Politikai prognozuoja: kituose rinkimuose pasaulio lietuviai galės balsuoti internetu
Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatavę parlamentarai žada, kad politikai pagaliau pereis nuo pažadų prie darbų ir internetinis balsavimas bus įteisintas dar šios kadencijos Seime. Politinės valios esą neturėtų pritrūkti, nes šis, daugiau kaip 10 metų svarstomas klausimas, dabar yra įtrauktas ir į valdančiosios daugumos pasirašytą susitarimą dėl svarbiausių koalicijos darbų, ir į vyriausybės programą. Manoma, kad pilotinis internetinio balsavimo projektas gali būti išbandytas dar per savivaldos rinkimus 2023-aisiais arba Pasaulio lietuvių apygardoje per ateinančius 2024-ųjų Seimo rinkimus.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Ar užsienyje, didžiausioje Lietuvoje Pasaulio lietuvių apygardoje, balsuojantys pasaulio lietuviai pagaliau galės pamiršti absurdiškus nuotykius su vėluojančiais atkeliauti balsavimo biuleteniais? Tai yra išreikšti savo pilietinę valią, garantuojamą LR Konstitucijos, be kliūčių ir nesusipratimų, kurie taip dažnai lydi balsavimą paštu. Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatavę parlamentarai tikina, kad būsimuose rinkimuose pasaulio lietuvių balsai nepasiklys pašto sandėliuose, o šis daugiau kaip dešimtmetį svarstomas klausimas bus išspręstas dar šios kadencijos Seime.
Tokią prognozę pateikė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, dalyvavę specialioje virtualioje diskusijoje apie internetinio balsavimo įteisinimą.
„Visi davė pažadą, kad pasaulio lietuviai tikrai turės galimybę 2024-ais metais, kuomet vyks net treji rinkimai, balsuoti elektroniniu būdu,“ – A. Bagdonas.
„Aš labai tikiuosi, kad 2023-aisiais metais savivaldos rinkimuose mes turėsime galimybę balsuoti elektroniniu būdu. Taip pat ir nacionaliniuose rinkimuose, o ypatingai, kai vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, tikiuosi, kad žmonės turės galimybę patogiai balsuoti ir jų aktyvumas bus gerokai didesnis.
Visi davė pažadą, kad pasaulio lietuviai tikrai turės galimybę 2024-ais metais, kuomet vyks net treji rinkimai, balsuoti elektroniniu būdu. Kai Seimas labai nori, tikrai pasistengia dėl pasaulio lietuvių – savo piliečių – ir gali net vienbalsiai priimti tam tikras pataisas,“ – sakė A. Bagdonas.
Tam, kad Lietuvos piliečiai jau artimiausiuose rinkimuose galėtų balsuoti internetu, reikalingos įstatymų pataisos turėtų būti priimtos kiek galima skubiau. Manoma, kad jos gali būti pateiktos dar šį rudenį, norint, kad dar per 2023-ųjų savivaldos rinkimus būtų galima ištestuoti internetinio balsavimo platformą.
„Vienintelis klausimas kada jis bus: ar savivaldoje, ar Pasaulio lietuvių apygardoje. Tai daugiausiai kelia klaustukų, o ne tai, ar jis bus, ar nebus. Tikrai jis bus įgyvendintas“, – D. Asanavičiūtė.
D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad vienas ypač svarbus žingsnis jau žengtas: šis klausimas įtrauktas į svarbiausią valdančiosios daugumos dokumentą – vyriausybės programą, kuri konkrečiai įvardija, ko bus siekiama per ateinančius 4-erius metus.
Joje internetiniam balsavimui skirtas atskiras punktas, kuriame numatoma, kad bendradarbiaujant su ekspertais ir įvertinus technines galimybes, bus inicijuojami teisės aktai, sudarysiantys galimybę įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir/arba Seimo Pasaulio lietuvių apygardoje Seimo rinkimuose.
„Šis labai svarbus klausimas pradėtas kelti 2008-aisiais ar 2009-aisiais metais Seime ir iki šiol yra toks buksuojantis. Paprastai nėra politinės valios, kad būtų įgyvendintas iki galo. Dabar mes matome, kad politinė valia yra.
Seimo valdyba ir Pirmininkė praeitų metų pabaigoje gavo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos kreipimąsi dėl balsavimo elektroniniu būdu teisinio reglamentavimo.
Taigi, kamuolys mestas Seimui ir jis turi iki galo ištobulinti teisinį reglamentavimą, – sakė D. Asanavičiūtė. – Ar bus internetinis balsavimas ar nebus? Vienintelis klausimas kada jis bus: ar savivaldoje, ar Pasaulio lietuvių apygardoje. Tai daugiausiai kelia klaustukų, o ne tai, ar jis bus, ar nebus. Tikrai jis bus įgyvendintas“.
Pernai birželio pabaigoje priimtos įstatymų pataisos numatė, kad balsuoti internetu užsienio lietuviai galėtų tik tuo atveju, jei būtų rimtų trukdžių tą padaryti diplomatinėse atstovybėse, tokių kaip pandemija. Tačiau ir ši nuostata buvo priimta per vėlai, kad ja būtų buvę galima pasinaudoti per spalį vykusius Seimo rinkimus.
Pasak D. Asanavičiūtės, tolesni su internetiniu balsavimu susiję veiksmai turėtų būti planuojami atidžiau ir iš anksto, paruošus visus namų darbus, kad šioms permainoms būtų pasiruošta gerai, nediskredituojant pačios rinkimų sistemos.
Politikės teigimu, TS-LKD frakcija yra pasiūliusi Seime sudaryti darbo grupę, kuri iš esmės analizuotų visą Lietuvos rinkimų sistemą ir su ja susijusius įstatymus, įtraukiant amžiaus cenzą, internetinį balsavimą ir galimybę aktyviai rinkimuose dalyvavusiems pasaulio lietuviams turėti ne vieną, o kelis atstovus Seime.
„Procedūra yra netrumpa, todėl nesinori skubėti iš anksto neparuošus visų reikiamų darbų. Turime neseną praeitį, kai šią vasarą patvirtinus įstatymą ir VRK priėmus protokolinį nutarimą su visais žingsniais, darbas vyko chaotiškai, nebuvo normalių konsultacijų su specialistais, su bendruomene. Tai neturi pasikartoti, – pabrėžė Seimo narė. – Mes galime forsuoti ir padaryti iki naujų metų, bet turime labai tikslingai numatyti žingsnius, strategijas kaip siekti to tikslo ir nuosekliai tai daryti.
Aš vis dar laikau save užsienio lietuve, nors jau esu grįžusi į Lietuvą. Todėl man yra labai svarbu, tiesiog asmeninės ambicijos reikalas padaryti pokytį galų gale“.
Tačiau tam, kad internetinis balsavimas pagaliau taptų realybe reikia ne tik politinio sutarimo, bet ir konkrečių sprendimų, kaip tai galėtų vykti. Kol kas VRK nėra žengusi jokių žingsnių dėl internetinio balsavimo sistemos kūrimo. Svarbiausi klausimai, kuriuos teks spręsti: efektyvus balsuojančiųjų identifikavimas, balsavimo saugumo užtikrinimas, apsauga nuo kibernetinių atakų.
„Kaip ir bet kokio sprendimo įgyvendinime yra labai svarbu suinteresuotumas institucijų, kurios turės tai įgyvendinti ir jų įtraukimas“, – A. Matelytė.
Technologinius iššūkius viešajam sektoriaus padedančios spręsti GovTech laboratorijos vadovė Arūnė Matelytė pabrėžė, kad politikai neturėtų delsti, o jau dabar konsultuotis su ekspertais ir pradėti ieškoti geriausių technologinių sprendimų.
„Internetinis balsavimas yra vienas tų iššūkių, gal sakyčiau net mažiau inovatyvus nei kiti, kuriuos mes padedame institucijoms išspręsti. Jeigu yra padarytas sprendimas ir išdiskutuota, kad tokio balsavimo reikia, svarbu nepraleisti per daug laiko teorinėms diskusijoms tarp politikų apie vienokias ir kitokias sprendimo galimybes, tačiau kiek įmanoma greičiau kreiptis į informacinių technologijų bendruomenę ir bandyti praktiškai pamatyti, kokios yra tos galimybės“, – sakė A. Matelytė.
Ji pabrėžė, kad norint sukurti kuo tobulesnę internetinio balsavimo sistemą, reikėtų nebijoti mokytis iš klaidų ir daug testuoti. Tačiau svarbiausia – norėti, kad tokia balsavimo galimybė atsirastų.
„Čia kur kas platesnis klausimas nei kiti. Todėl pradžioje įvairiems paieškojimams gali į mus kreiptis ir Seimo nariai, ir skirtingų institucijų atstovai. Kaip ir bet kokio sprendimo įgyvendinime yra labai svarbu suinteresuotumas institucijų, kurios turės tai įgyvendinti ir jų įtraukimas.
Pagrindinis dalykas, lemiantis sėkmę, ar tam tikros inovacijos bus pradėtos naudoti viešajame sektoriuje, ar ne, yra: ar tie žmonės institucijoje, kuri turi su tuo dirbti, nori ir yra įsitraukę. Čia klausimas kaip juos užnorinti, nes norėti reikia“, – pabrėžė „GovTech laboratorijos“ vadovė.
Ar įteisinusi internetinį balsavimą Lietuva galėtų tapti skaitmeninės demokratijos lydere ir pavyzdžiu kitoms šalims? Klausė diskusiją moderavęs pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“ lyderis Rimvydas Baltaduonis. A. Matelytė neabejojo, kad taip galėtų nutikti, jei Lietuvos pritaikytais internetinio balsavimo sprendimais susidomėtų kitos šalys.
„Tai gali būti ir ekonominė galimybė Lietuvai. Mes galime auginti įmones, startuolius, kurie sėkmingai kuria sprendimus, įvairius įrankius kaip politikams konsultuotis su visuomene, kaip savivaldybėms bendrauti su miestų gyventojais. Jau turime pavyzdžių, kuomet maži startuoliai sugeba parduoti sprendimus 20-30-iai šalių.
Tai būtų tiek esminis žingsnis sėkmingai demokratijai išlaikyti, tiek ir ekonominė galimybė, su kuria galime būti priekyje – neturime bėgti paskui kitus, bandydami kopijuoti,“ – prognozavo GovTech laboratorijos vadovė.
