Penktadienio vakarą Romoje esančioje Sant’Agnese fuori le Mura bazilikoje susirinkusią lietuvių ir italų publiką džiugino chorinė ir vargoninė muzika, kurią atliko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras, diriguojamas Vilmos Masienės ir Ramutės Štreimikytės, bei vargonininkė Dalia Jatautaitė. Kaip teigia Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius, šio renginio programa palietė kiekvieno širdį, o muzikantų profesionalumas atėmė žadą. Apie koncerto įspūdžius naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT plačiau pasakoja renginio organizatoriai, dalyviai bei žiūrovai.

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

Choristų dienotvarkėje – ne tik repeticijos

Kauno konservatorijos choro ištakos siekia net 1924 metus. Tai vienas anksčiausiai įkurtų muzikos mokymo įstaigų  chorų Lietuvoje. Daugiau kaip 20 metų chormeistere dirba Ramutė Štreimikytė, o nuo 2016 metų rudens chorui vadovauja Vilma Masienė.

Kaip naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT po koncerto pasakojo choristai, ši kelionė į Romą – viena svarbiausių jų gyvenime.

• 

• 

• 

„Mums šis koncertas reiškia tikrai daug, nes tokių galimybių turime vieną kartą gyvenime. Gal kai kuriems daugiau bus, bet kai kuriems tai tikrai vieną kartą. Todėl mums tai labai svarbu, daug įdėjome pastangų, emocijų“, – pasakoja choro dainininkė Liepa Jasaitytė.

Pasak chorinį dirigavimą besimokančios merginos, pasiruošimas koncertui truko porą mėnesių, o programa buvo sudaryta iš įžymių kompozitorių kūrinių, įterpta ir liaudies dainų, tam, kad lietuviai jas išgirdę atpažintų. 

„Advento laikotarpiu yra puikus metas klausytis būtent tokios muzikos, kuri leidžia permąstyti tuos metus, kurie jau eina į pabaigą, kurie sužadina tikruosius jausmus tuos, kurie yra mūsų gyvenimo pagrindas“, – R. Šlepavičius.

Į Amžinąjį miestą atvykę Lietuvos choristai nepraleido progos juo pasigrožėti, tad ne tik koncertas, bet ir visa kelionė jiems paliko neišdildomus įspūdžius. 

„Mums tai labai daug reiškiantis renginys, nes mes susipažįstam su nauja kultūra, nauja šalimi, miestu. Įspūdžiai nauji, viskas įspūdinga. Romoje esame nuo antradienio ir tas dienas keliavome po Romą, Vatikaną. Susipažinome su naujomis vietomis, žmonėmis. Mane asmeniškai labiausiai sužavėjo antikos statiniai, istorija apie antiką“, – mintimis dalijasi J. Gruodžio konservatorijos chorvedybos studentas Giedrius Norkus. 

Programoje – garsiausi kompozitorių kūriniai

Koncerto programa sudaryta iš vienuolikos kūrinių. Joje – ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūrinys – „Skalno daina“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“, Vidmanto Bartulio „Maldelė“, Roberto Varno „Lek gervė“, Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ bei daugybė kitų. 

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Italijoje R. Šlepavičiaus, ši programa artima kiekvieno lietuvio širdžiai.

• 

• 

„Ji jautri. Manau, kad šiuo metu, Advento laikotarpiu yra puikus metas klausytis būtent tokios muzikos, kuri leidžia permąstyti tuos metus, kurie jau eina į pabaigą, kurie sužadina tikruosius jausmus tuos, kurie yra mūsų gyvenimo pagrindas“, – teigia R. Šlepavičius ir priduria, kad jam labiausiai patiko R. Varno kūrinys „Lek gervė“.

„Aš ją turbūt girdėjau pirmą kartą ir tai, kaip choras sukūrė tokį stereo garsą tai iš tikro priminė skrendančių gervių pulką. Tai aukšto techninio dainavimo rezultatas, dainavimo technika labai įdomi, tai polifonija, kuri sukūrė tam tikrą vaizdą ir garsą. Man kaip žmogui, kuris nedainuoja, turbūt sunku suvokti, kaip tai padaroma, bet be abejonės tai reikalauja didelio techninio pasirengimo“, – pastebi diplomatas. 

Po renginio kalbinta jo organizatorė, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio džiaugiasi išskirtinio koncerto sėkme.

„Čia mes garsiai įžengėme į Adventą, Šv. Kalėdų laukimą. Kai tu matai žmonių džiaugsmą, tai reiškia – pavyko. Jei kitam žmogui pavyko perduoti tą žinutę, jam patiko, suteikė kažkokias emocijas, džiaugsmą ar nostalgiją, tai čia yra renginio sėkmė. Choristai taip pat išvyko patenkinti, tad smagu, kad užsimezgė tokia graži abipusė draugystė“, – šypsosi E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Gražių žodžių atlikėjams negaili ir solistė, ilgus metus Romoje gyvenanti, šiuo metu kitus dainavimo mokanti lietuvė Emira Dervinytė, kuri renginyje vertė kūrinių pristatymus į italų kalbą. Pasak profesionalios muzikantės, šis koncertas – ilgai laukta Šv. Kalėdų dovana Italijos lietuviams.

• 

• 

„Labai muzikalus jaunimas, talentinga choro dirigentė. Tikrai labai pozityvu ir malonu girdėti, kad tokie geri chorai Lietuvoje toliau gyvuoja. Nelabai dažnai girdim tokius gerus chorus, tad tikrai labai teigiamai atsiliepiu. Geras jaunimo vokališkumas, turi balsus, muzikalūs, tikrai puiku. Du metus dėl pandemijos nieko negirdėjom, o dabar po tiek laiko išgirsti tokį gerą chorą tikrai didelis malonumas, didelė dovana prieš Kalėdas“, – pastebi E. Dervinytė.

Palietė širdis ir skatino didžiuotis

Lietuvos Respublikos ambasadorius R. Šlepavičius tikina, kad šis renginys puikus pavyzdys, kokia yra stipri Lietuvoje yra chorinio dainavimo mokykla.

„Tai kažkas unikalaus ir nedaug šalių turi šį meną taip stipriai išvystytą. Labai smagu matyti kaip jauni žmonės mėgaujasi dainuodami ir mažiau jauni, tokie kaip aš, mėgaujasi klausydami. Aišku, gražu kai italai gali susipažinti su šiuo lietuvišku choriniu dainavimu. Apskritai Italijoje nėra lengva rasti, bent jau man neteko susidurti, su labai dažnu reiškiniu kaip chorinis dainavimas Italijoje. Tai italams nauja, mažai pažįstama, bet manau tie, kurie atėjo, jie patyrė didžiulį malonumą“, – šypsosi ambasadorius.

„Iš tikro, kai atvažiuoja choras iš Lietuvos tai visada užgauna tą stygą, kuri jautriausia širdyje, nes tai primena, sugrąžina lietuviškus jausmus. Ir, kai klausai, gali drąsiai pasakyti, kad mes turim kuo didžiuotis ir ką parodyt italams. “, – A. Arštikaitis.

Po Romos bažnyčios skliautais nuskambėjęs koncertas didelį įspūdį paliko ir Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektoriui, kunigui Audriui Arštikaičiui. Pasak jo, tokiais momentais gali pajausti didžiulį pasididžiavimą.

„Nuostabus koncertas. Ir aplinka savo daro, kai pažiūri Agnietės bažnyčioj tai sakai: vau! Aš klausiaus ir žiūrėjau aplink, tos visos freskos, ta visa architektūra, nuostabu, viskas susijungia, tikra harmonija. Iš tikro, kai atvažiuoja choras iš Lietuvos tai visada užgauna tą stygą, kuri jautriausia širdyje, nes tai primena, sugrąžina lietuviškus jausmus. Ir, kai klausai, gali drąsiai pasakyti, kad mes turim kuo didžiuotis ir ką parodyt italams. Aišku, gal negalim prilygti tam visam palikimui, kurį jie turi, bet mes tikrai turime irgi, tad galime apsikeisti, parodyti, kad Lietuva turi perliukų“, – teigia A. Arštikaitis. 

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja: