Toma Gudelytė: Bolonijos knygų mugė laukiamiausia šventė Lietuvos kūrėjams
Vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams, leidėjams ir vertėjams Bolonijos vaikų knygų mugė – laukiamiausias metų renginys, o ir didelė šventė. 62-ojoje tarptautinėje BCBF, vykstančioje kovo 31 – balandžio 3 dienomis, viešnios teisėmis lankosi Estija, pristatanti įdomiausius savo šalies kūrėjus. Dėmesys Estijai reiškia ir dėmesį visam Baltijos regioniui, jo kultūrinei specifikai, leidybinei panoramai ir sklaidos galimybėms. Lietuvos iliustratorius ir rašytojus, dalyvaujančius parodose ir diskusijose, kaip ir kasmet lydi Lietuvos kultūros institutas. Įspūdžiais iš mugės dalinasi lietuviškų knygų vaikams kelionę į italų kalbą Bolonijoje išsamiai pristačiusi vertėja, publicistė Toma Gudelytė.
Toma Gudelytė
ITLIETUVIAI.IT
Lietuvos knygų kūrėjai jau ne vienerius metus iš eilės pastebimi ir įtraukiami į konkursinių mugės parodų finalistų sąrašus bei įvairių kategorijų nominacijas. 2024-aisiais pagrindinėje parodoje buvo galima išvysti Kornelijos Žalpytės ir Ingos Dagilės darbus, specialaus paminėjimo komiksų „Middle Grade“ kategorijoje („BolognaRagazzi Awards“) sulaukė rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki grafinis romanas apie Lietuvos partizanus Mergaitė su šautuvu („Misteris Pinkmanas“, 2023), o Jurgos Vilės ir Valentinos Černiauskaitės Šuo, kuris išeina naktį („700 eilučių“, 2024) buvo atrinkta į tarptautinės paveikslėlių knygų leidėjų ir agentų platformos „100 Outstanding Picture Books“ sąrašą („Picturebook Makers / dPICTUS“).
Išskirtinio dėmesio sulaukė kūrėja Lina Itagaki, 2024-aisiais debiutavusi „Lucca Comics and Games“ festivalyje, o gegužę dalyvausianti Turino knygų mugės pagrindinės programos renginyje (su italų leidėju „Lavieri“).
Šiemet šiose kategorijose vėl galima sutikti Lietuvos kūrėjus: į „The BRAW Amazing Bookshelf“ – išskirtinių knygų iš viso pasaulio ekspoziciją – atrinkos Jurgos Vilės ir Kornelijos Žalpytės knyga Mano draugas Hipokampas Unikornas („700 eilučių“, 2024) bei Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Sasnauskaitės knygelė apie gyvenimą autizmo spektre Pelėdžiukas ir sapnų mašina („Misteris Pinkmanas“, 2024). Pasibaigus Bolonijos knygų mugei finalistės bus eksponuojamos centrinėje miesto bibliotekoje „Salaborsa.
Išskirtinio dėmesio sulaukė kūrėja Lina Itagaki, 2024-aisiais debiutavusi „Lucca Comics and Games“ festivalyje, o gegužę dalyvausianti Turino knygų mugės pagrindinės programos renginyje (su italų leidėju „Lavieri“). Būtent ši iliustratorė buvo pakviesta sukurti pirmąjį 2025-ųjų vaikų literatūrai skirto italų žurnalo „Andersen“ numerio viršelį, o jos kūryba išsamiai pristatyta Italijos knygų lauko profesionalams.
Bolonijoje lietuvių autorė svečiuojasi ir kaip leidėja: „Misteris Pinkmanas“ knygoms pasiekiant vis daugiau pasaulio kalbų bei apdovanojimų, leidyklai suteikta galimybė prisistatyti unikalioje mugės erdvėje „Comics Corner“, buriančioje grafinio romano ir komiksų žanro profesionalus.
Visas šias lietuviškas knygas ir kūrėjus man teko garbė bei džiaugsmas pristatyti pirmosios dienos renginyje, kurį organizavo unikali, nors mažiau pastebima mugės erdvė „Translators Cafè“.
A Focus on Baltic children’s literature – pokalbiui apie Baltijos šalių literatūrą vaikams latvių vertėją ir Latvijos kultūros instituto darbuotoją Rita Tura, vertėją iš estų kalbos ir dėstytoją Talino universitete Daniele Monticelli ir mane pakvietė Vertėjų kavinė: informacijos, tarptautinių ryšių mezgimo ir sklaidos centras, buriantis vertėjus iš viso pasaulio siekiant išlaikyti aukštą sektoriaus profesionalumą, o ir suteikti didesnį matomumą amatui, be kurio literatūra vargiai pasiektų kitakalbius skaitytojus. Pokalbį moderavo Cristina Marasti iš leidyklos „Iperborea“, savo kataloge turinčios dvi lietuviškas knygas ir planuojančios netrukus jį papildyti.
Nuo „Iperborea“ pasirinkto lietuvių autoriaus ir pradėjau savo pristatymą, kurio tikslas – apžvelgti itališkai pasirodžiusias knygas, ryškiausius kūrėjus, temų bei žanrų įvairovę, vertingąją klasiką bei leidybos naujienas, kurias būtų prasminga išversti.
Pirmasis autorius, akivaizdu, yra vaikų literatūros klasikas Kęstutis Kasparavičius, puikiai žinomas Italijoje ir mylimas skaitytojų bei knygos profesionalų. K. Kasparavičius yra pirmasis lietuvių kūrėjas, pakviestas kurti „Andersen“ žurnalo viršelio, iki šiol tai daugiausia į italų kalbą verstas lietuvių autorius: 2006 m. pasirodė Birutės Žindžiūtės-Michelini parengtas knygos Braškių diena: paslaptingos istorijos vertimas, 2007 m. italų leidykla „comma22“ išleido dvi K. Kasparavičiaus knygeles: Sodininkas Florencijus ir Dingęs paveikslas (abi vertė Aistė Kasiulytė ir Roberta Fabbri).
Po 2011-ųjų Bolonijos mugės, kurioje Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis, beje, pirmoji iš trijų Baltijos šalių, susidomėjimas Lietuvos kūrėjais ženkliai išaugo ir vertimų būta vis daugiau.
Kito vertimo teko laukti beveik dvidešimtmetį: 2023-aisiais Adriano Cerri, valstybine premija „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas vertėjas ir Pizos universiteto mokslinis darbuotojas, leidyklos „Iperborea“ kvietimo išvertė Dryžuotos istorijos.
A. Cerri šiuo metu yra aktyviausiai lietuvių literatūrą verčiantis italų vertėjas, gebantis profesionaliai parinkti kalbinį adaptavimą ir perteikti skirtingų registrų ypatumus. Knygų sėkmė kitose kalbose neretai slypi būtent šių literatūros amatininkų rankose. Kaip yra pasakęs Italo Calvino, „Vertėjas – mano svarbiausias sąjungininkas. Tai jis veda mane į pasaulį“.
Po 2011-ųjų Bolonijos mugės, kurioje Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis, beje, pirmoji iš trijų Baltijos šalių, susidomėjimas Lietuvos kūrėjais ženkliai išaugo ir vertimų būta vis daugiau. Tąkart mūsų šalis į mugę atvežė įspūdingą Lietuvos vaikų knygų iliustracijų parodą „Iliustrariumas“ (bei tris mažesnes parodas: „Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“, „Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“ ir „Jaunųjų Lietuvos menininkų iliustracijos“), plačiai pristatydama ryškiausius šalies kūrėjus.
„Iliustrariumas“ leido užsienio leidėjams atrasti, tarp kitų vardų, ir Stasio Eidrigevičiaus autorinį braižą, kurio išskirtinumą galime matyti Vytautės Žilinskaitės apysakoje Kelionė į Tandadriką (1984), kurią pokalbyje pristačiau kaip vertingąją lietuvių klasiką.
Lietuviškų knygų kelionė į italų kalbą prasideda pasakomis ir baltiškos mitologijos tyrinėjimais. Nuopelnai už pirmuosius pasakų rinkinius Egle regina dei serpeti (Associazione Biblioteca Europea, 2004) ir Fiabe, miti e leggende lituane (Besa, 2007) tenka šviesios atminties baltistikos tyrinėtojui Guido Michelini ir nusipelniusiai kalbininkei B. Žindžiūtei-Michelini: jų dėka Parmos Universitete atsirado lietuvių kalbos ir literatūros studijos, gyvavusios ne vieną dešimtmetį.
Vis svarbesnė šiuolaikinėje vaikų literatūroje tampa istorinės atminties tema ir būdai, kaip pasakoti jauniesiems skaitytojams apie šalies patirtas traumas, praeities skaudulius ir netektį.
Baltų mitologijoje nepaprastai svarbus gamtos kultas, netgi galėtume vadinti ją ekologine ir feministine pasaulėvoka, kurios centre – šventosios girios, chtoniškasis pasaulis ir ypatingos moteriškos būtybės. Baltiškąją mitologiją išsamiai tyrė ir aprašė Italijoje puikiai žinoma archeologė Marija Gimbutienė (itališkai rasite bene visas jos knygas).
Šiandien šią magišką giją perėmė ir originaliai plėtoja autorė Kotryna Zylė, šiuolaikiškai interpretuojanti mitologinį šalies paveldą. Apsakymų knygą Siela sumuštinių dėžutėje, 2021 m. apdovanotą literatūrine M. Vainilaičio premija, K. Zylė pernai pristatė prestižiniame Mantujos literatūros festivalyje, makabriškoje San Sebastiano bažnyčios kriptoje, ir Romos knygų mugėje „Più libri più liberi“(vertė A. Cerri, „Emmos Edizioni“, 2023). O šiemet autorė įtraukta į „European Union Prize for literature“ trumpąjį sąrašą su romanu Mylimi kaulai („Aukso žuvys“, 2024), kuriam linkime pačios didžiausios sėkmės!
Kotryną minėjau ir dėl itin svarbios solidarumo iniziatyvos pandemijos laikotarpiu: „Knygiukai į pagalbą vaikams“. Vaikų emocinei gerovei ir skaitymo prieinamumui skirtą idėją autorė išplėtojo kartu su „Vaikų žemė“ komanda: subūrus rašytojų ir iliustratorių duetus gimė pačių įvairiausių istorijų, kurias buvo galima parsisiųsti iš interneto svetainės, atsispausdinti ir susilanksčius skaityti namie. Vėliau šis projektas apjungė ir užsienio kūrėjus, o knygiukai išversti į kitas, taip pat ir italų kalbas.
Vis svarbesnė šiuolaikinėje vaikų literatūroje tampa istorinės atminties tema ir būdai, kaip pasakoti jauniesiems skaitytojams apie šalies patirtas traumas, praeities skaudulius ir netektį. Turime du puikius rašytojus, nebijančius prisiliesti prie skaudžių ir ne visad šviesių patirčių: Jurga Vilė ir Marius Marcinkevičius.
Gausiai apdovanotas Jurgos Vilės ir Linos Itagaki kurtas grafinis romanas Sibiro Haiku (į italų kalbą vertė A. Cerri, „Topipittori“, 2019) – neabejotinai didžiausia lietuvių literatūrinė sėkmė vertimais, o ir paveikumu: autorė, išsiskirianti poetišku ir intymiu žvilgsniu į vaikystę, pavertė tikrą savo tėčio Algiuko deportacijos istoriją universaliu pasakojimu.
„Andersen“ žurnalui duotame interviu L. Itagaki pasakoja, kaip piešiant Sibiro Haiku kito jos pačios braižas, technika ir vizualiniai sprendimai. Tai buvo pati tikriausia kūrybinė kelionė, atvedusi autorę į profesionaliausią iki šiol jos kurtą komiksą – Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę (vertė Toma Gudelytė, „Lavieri“, 2024).
Apie Magdės nuotykius Italijoje kviečiame skaityti išsamią ITLIETUVIAI.IT apžvalgą, knyga toliau sėkmingai keliauja į kitas kalbas, o Italijoje, šiemet mininčioje 80-ąsias išsivadavimo iš nacifašizmo metines, bus pristatoma dar ne kartą. Neseniai skelbtose Comicon Italia „Sophie Castille Awards 2025“ nominacijose lietuvių grafinis romanas įtrauktas į geriausių komikso vertimų kategoriją.
Marių Marcinkevičių būtina paminėti ir dėl dar vienos istorinę atmintį puoselėjančios knygos, grąžinančios į skaitytojų akiratį ilgą laiką pamirštą Holokausto temą. Ingos Dagilės įstabiai iliustruotą Akmenėlį itališkai išleido „Caissa Italia“ (vertė Elena Montemaggi, 2021), Bolonijos vaikų knygų mugėje jai buvo skirtas iliustratorių parodos diplomas, o rašytojas M. Marcinkevičius už šią knygą 2022 m. tapo IBBY Garbės sąrašo nominantu („IBBY Honour List“). Beje, mugėje pasiekusi žinia – Akmenėlio vokiškas leidimas nominuotas prestižinei Vokietijos jaunimo literatūros premijai „Deutschen Jugendliteraturpreis 2025“.
Smagu, kad Lietuvos knygų kūrėjai vis drąsiau ir nuoširdžiau neria į litvakų atminties aktualizavimą: pristatymo metu minėjau Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraštį (2018), savo reikšme prilygstantį Annos Frank dienoraščiui, į „The White Ravens 2024“ sąrašą įtrauktą istoriko Zigmo Vitkaus knygą apie pasaulio teisuolius Akimirka apsispręsti („Alma littera“, 2023) ir unikalią žydų vaikų literatūros antologiją Žalieji medeliai („Slinktys“, 2023), sugrąžinančią reikšmingą mūsų šalies kultūrinio paveldo dalį. Visos šios knygos vienareikšmiškai vertos sklaidos.
Na ir pabaigai – ką visai netrukus galėsime skaityti itališkai. Sužavėti Mergaitė su šautuvu istorija, „Lavieri“ ketina toliau pažindinti savo skaitytojus su lietuvių autoriais ir netrukus išleis dar vieną M. Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki drauge su rašytoja Vytene Muschick kurtą komiksą Prieš srovę. Sahiba – žuvų draugė („Aukso žuvys“, 2023), „The White Ravens 2024“ nominantę.
Garsios albanų biologės Sahibos Kasimati istoriją atkurianti knyga nukelia ir į Italiją fašizmo diktatūros metais, tad bus atpažįstama italų publikai, ir į Albanijos komunistinio režimo laikus valdant žiauriam diktatoriui Enveriui Hodžai. Istorinė atmintis vėlgi tampa jungiančia gija, arba kaip savo povandeniniame dienoraštyje rašo Prespas ūsorius: „Mes, žuvys, jos istorijos nepamiršome, ir perduodame ją iš ikro į ikrą, iš peleko į peleką, tikėdami, kad ji kada nors pasieks sausumos vaikus ir toliau keliaus iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį.“
Ši knygų kelionė būtų ne tokia sklandi be Lietuvos kultūros instituto, kurį Adriano Cerri yra pavadinęs geriausiu kūrėjų ir vertėjų bičiuliu, paramos. Klausytojams trumpai pristačiau svarbiausias LKI veiklas, vertimų finansavimo programas ir kultūros gidą. Taip pat paminėjau šiemet Vilniaus knygų mugėje startavusią Vilnius Fellowship iniciatyvą, talkinant Lietuvos leidėjų asociacijai ir LKI, skirtą užsienio leidėjams. Na ir, žinoma, literatūros agentą ir rašytoją Beną Bėrantą (Book Smugglers Agency), visas mugės dienas nenuilstamai triūsiantį Lietuvos stende. Visiems jiems – širdingas grazie.
