Globalios Lietuvos apdovanojimą „Už jaunųjų talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“ pelniusi Virtuali lituanistinė Italijos mokykla vis labiau pastebima ne tik Italijoje. Plečiasi ir mokyklos geografija. Prie virtualių mokyklos pamokų šiemet prisijungė ir vaikai iš kito pasaulio krašto. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad jam asmeniškai labai imponuoja tokia Italijoje gimusios, pasaulio lietuvių vaikus jungiančios, virtualios mokyklos idėja. Prezidentas ją paminėjo kaip vieną geriausių privačių iniciatyvų pavyzdžių, kurios vienija pasaulio lietuvius.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Per pandemiją gimusi Virtuali lituanistinė Italijos mokykla ir jos įkūrėjos Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio bei Aurelija Orlova sulaukė ne tik garbingo apdovanojimo. Italijos lietuvių iniciatyva žavėjosi ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Interviu televizijos projektui „Pasaulio lietuvių žinios“ jis pabrėžė, kad ši mokykla yra puikus pavyzdys, kokios svarbios gali būti privačios iniciatyvos telkiant po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

„Mes turime daug įvairių projektų, tiek susijusių su vyresnių kartų, dar II-ojo Pasaulinio karo metais Lietuvą palikusių žmonių iniciatyvomis, tai yra, tokiomis kaip, pavyzdžiui, Kazickų fondas, Stanley Balzeko „Lietuvių kultūros“ muziejus.

• 

• 

• 

• 

Turime ir visiškai naujų iniciatyvų. Konkrečiai galėčiau paminėti man tikrai labai imponuojančią Italijos lietuvių virtualios lituanistinės mokyklos idėją, kuri yra universali. Galėtų būti skirta pimiausia Italijoje gyvenantiems vaikučiams, bet kadangi gyvename nuotolinio mokymosi laikotarpiu ir tikrai naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis, ta mokykla prieinama visiems vaikučiams, nesvarbu, kur jie gyventų“, – sakė Prezidentas laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“.

„Konkrečiai galėčiau paminėti man tikrai labai imponuojančią Italijos lietuvių virtualios lituanistinės mokyklos idėją, kuri yra universali,“ – sakė G. Nausėda laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“.

G. Nausėda pabrėžė lituanistinio ugdymo svarbą globaliame pasaulyje. Pasak Prezidento, kartais jis įtraukia lyg centrifuga į tam tikrą kultūros orbitą, pirmiausia į tos šalies, kurioje gyveni. Taip kyla pavojus pamiršti savo šaknis.

„Mūsų vaikučiai, jaunoji karta, galbūt kartais pradeda jausti, kad ta lietuvybės dvasia yra tai, ko jiems šiandien čia nereikia. Jie galėtų išsiversti be šito, bet susitapatinę su aplinka jie gali prarasti tą ryšį, kuris šiandien galbūt neatrodo svarbus, bet gali būti prarastas amžiams.

• 

• 

• 

• 

• 

Labai svarbu, kad tėveliai savo pilietiškumą, patriotiškumą, tėvynės meilę stengtųsi įskiepyti vaikui nuo mažų dienų, kad jam lietuvių kalbos mokymasis, Lietuvos istorijos, papročių pažinimas netaptų kažkokia nemalonia našta. Kad tai jam būtų natūralu, – sakė šalies vadovas. – Tai puikus metas pakalbėti ir apie tai, kiek Lietuvos mokyklos pasirengusios atsiverti užsienyje esantiems vaikams, nes toks poreikis yra.

Lietuva turėtų pasirūpinti, kad tie, kurie nori, kurie turi tokį poreikį, turėtų galimybę ugdytis lietuviškai, likti sieloje lietuviais ir visiškai nesvarbu, kur jie šiuo metu gyvena.“

„Tai puikus metas pakalbėti ir apie tai, kiek Lietuvos mokyklos pasirengusios atsiverti užsienyje esantiems vaikams, nes toks poreikis yra“, – sakė G. Nausėda laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“.

Apie lituanistinio ugdymo reikšmę užsienyje gyvenantiems lietuviams Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos diskutavo ir „LRT radijo“ laidoje „10 – 12“, kurioje buvo pristatomos kelių Globalios Lietuvos apdovanojimų nominantų ir laureatų istorijos.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio laidoje pabrėžė, kad mintis kurti virtualią mokyklą per pandemiją buvo sprendimas ne tik išgelbėjęs lituanistinį švietimą šiuo visiems sudėtingu momentu, bet ir parodęs jo tikrąjį poreikį.

„Labai nesinorėjo stabdyti lituanistinio švietimo, tad sujungėme jėgas ir nusprendėme organizuoti pamokas nuotoliniu būdu. Registracijos buvo labai gausios – poreikis buvo didelis. Teko kviestis į pagalbą kitas mokytojas.

Dabar džiaugiamės, kad galime pasiūlyti vieną lituanistinio švietimo programą visiems Italijoje gyvenantiems vaikams ir ne tik. Prisijungė vaikai ir iš kitų šalių: Taivano, Malaizijos, neseniai ir iš Šri Lankos, Danijos, Vokietijos“, – pasakojo savanoriškais pagrindais dirbančios mokyklos bendraįkūrėja.

„Mano Pjemonto regione vaikams reikdavo ir po 200 km. važiuoti į lituanistinę mokyklą. Ją pasiekdavo tikrai tik ryžtingiausi ir mes galėdavome pamokas pasiūlyti tik kartą į mėnesį“, – „LRT radijo“ laidoje „10 –12“ kalbėjo A. Orlova.

Šios mokyklos sėkmės receptas nebaejotinai galėtų tapti įkvėpimu kitų šalių lietuvių bendruomenėms. Ypač tuose kraštuose, kur lietuviai išsibarstę ir nutolę per šimtus kilometrų.

„Bent jau mano Pjemonto regione vaikams reikdavo ir po 200 kilometrų važiuoti į lituanistinę mokyklą. Tai ją pasiekdavo tikrai tik ryžtingiausi ir mes galėdavome pamokas pasiūlyti tik kartą į mėnesį. O dabar siūlome 13 pamokų į savaitę. Mokiniai prisijungia iš visur, nes nereikia keliauti. Taip pat ir mokytojai. Mūsų mokytoja keliaudavo 200 km., kad pravestų 2 val. pamoką“, – sakė Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova.

„Tai labai pozityvus sprendimas – mokytis lietuvių kalbos iš namų“, – „LRT radijo“ laidoje „10 –12“ kalbėjo E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Mokyklos įkūrėjos neabejojo – jų įgyvendinta virtualaus lituanistinio ugdymo idėja sėkmingai gyvuos ir pandemijai pasibaigus. Mokykla vis plečiasi, jau dabar ieško naujų mokytojų, kad galėtų priimti visus vaikus, norinčius prisijungti prie virtualių pamokų.

„Mes turime tokių dienų, kuomet prie pamokų prisijungia trys skirtingos mokytojos, vedančios pamokas trims skirtingoms grupėms. Stengėmės priderinti tvarkaraštį prie tėvų ir vaikų poreikių, kad tiktų daugumai. Mūsų mokytojos deda daug pastangų, kad pamokos būtų įdomios, jose daug vizualo, spalvų, paveikslėlių, – sakė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio. – Tai labai pozityvus sprendimas – mokytis lietuvių kalbos iš namų.“

• 

• 

• 

• 

• 

Mokyklos mokytojos taip pat yra prisijungusios prie specialios darbo grupės, kuri analizuoja lituanistinio švietimo užsienyje problemas ir ketina teikti pasiūlymus Seimui. Didžiausia jų – finansavimas ir socialinių garantijų užtikrinimas. Kai kuriose šalyse, tarp jų ir Italijoje, lituanistinis vaikų ugdymas gula vien tik ant savanorių pečių.

„Teiksime pasiūlymą Lietuvos valstybei dėl programos keitimo, finansavimo, socialinių garantijų klausimų, krepšelių ir taip toliau. Tai dar vienas mūsų žingsnis, ką mes darome.

Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos šį įvertinimą ne kartą yra pavadinusios viso lituanistinio švietimo užsienyje pergale.

O kol kas verčiamės taip kaip galim. Pavyzdžiui, Kalėdų metu surengėme labdaros vakarą. Vaikai, tėvai ir mokytojai dalyvavo virtualiame spektaklyje ir taip mes susirinkome šiek tiek finansų ir galėjome bent kažkiek pasidengti mokymo išlaidas“, – „LRT radijo“ laidoje „10 –12“ kalbėjo A. Orlova, vildamasi, kad pastaruoju metu prasidėjusios intensyvios diskusijos paskatins atsakingas Lietuvos institucijas spręsti lituanistinio švietimo užsienyje problemas.

Globalios Lietuvos apdovanojimą pelniusios Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos šį įvertinimą ne kartą yra pavadinusios viso lituanistinio švietimo užsienyje pergale.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“