai kovojo, paliko savo pėdsakus“, – pabrėžė mokiniams apie J. Žemaitį pasakojusi jo produkterėčia K. Buono.
Minint partizanų vado 70-ąsias žūties metines J. Žemaičio atminimas atgijo ir šalies sporto salėse. Atlikti specialiai šiai sukakčiai sukurtą sportinį iššūkį pakvietė artimųjų įsteigtas atminties išsaugojimo projektas „Neužmiršti prisiminti. Jonas Žemaitis Vytautas“, Lietuvos Funkcinio sporto federacija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Taip siekta pabrėžti generolo drąsą, ištvermę ir pasiaukojimą, originaliai pagerbti ryškiausio Lietuvos partizaninio karo vado atminimą ir kartu paskatinti jaunų žmonių domėjimąsi partizanų, kovojusių prieš sovietų okupacija, istorija.
Viena šio iššūkio sumanytojų J. Žemaičio-Vytauto produkterėčia K. Buono sakė, kad taip su partizanų vienytojo figūra ir darbais norėta supažindinti tuos, kurie laivės kovų istorija iki šiol nesidomėjo.
„Dažnai galvoju, kaip priartinti J. Žemaitį prie jaunosios kartos, prie žmonių, kurie ne itin domisi Lietuvo istorija. Kadangi pati daug metų sportuoju krosfitą, žinojau, kad yra sukuriamos serijos pratimų, skirtos pagerbti krosfito bendruomenės narius, pavyzdžiui, žuvusius kare. Taigi, šiemet buvo pirmas kartas, kai, bendradarbiaudami su Lietuvos funkcinio sporto federacija, sukūrėme pirmą J. Žemaičiui skirtų pratimų seriją #LTHEROWOD #JZV.
Specialiai pasirinkome tokius pratimus, kad nereikėtų priemonių, sporto salės, kad juos galėtų atlikti kiekvienas, kad ir miške. Tikiuosi, kad per sportą mes pasiekėme tuos, kurie į partizanų bunkerį kitaip neateitų, kad tai pritrauks jaunesnius žmones, kurie istorinių figūrų atminties paminėjimą mato tik kaip istorikų, vyresnės kartos atstovų reikalą“, – vylėsi K. Buono.
Generolo J. Žemaičio sportinį iššūkį sudaro ištvermę ir jėgą lavinantys pratimai, jų trukmė simboliška – 45 minutės. Tiek metų Lietuvos partizanų vadui buvo žūties Maskvos kalėjime dieną.
Skaičiuojama, kad iššūkį Lietuvos sporto klubuose jau atliko keli šimtai žmonių. Registruoti savo dalyvavimą iššūkyje ir skelbti asmeninius rezultatus iki gruodžio 1 d. galima platformoje Circle21: https://bit.ly/493nbBS. Nugalėtojų laukia prizai.
J. Žemaitis okupantų režimo buvo nuteistas mirties bausme ir 1954 m. sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Jo palaikai sudeginti, o pelenai suberti į bendrą sovietų režimo aukų kapą. Iki paskutinės gyvenimo dienos jis liko ištikimas priesaikai ir tikėjo, kad jo kova nebuvo beprasmė.
Krašto apsaugos ministerija šią savaitę pranešė, kad pagerbiant kovojančios Lietuvos vadovo atminimą Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų laidojimo vietoje, bus statomas kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas ar laidojimo vieta nėra žinomi.
