Home / AKTUALIJOS  / Lietuvos didžiojo kunigaikščio pergalingas mūšis prie Vienos puošia Vatikano muziejus

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pergalingas mūšis prie Vienos puošia Vatikano muziejus

Vatikano muziejuose tarp gausybės meno šedevrų galima rasti garsųjį Jano Mateikos paveikslą „Jonas III Sobieskis prie Vienos 1683 metais“. Įspūdingo dydžio paveikslo centre pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis po pergalingo mūšio prie Vienos. Ant paveikslo rėmo matomas Abiejų Tautų Respublikos herbas: keturiuose raudonuose laukuose išdėstyti Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. J. Mateikos kūrinys popiežiui Leonui XIII buvo padovanotas po to, kai sulaukė didelio pasisekimo 1883 m. vykusioje tarptautinėje parodoje Romoje.

Raimonda Bojažinskytė
ITLIETUVIAI.IT

Apsilankius Vatikano muziejuose, einant link Siksto koplyčios ir pasirinkus ilgąjį maršrutą, su tikslu pamatyti Rafaelio kambarius, patenkama į salę, kuri pavadinta Jono Sobieskio vardu (it. Sala Sobieski). Čia kabo dailininko Jano Mateikos paveikslas „Jonas III Sobieskis prie Vienos 1683 metais“ (458 x 894 cm, aliejus ant drobės).

Jonas Sobieskis (1629–1696) – Lenkijos didikas, didysis etmonas, Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis, 1674–1696 m. valdęs Abiejų Tautų Respubliką.

Per savo valdymo laikotarpį jis dalyvavo dvidešimtyje mūšių, tačiau labiausiai išgarsėjo vadovaudamas krikščioniškai jungtinei sąjungininkų armijai, kuri po 12 valandų trukusio mūšio prie Vienos 1683 m. rugsėjo 12 d. sumušė turkus ir taip apgynė krikščioniškąją Europą nuo tolesnės musulmoniškos turkų – Osmanų imperijos – ekspansijos.

1883 m. Austrijai švenčiant Vienos išvadavimo 200 metų jubiliejų, garsus lenkų dailininkas, istorinių paveikslų tapytojas Janas Mateika nutapo garsųjį paveikslą. Tais pačiais metais lenkai paveikslą padovanoja popiežiui Leonui XIII.

Paveikslo centre pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis: didingas ant žirgo, švytinčiu ūsuotu veidu, lenkiškais karališkais aprėdais – žydros ir aukso spalvos.

Valdovas dešine ranka įteikia laišką su žinia popiežiui apie Vienos išvadavimą, o kairėje rankoje laiko auksinį skeptrą. Sobieskio kairėje išdidžiai joja jo jaunas sūnus princas Jokūbas.

Paveikslo dešinėje link valdovo eina kilmingi krikščioniškos sąjungos vadai. Už Sobieskio jojantis vienuolis kapucinas – palaimintasis Markas d’Avianas, popiežiaus Inocento XI paskirtas visų krikščioniškų kariuomenių, atėjusių ginti Vieną, kapelionas.

Paveikslo apačioje, tarp žuvusių, galima matyti kai kuriuos turkų karius, sėdinčius ant žemės ir dedančius kardus – tai pasidavimo ženklas. Paveikslo kairėje pavaizduotas karys po Sobieskio žirgo kojomis guldo žalsvai auksinę Mahometo vėliavą, kurią turkai turėjo iškelti Šv. Petro bazilikoje Romoje.

Paveikslo kairėje, gilumoje, pavaizduota Kahlenbergo kalva, nuo kurios Sobieskis su savo jungtine sąjungininkų armija netikėtai ir žaibiškai puolė turkus, pakvietęs į mūšį šaukdamas: „JĖZAU, MARIJA!“.

Paveikslo dešinėje, gilumoje, pavaizduotas Vienos miestas. Dangus žydras, pervertas vaivorykšte, kuri simbolizuoja paktą tarp Dievo ir žmogaus.

Ant paveikslo rėmo matomas Abiejų Tautų Respublikos herbas | R. Šlepavičius nuotr.

Ant paveikslo rėmo, viršuje – 115-osios psalmės, giedotos sekančią dieną po mūšio aukotose šv. Mišiose, žodžiai: „NON NOBIS DOMINE NON NOBIS“ (iš lot. Ne mums, Viešpatie, ne mums) ir „SED NOMINI TUO AD GLORIEM“ (iš lot. Bet savo vardui duok garbę) pabrėžia, kad krikščionybė Europoje buvo išgelbėta Dievo ir Mergelės Marijos pagalba: išmelsta kalbant rožinį, vadovaujant Markui d’Avianui ir vienminčiams.

Ant rėmo, tarp minėtų psalmės frazių, yra Abiejų Tautų Respublikos – lenkų ir lietuvių valstybės herbas: lygiai padalytuose keturiuose raudonuose laukuose išdėstyti Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI