„1991-ųjų sausį mes kovojome už tuos dalykus, kuriuos reikia iškovoti ne ginklais, o savo tiesa“. „Kova buvo nepaprastai sunki, todėl šiandieną mes švenčiame laisvės kainą“, – Sausio 13-osios minėjime Romoje pasakojo šių tragiškų įvykių liudininkai žurnalistė Eglė Bučelytė ir kunigas Algirdas Dauknys.

 

Italijos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje iniciatyva John Cabot universitete surengta konferencija Sausio 13-osios įvykiams atminti. „Šiuo renginiu norėjome prisiminti mūsų kelią į laisvę. Baltijos kelias, Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas ir Sausio 13-osios įvykiai tik patvirtino, kad tokie esame ir būsime. Šio paminėjimu norime garsiai išreikšti mūsų jausmus, kad niekas negali nugalėti tautos, kuri trokšta laisvės“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė renginio organizatorė, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Di Meglio.

 

Sausio 13-ajai skirtą konferenciją surengę Italijos lietuviai akcentavo Lietuvos laisvės kovų svarbą pasaulio istorijai ir siekė paneigti Italijoje sklindančią Rusijos propagandą – iškraipytas šių įvykių versijas.

Renginyje pranešimus skaitė Sausio 13-osios įvykių liudininkai ir italų politologai. Jų nuomone, skaudi Lietuvos patirtis ir šiandien išlieka reikšminga, nes Vladimiro Putino režimas, siekdamas padidinti Rusijos įtaką, manipuliuoja istorija, turi daug slaptų agentų ir daro įtaką Vakarų demokratiniams režimams.

John Cabot universiteto profesoriaus Federigo Argentieri teigimu, pristatydami pasauliui savo skaudžią patirtį, lietuviai primena visiems, jog dėl laisvės reikia kovoti. „Tokie renginiai, kai prisimenami 1991 m. įvykiai Lietuvoje yra nepaprastai svarbūs. Manau, kad net ir praėjus daugeliui metų, vis tiek svarbu apie tai kalbėti, nes panašu, kad Europoje dabar prasideda labai neramūs laikai. Neaišku, kas dėsis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas. Niekas negali garantuoti, kad Rusija, turėdama tokį draugą Vakaruose, nepabandys sukelti konfliktų kur nors kitur, kaip padarė Gruzijoje ir Ukrainoje. Belieka tik tikėtis, kad Rytų Europoje daugiau nebus tiek aukų pareikalavusių įvykių, kaip 1989-1991 metais“, – sakė politologas F. Argentieri.

Lietuvos istoriją Italijoje garsinančio Milano universiteto profesoriaus Alessandro Vitale nuomone, lietuviams reikia tokių renginių užsienyje, nes Lietuva čia ilgą laiką buvo ištrinta iš Europos žemėlapių. „Nepaprastai svarbu šią skaudžią Lietuvos patirtį pristatyti užsienyje. Ypač Italijoje, nes kai kada čia susiduriama su dezinformacija iš Rusijos pusės. Jai palankūs propagandistai mėgsta melagingai pateikti istorinius faktus ir jais manipuliuoja. Tai daryti Italijoje Rusijai lengva, nes čia mažai žinoma apie Lietuvą ir jos istoriją“, – sakė politologas A. Vitale.

 

Ginkluotų sovietų desantininkų šturmą Lietuvos radijuje ir televizijoje išgyvenusi žurnalistė Eglė Bučelytė susirinkusiems parodė filmuotus tragiškos Sausio 13-osios nakties vaizdus ir papasakojo apie savo lemtį – būti paskutinei tuo metu kalbėjusiai sovietų užimtos LRT televizijos eteryje.

„Tą vakarą Lietuvos televizijoje nuo skambučių ėmė kaisti telefonai. Žmonės skambino ir pranešinėjo, kad iš dalinio Šiaurės miestelyje pajudėjo karinių šarvuočių ir desantininkų kolona. Nutarėme, kad reikia eiti į studiją ir informuoti žmones apie tai, kas darosi. Mes dar tikėjomės, kad spėsime parodyti vaizdus, kaip užimti televizijos atvyksta kareiviai. Tačiau desantininkai buvo greitesni, jie vos per keliolika minučių užėmė pastatą, išvaikė darbuotojus, ir mes nespėjome parodyti to, ką buvome nufilmavę. Man teko ta misija, būti paskutinei kalbėjusiai televizijos eteryje. Tikėdamiesi kuo ilgiau išsilaikyti eteryje, studijoje buvome užrakinti iš išorės. Ir kaip tik man bandant pasakyti žmonėms: būkim ramūs, kol kas viskas gerai, desantininkai kirviais iškapojo duris, įsiveržė ir davę komandą „meskite ginklus“ patys tarsi sutriko. Studijoje vietoje pilnos jų ekipuotės vertos kompanijos stovėjo du beginkliai taikūs žmonės“, – konferencijoje kalbėjo Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanota žurnalistė.

Prisimindama tos nakties išgyvenimus, E. Bučelytė pabrėžė, kad priešingai nei vis dar bandoma parodyti, tai buvo taikiai nusiteikusių žmonių kova prieš blogį. „Dar kelios dienos prieš šiuos įvykius su sovietiniu režimu koloboravę žmonės buvo sukūrę kone chrestomatine tampančią versiją, kad Lietuva pilna ginkluotų smogikų ir kad jie išprovokavo šitą konfliktą. Praėjo keli dešimtmečiai nuo šių įvykių, ir žudikų pusėje atsirado naujas „pranašas“ Algirdas Paleckis, kuris pradėjo skleisti dar 1991 m. girdėtą frazę, kad savi šaudė į savus. Ir iš tikrųjų, savi šaudė, bet tai buvo sovietai. Nustatyta, kad desantininkai tą naktį į nugarą nušovė saviškį, o tai buvo padaryta siekiant paskleisti versiją, jog mes pirmieji atidengėme ugnį“, – John Cabot universitete gausiai susirinkusiai publikai pasakojo E. Bučelytė.

 

Maldą prie parlamento rūmų tūkstančiams Lietuvos laisvės gynėjų vedusio kunigo Algirdo Dauknio nuomone, tuomet prieš blogio imperiją padėjusi atsilaikyti tautos vienybė būtina ir šiandien. Pasak jo, tautą telkia tikėjimas ir baimė prarasti laisvę.

 

„Dar sausio 12-osios vakare buvo puiki atmosfera. Kartu dainavome ir tarsi sakėme jiems: neturime jokių blogų kėslų, tik neatimkite iš mūsų laisvės. Tačiau taip buvo, kol nepravažiavo tankai. Jausmas toks, lyg per tavo smegenis su vikšrais kas būtų važiavęs. Atsirado baimė ir nerimas, kad šiąnakt visko gali nutikti, ir kai kurie iš mūsų tikriausiai negrįš. Ypač vėliau, kai po kurio laiko išėjo profesorius Vytautas Landsbergis ir pasakė: yra žuvusiųjų prie bokšto, saugokite vaikus, eikite namo, o mes liekame čia ir kaip nors atsilaikysime. Tikrai abejoju, ar kas nuėjo namo, nes neilgai trukus prie parlamento pasipylė „upės žmonių“. Ir žinote ką? Kaip meilė turi įelektrinimo jėgą, taip ir baimė turi didžiulę įelektrinimo jėgą. Ta įtampa tiesiog tvyrojo ore. Nutarėme laikyti mišias, ir bendras „Tėve mūsų“ lyg suvirino minią“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo kunigas A. Dauknys.

 

Renginyje parodyti filmuoti vaizdai ir Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai sugraudino į konferenciją susirinkusią publiką. Dalis užsieniečių apie sovietų agresiją prieš Lietuvą buvo girdėję, tačiau šis atminimo renginys suteikė daugiau žinių ir padėjo išsklaidyti abejones.

 

Kai kuriuos ITLIETUVIAI.IT kalbintus italus ypač papiktino tai, jog dar ir šiandien yra žmonių, kurie bando klastoti istoriją. Jų nuomone, lietuviai turėtų aktyviai dalintis savo patirtimi ir užsienyje. „Aš jau buvau girdėjęs apie šiuos įvykius, tačiau šiandien parodyti dokumentiniai kadrai ir liudininkų pasakojimai leido pajausti, kaip viskas buvo rimta. Dar mane nustebino, ko prieš tai buvo netekę girdėti, jog dar ir šiandien yra žmonių, kurie negerbia žuvusiųjų atminimo ir išgalvoja faktus. Manau, kad lietuviai turėtų sukurti filmą apie šiuos įvykius ir rodyti pasauliui“, – sakė su žmona lietuve į renginį atėjęs italas Gianmarco.

 

„Aš nustebintas, tai unikali jūsų šalies patirtis, apie kurią pasaulis turi žinoti“, – kalbėjo 24 m. studentas Andrea.

Dar kiti italai, ekrane iš arti pamatę sovietinio režimo agresiją, susimąstė, kad komunizmo ideologija ir jam artimi režimai vis dar įtakingi. „Mes prisimename tą laikotarpį, nes italų televizija ir laikraščiai tuo metu pranešė apie tai, kas Sausio 13-ąją vyko Vilniuje. Ypač daug teko matyti reportažų apie įvykius prie Televizijos bokšto. Beje, visai neseniai teko girdėti ir rusiškąją įvykių versiją, kad savi šaudė į savus. Tačiau mes visada palaikome Lietuvos pusę, nes žinome, kas yra komunizmas. Italijos komunistų partijos vienos įtakingiausių Europoje ir per kiekvienerius rinkimus mes turime bijoti, kad jos nelaimėtų. Italijoje visada yra didelė tikimybė, kad joms didelę įtaką daranti Rusija mėgintų kištis į demokratiją“, – kalbėjo su žmona ir mama į renginį atvykęs italas Andrea.

 

Renginio dalyvius ir žiūrovus pasveikino ir Sausio 13-osios aukų atminimą pagerbė Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Pranešėjų kurį laiką klausėsi Latvijos Respublikos ambasadorius Italijoje Artis Bėrtulis. Renginio metu eksponuota Lietuvos kovas dėl nepriklausomybės atspindinti Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988-1993. Sausio 13-ajai atminti“.

 

Andrius Nenėnas