Įspūdingo grožio Santa Maria in Trastevere (Užtibrio Švenčiausiosios Marijos) bazilikoje Romoje palaidotas Vilniuje vaikystėje gyvenęs, bažnyčiai daug nusipelnęs kardinolas, teologas Stanislovas Hozijus (Stanislaus Hosius) (1504–1579). Dvasininko, kuris laikomas kultūriniu tarpininku tarp Lietuvos, Lenkijos ir Italijos katalikų, kapas yra dešinės navos gale, prie centrinio altoriaus.

Nerija Marciukaitė
ITLIETUVIAI.IT

St. Hozijus buvo meno ir kultūros mecenatas, puikus diplomatas. Parašė daug teologijos veikalų ir poleminių laiškų. Svarbiausiame veikale „Confessio fidei catholicae Christiana“ išdėstė pagrindines Katalikų bažnyčios nuostatas. Bažnyčios vienybės simboliu laikė popiežiaus instituciją. Mirė 1579 m. Kapranikoje, netoli Romos.

Santa Maria in Trastevere (Užtibrio Švenčiausiosios Marijos) bazilika, kurioje randamas kardinolo kapas, yra pati seniausia katalikų bažnyčia, dedikuota Švč. Mergelei Marijai. Pagal legendą, toje vietoje, kur 340 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, 38 m. pr. Kr. ištryško aliejaus fontanas – „fons olei“, kaip ženklas apie Kristaus atėjimą. Ta vieta pažymėta bazilikoje ant vieno presbiterijos laiptelio. XII amžiuje bazilikos statyba beveik galutinai užbaigta, statyboms naudotas Karakalos termų travertinas bei marmuras.

• 

XVIII a. popiežius Klemensas XI patiki italų architektui Carlo Fontana išorinio portiko projektą, virš kurio skulptorius sukuria didžiules keturių popiežių skulptūras: šv. Kalisto, šv. Kornelijaus, šv. Julijaus bei šv. Kalepodijaus. 

1860 m. bažnyčia buvo restauruota popiežiaus Pijaus IX architekto – Virginio Vespignani. Bazilikoje saugomi krikščioniški epigrafai, antikinės bažnyčios liekanos, sarkofagai bei įvairūs paminkliniai antkapiai.

• 

Stanislovas Hozijus gimė vokiečių kilmės šeimoje Krokuvoje, jaunystę praleido Vilniuje. Jo tėvas Ulrichas Hozijus – Vilniaus vėliavininkas, Žygimanto Senojo karališkų statybų Vilniuje prižiūrėtojas, mirė Vilniuje. 

1519–1524 m. studijavo Krokuvos universitete, vėliau Krokuvos vyskupo rūmuose dirbo mokytoju. Domėjosi humanizmu, palaikė ryšius su Erazmu Roterdamiečiu. 1529–1534 studijavo Paduvoje, Bolonijoje, lankė teisės paskaitas pas Ugo Buoncompagni – būsimąjį popiežių Grigalių XIII.

Nuo 1538 m. buvo karaliaus Žygimanto Senojo sekretorius. Nuo 1549 m. Chelmno, ir vėliau, nuo 1551 m. – Varmės vyskupas. 1558 m. persikėlė dirbti į Romą. 1558–1559 m. St. Hozijus buvo pakviestas į Šventosios Romos imperijos valdovo rūmus Vienoje, Austrijoje. 1561 m. dvasininkas už pasiekimus buvo paaukštintas į kardinolus. O 1560–1561 m. paskirtas popiežiaus Pijaus IV nuncijumi Vienoje.

1564 m. St. Hozijus grįžo į Lenkiją, įtikino Žygimantą Augustą pritarti Tridento susirinkimo nutarimams ir stiprinti kovą su reformacija. 1564 m. į Lenkiją pakvietė jėzuitus ir Braunsberge (dab. Branevas) jiems įsteigė kolegiją (Collegium Hosianum). Tai buvo pirmoji Lenkijos, LDK ir Prūsijos regione jėzuitų kolegija, padėjusi įgyti pagreitį jėzuitų plėtrai. Šia žinia, kaip Apvaizdos ženklu, siekiant savo vyskupijose steigti jėzuitų kolegijas, ypač džiaugėsi vyskupas Valerijonas Protasevičius.

• 

1569 m. spalio 4 d. vyskupas V. Protasevičius pasirašė Vilniaus jėzuitų kolegijos fundacijos aktą. Rašto preambulėje pabrėžė, jog: „nutarė steigti kolegiją, pasitaręs su karaliumi Žygimantu Augustu ir pritardamas kardinolų St. Hozijaus bei Giovanni Francesco Commendones ir nuncijaus Vincenzo dal Portico, įtikinėjimui ir raginimui“.

1566 m. popiežius Pijaus V St. Hozijų paskyrė popiežiaus atstovu Lenkijoje, o nuo 1569 m. jis buvo Lenkijos karaliaus atstovas prie Šventojo Sosto, 1571–1572 m. kardinolų kolegijos kamerlingas. Kardinolas St. Hozijus 1572 m. dalyvavo konklavoje, kurioje išrinktas popiežius Grigalius XIII.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.