Roma sulaukė Lietuvos piligrimų: Šv. Petro bazilikoje Mišios lietuviškai, susitikimas su popiežiumi neįvyks
Šiemet minint Jubiliejinius, Šventuosius metus Romą aplankys apie 30 mln. tikinčiųjų iš viso pasaulio, kad įžengtų pro Šventąsias duris ir pelnytų visuotinius atlaidus. Penktadienio, vasario 28 d. vakarą prasidės ir nacionalinė Lietuvos piligrimystė, kuri truks iki kovo 4 d. Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent kovo 4-ąją minima Lietuvos globėjo – Šv. Kazimiero diena. Skaičiuojama, kad lietuvių piligrimystėje dalyvaus keli tūkstančiai tikinčiųjų, kurie turėjo susitikti ir su Popiežiumi Pranciškumi, tačiau dėl ligoninėje gydomo pontifiko sveikatos būklės audiencija buvo atšaukta. Prieš tai su Bažnyčios vadovu spėjo susitikti Lietuvos kariškiai, atstovavę Lietuvai jubiliejiniuose kariuomenės renginiuose.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Milijonai maldininkų iš viso pasaulio šiemet plūsta į Romą minėti Jubiliejinių metų, kurie rengiami pagal šimtmečius tęsiamą Katalikų Bažnyčios tradiciją. Pirmieji Šventieji metai buvo paskelbti 1300-aisiais, o pastaruoju metu jie vyksta kas 25-erius metus tam, kad kiekvienas tikintysis per savo gyvenimą galėtų bent kartą juose apsilankyti, praeiti pro didžiųjų Romos bazilikų šventąsias duris ir patirti visuotinius atlaidus.
Į Amžinąją miestą jau atvyko ir keli tūkstančiai Lietuvos piligrimų, kurie dalyvaus nuo vasario 28 iki kovo 4 d. truksiančioje nacionalinėje piligrimystėje. Savo dienas Jubiliejiniais metais turi visos šalys, o lietuvių piligrimystė buvo susieta su ypač svarbia švente – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena.
Lietuvos ambasadorė prie Šv. Sosto ir Maltos Ordinui Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pabrėžia, kad krikščioniškoje Europos tradicijoje piligriminė kelionė turi gilias istorines šaknis ir tikinčiam žmogui šimtmečius buvo ypatingas gyvenimo įvykis.
„Žmonėms, kurie nesupranta, nežino krikščioniškos tradicijos, palyginčiau šituos Jubiliejinius metus su olimpiada. Tik ji vyksta kas 25-erius metus ir būtent Romoje, o ne kitur, nes du dalykai labai svarbūs turi būti – Amžinasis miestas ir popiežius“, – S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Tačiau Šventieji metai, pasak ambasadorės, ne mažiau svarbūs ir tiems, kuriai nėra giliai susipažinę su jų reikšme. Šio jubiliejaus piligrimystė siejama su viltimi, o pasirinktas šūkis „Viltis nenuvilia“ ypač svarbus dabartiniame pasaulinių įvykių kontekste, nes suteikia tikėjimo ir stiprybės.
„Piligriminės kelionės vyko visus šimtmečius, o ypatingai suklestėjo XII – XIII amžiuje. Visa Europos kelių struktūra yra pastatyta ant piligriminių kelių, kurie veda į Santiago Di Compostela (Ispanija), Jeruzalę ir, žinoma, į Romą. Žmonėms, kurie nesupranta, nežino krikščioniškos tradicijos, palyginčiau šituos jubiliejinius metus su olimpiada. Tik ji vyksta kas 25-erius metus ir būtent Romoje, o ne kitur, nes du dalykai labai svarbūs turi būti – Amžinasis miestas ir popiežius.
Taigi, aš sakyčiau, kad tai kaip olimpiada į kurią vykstą viso pasaulio krikščionys, galbūt turintys brolišką patirtį su krikščioniška tradicija. O tos temos jubiliejinių metų yra labai apmąstytos, išrinktos vadovaujant šventajam tėvui. Pavyzdžiui, neseniai vyko menininkų jubiliejus, prieš tai buvo kariškių. Artmiausiu metu vyks spaudos ir knygų leidėjų jubiliejiniai renginiai, kur taip pat dalyvaus Lietuvos atstovai. Birželio mėnesį bus nuncijų jubiliejus. Žinome, kad puikus Vatikano nuncijus Ukrainoje yra lietuvis Visvaldas Kulbokas,“ – pabrėžė ambasadorė.
Užsiregistravusieji į Lietuvos piligrimystę Romoje Jubiliejiniais metais galės drauge žengti pro visas 4 Šventąsias duris ir dalyvauti lietuviškose Šv. Mišiose. Pirmasis lietuvių piligrimų susitikimas vyks Lietuvai dėl tamprių istorinių saitų priskirtoje Švč. Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje, kur palaidotas Jėzaus draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola. Šioje ypatingo grožio Romos šventovėje yra ir Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos (1556–1600) kapas.
„Nacionalinės piligrimystės dienos Lietuvai bus Jubiliejinių metų kulminacija. Mano duomenimis, dalyvauti užsiregistravo daugiau nei pustrečio trūkstančio piligrimų iš Lietuvos. Renginiai prasidės penktadienį vakare Il Gesù bažnyčioje susitaikinimo pamaldomis“, – S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Lietuvių piligrimams Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia taps susitikimo vieta, joje vyks katachezės, padėsiančios atrasti Šventųjų metų prasmę, o dėl gausus piligrimų skaičiaus penkadienio vakare bus aukojamos net dvejos Mišios. Kovo 3 d. vakare čia vyks ir šventinis koncertas „Tėvyne mūsų“, kuriame ketina dalyvauti Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Nacionalinės piligrimystės dienos Lietuvai bus Jubiliejinių metų kulminacija. Mano duomenimis, dalyvauti užsiregistravo daugiau nei pustrečio trūkstančio piligrimų iš Lietuvos. Renginiai prasidės penktadienį vakare Il Gesù bažnyčioje susitaikinimo pamaldomis. Tai yra pamaldos, kai žmogus gali atvykti atlikti išpažintį individualiai, gali tiesiog melstis, prisiminti, apgalvoti savo kelią.
Vasario 1-4 dienomis, kiekvieną rytą, visose popiežiškose bazilikose vyks mišios lietuvių kalba, išskyrus Šv. Petro baziliką, kur lietuviškos mišios bus pirmadienį po pietų. Prieš tai vidurdienį numatyta eisena nuo Angelo pilies iki bazilikos. Planuoja šiuose kovo 3 d. renginiuose dalyvauti ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana“, – lietuvių piligrimystės programą priminė ambasadorė prie Šv. Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Amabasdorė pabrėžia, kad piligriminė kelionė nėra turistinė, o jos dalyviai turi daug veiklos: dalyvauti eisenose, lankyti šventoves, kartu melstis. Lietuvos, kaip ir kitų šalių piligrimai, galės rinktis 4 teminius maršrutus.
„Pirmasis vadinasi „Europa Romoje“, kuris apima 28 istoriškai Europos šalims priklausančias bažnyčias ir bazilikas. Kaip žinome, Lietuvai atiteko gražioji barokinė IL Gesù bažnyčia dėl tampraus Lietuvos istorijos ryšio su jėzutais ir dėl tol, kad šioje bažnyčioje palaidotas kardinolas jėzuitas Jurgis Radvila.
Antras kelias yra 7 jubiliejinių Romos bažnyčių, bazilikų lankymas, įveikiant 25 km vingiuojantį ruožą ir tai yra viena seniausių Romos tradicijų. Žinau, kad daug kas eina šiuo maršrutu, kuris trunka 8 valandas. Tos šventovės priskirtos piligrimų susitikimų vietoms dėl galimybės susiburti, pasimelsti. Yra ir kitas labai gražus kelias – Bažnyčios mokytojos ir Europos globėjos. Tai – moteriška tematikai skirtas piligriminis kelias, apimantis Romos bažnyčias susijusias moterimis šventosiomis“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo ambasadorė.
Nacionalinės Lietuvos piligrimystės metu į Vatikano sodus bus grąžintas ir pirmadienį iškilmingai inauguruotas Vatikano muziejų medžio restauravimo dirbtuvėse restauruotas lietuviškas kryžius. Jis buvo pastatytas 1987 m. lietuvių išeivių pastangomis, kuomet buvo minimas 600-asis Lietuvos krikšto jubiliejus.
Piligrimystė bus užbaigta antradienį, švenčiant Šv. Kazimiero šventę, kuomet Lietuvos tikintieji žengs į Švč. M. Marijos didžiąją baziliką (Basilica Santa Maria Maggiore) ir dalyvaus paskutinėse pamaldose lietuvių kalba.
Kovo 3-ąją buvo numatytas ir lietuvių piligrimų itin laukas susitikimas su popiežiumi Pranciškumi Vatikane, tačiau dėl sudėtingos, jau dvi savaites Romos Gemelli ligoninėje gydomo pontifiko sveikatos būklės jį teko atidėti.
Su popiežiumi visgi spėjo susitikti Lietuvos kariškiai, vasario 8-9 d. kartu su 30 000 ginkluotųjų pajėgų, policijos ir saugumo tarnybų darbuotojų iš 100 kraštų dalyvavę jiems skirtoje Jubiliejaus dienoje.
Pontifikas Šv. Petro aikštėje dėkodamas kariamas ir pareigūnams tuomet pabrėžė, kad karinės pajėgos turi tarnauti teisėtai tautos gynybai ir laisvei ir niekada kitų pavergimui.
„Savo kariams priesaikos proga visada primenu pasiskaityti šimtą kartų A. Ramanausko-Vanago prisiminimus apie priesaiką, kur partizanai prisiekdami pabučiuoja kryželį, trispalvę ir savo ginklą, nes reikia visų tų komponentų“, – V. Veilentas.
Kartu su kariškiais į Romą vykęs Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, kun. Virginijus Veilentas pasakojo, kad niekas taip nuoširdžiai nesimeldžia už taiką kaip kariai, todėl jų Jubiliejaus renginiai Vatikane turėjo ypatingą reikšmę.
„Popiežius pastarąsias savaites buvo peršalęs, blogai jautėsi, bet jam toks svarbus pasirodė šis kariškių, policijos, apsaugos darbuotojų jubiliejus, kad jis būdamas senas žmogus iš ligos patalo sugebėjo pakilti ir pabūti su mumis kartu Šv. Petro aikštėje, paskaityti pamokslo įžangą, kurią vėliau pardavė pabaigti kitam dvasininkui.
Jam kartais prikišama, kad jis per daug ragina melstis už taiką. Iš kitos pusės norėtųsi pridurti, kad niekas kitas kaip kariai taip nuoširdžiai nesimeldžia už taiką ir niekas kitas taip nesupranta kiek ta taika yra brangi ir vertinga. Juk agresoriai į jubiliejinius renginius nevyksta, nepamatysi rusų kareivių nei Romoje, nebus jų ir Lurde, bet suvažiuoja NATO narių kariuomenių atstovai ir kitų šalių“, – pabrėžė karinių oro pajėgų kapelionas.
Pasak dvasininko, dalyvavimas jubiliejiniuose renginiuose dvasiškai labai praturtina visus piligrimus, o kariams tai suteikė papildomos motyvacijos ir tikėjimo, kuris tarnyboje ypač svarbus sunkiausiais momentais.
„Juk ne vien ginklai svarbu. Ukrainos karo akivaizdoje aiškiai matome, kad visko trūko kariuomenei, bet karių motyvacija nulėmė, kad jie atsilaikė, ginasi ir gina mus. Ta motyvacija iš niekur neatsiranda, jeigu žmogus nepuoselės dvasinių vertybių, koncentruosis tik į raumenų auginimą arba mechanišką ginklų vartojimą, tai juodai valandai atėjus jis gali palikti tuos modernius ginklus ir bėgti. Savo kariams priesaikos proga visada primenu pasiskaityti šimtą kartų A. Ramanausko-Vanago prisiminimus apie priesaiką, kur partizanai prisiekdami pabučiuoja kryželį, trispalvę ir savo ginklą, nes reikia visų tų komponentų“, – tikėjimo svarba tarnynoje neabejojo V. Veilentas.
Švč. M. Marijos didžioje bazilikoje Lietuvos kariuomenės delegacija praėjo pro Šventąsias duris, susitiko su šios bazilikos arkikunigu, naujai paskirtu kardinolu Rolandu Makricku ir dalyvo Mišiose, kurias aukojo kariniai kapelionai kartu su arkivyskupu Gintaru Grušu.
Lietuvos ambasadoje prie Šv. Sosto kariuomenės vadai aptarė ginkluotojų pajėgų pašaukimą ginti taiką ir užtikrinti taikdarystę, skleisti viltį pasaulyje, nes viltis yra šio jubiliejaus tema.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
