X–ajame Italjos lietuvių bendruomenės suvažiavime, kuris vyko Benevente, Kampanijos regione, viena kertinių temų buvo pasirengimas Lietuvos visuotinei gynybai ir kokį vaidmenį joje užimtų diaspora. Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Pilietinio pasipriešinimo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, pristačiusi diasporos įsitraukimo strateginį planą, pabrėžė, kad visos bendruomenės jau dabar turi atlikti namų darbus, įsivertinti savo stipriąsias puses ir pajėgumus kuo galėtų prisidėti: nuo paramos telkimo, ryšių su gyvenamosios šalies institucijomis ir valdžios pareigūnais iki pagalbos evakuojant žmones, priimant pabėgėlius ar išsaugant svarbius archyvus.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Ukrainos patirtis parodė, ką gali sutelkta diaspora

Diaspora yra svarbi Lietuvos gynybos dalis, tačiau tam, kad pasaulio lietuvių pagalba krizės ar karo atveju būtų veiksminga, ruoštis reikia jau dabar. Tokia pagrindinė žinia nuskambėjo jubiliejiniame Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavime.

Pasak suvažiavimo organizatorės Rūtos Kavaliūnaitės, mintis daugiau dėmesio skirti šiai temai kilo rengiantis suvažiavimui ir ieškant temų, kurios būtų aktualios Italijos lietuviams ir parodytų kaip diaspora gali įsitraukti sprendžiant didžiausius iššūkius.

„Dar važiuodama namo iš Turino (Turine 2025 m. vyko devintasis ITLB suvažiavimas – red. pastaba), kai buvo ilgas kelias, trukęs 8-9 val, aš jau žiūrėjau kokios temos galėtų būti. Prieš tai klausiau mūsų susitikimuose, kas mums svarbu. Galvojau galbūt pasikviesti šaulius, kurie galėtų papasakoti, kaip pilietiniai padaliniai gali bendradarbiauti ir telktis.

Bet jau buvo atėjęs URM projektų rašymui skirtas gairių sąrašas. Pamačiusi tas temas, kur buvo akcentuojamas diasporos įsitraukimas į pilietiškumo, krašto apsaugos klausimus, pagalvojau, kad tai yra labai aiški tema ir galbūt reikia pranešėjų ieškoti jau dirbančių ta linkme ir dirbančių diasporoje, planuojančių taktikas ir strategijas“, – pasakojo R. Kavaliūnaitė.

Pasak Pasaulio lietuvių atstovės Seime D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, pasaulio lietuvių diasporos gebėjimas susitelkti ypač ryškiai atsiskleidė prasidėjus paramos Ukrainai telkimui.

„Skaičiuojama, kad pavertus pinigais diasporos parama siekė apie 15 mln. Eurų. Vien JAV buvo surinkta apie 10 milijonų, Jungtinės Karalystės ir kitos didžiosios bendruomenės aukojo ir siuntė tai, ko reikia: nuo vaistų, kitų medicinos priemonių, miegmaišių, sauskelnių vaikučiams iki automobilių.

Jeigu buvo sakoma, kad dipukų karta buvo ta, kuri suprato svarbą ir padėjo įtvirtinti mūsų nepriklausomybę, šita karta yra lygiai tokia pat. Esate žmonės, kurie atsitikus grėsmei susiėmė ir aukojo Ukrainai pinigais, daiktais ar savo laiku“, – prisiminė Seimo narė.

Kiekviena bendruomenė turi žinoti savo vaidmenį

Pasak politikės, ši solidarumas parodė, kad diaspora jau turi mobilizacijos ir pagalbos krizės metu patirties. Tačiau vien spontaniško susitelkimo nepakanka.

„Aš esu įsitikinusi, kad mes tas pratybas jau padarėme, bet dar ne iki galo, nes tai buvo labai staigus veiksmas“, – pabrėžė ji.

„Jeigu buvo sakoma, kad dipukų karta buvo ta, kuri suprato svarbą ir padėjo įtvirtinti mūsų nepriklausomybę, šita karta yra lygiai tokia pat. Esate žmonės, kurie atsitikus grėsmei susiėmė ir aukojo Ukrainai pinigais, daiktais ar savo laiku“, – D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Pasaulio lietuvių atstovė Italijos lietuviams teigė, kad kiekviena bendruomenė turi suprasti savo vietą visuotinės gynybos strategijoje ir iš anksto pasirengti veiksmų planą, kuris būtų pritaikytas konkrečiai šaliai ir konkrečios bendruomenės galimybėms. Kai kurios šalys tą jau daro, kitoms dabar svarbu kruopščiai atlikti namų darbus, kad krizės atveju būtų galima veikti koordinuotai ir išvengti chaoso bei panikos, kuri tokiose situacijose užklumpa.

„Dabar reikia ruoštis ir tai daryti labai atsakingai, nuosekliai ir sistemingai. Nors yra bendras planas, strategija, kuri parengta bendrai dirbant su Krašto apsaugos ministerija, bet kiekviena bendruomenė kiekvienoje valstybėje yra skirtinga. JAV – vienokia, Vokietijoje – kitokia, o Italijoje dar kitokia“, – sakė Seimo narė.

Pasak politikės, skiriasi ne tik bendruomenių dydis, bet ir jų finansiniai, žmogiškieji bei organizaciniai pajėgumai. Todėl bendruomenės turi pačios įsivertinti, kokius resursus gali sutelkti. Svarbus ir finansinis rezervas, kurį krizės atveju būtų galima greitai panaudoti.

„Todėl jūs kaip bendruomenė turite susidėlioti savo galimybes. Kokie yra konkrečiai jūsų resursai, kokį finansinį fondą tam galite pajungti, kiek turite žmonių, kurie gali padėti logistikoje, medicinoje, vertimuose? Išsiaiškinkite, ar yra tokių, kurie grįžtų tokioje situacijoje į Lietuvą, o kas galėtų priimti pabėgėlius Italijoje. Bendruomenė visą šią susistemintą informacija turi turėti savo užrašuose“, – vardijo pasaulio lietuvių atstovė.

Ne tik parama, bet ir įtaka gyvenamojoje šalyje

Diasporos vaidmuo visuotinėje gynyboje neapsiriboja pagalbos telkimu. Užsienyje gyvenantys lietuviai gali veikti ir savo gyvenamosios šalies politiniame bei visuomeniniame lauke.

„Jūs kaip bendruomenė turite susidėlioti savo galimybes, kokie yra konkrečiai jūsų resursai, kokį finansinį fondą tam galite pajungti, kiek turite žmonių, kurie gali padėti logistikoje, medicinoje, vertimuose“, – D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

„Dar vienas labai svarbus momentas, kas buvo daroma dipukų kartos ir ką reikia daryti dabar – įtaka vietos politikams. Ką darė diasporos lietuviai, kai Rusija užpuolė Ukrainą? Būtent kalbėjo vietos politikams, kad pripažintų agresiją, kad taikytų sankcijas“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Ji ragino pagalvoti ir apie kitus, iš pirmo žvilgsnio mažiau matomus darbus – pavyzdžiui, svarbių Lietuvos archyvų išsaugojimą užsienyje, jei to kada nors prireiktų.

„Tai yra daugiasluoksnis, visa apimantis darbas, kurį reikia atlikti. Mes tą praėjome daryti gana vėlokai, ko gero, turėjome ruoštis nuo pat Nepriklausomybės pradžios, bet, kai kūrėme valstybę, buvo kitų iššūkių.

Dabar gi atėjo laikas, kai diaspora kartu su Lietuvos institucijomis ir ambasadomis turi nusistatyti sau tos neatidėliotinos situacijos sprendimą. Kaip veikti, kai tai atsitinka? Kas yra pagrindinis kontaktas? Žmonės keičiasi, todėl ta visa strategija turi būti sudėliota ir perduodama“, – pabrėžė pranešėja.

Diaspora – ne stebėtoja, o gynybos dalis

Pasaulio lietuvių bendruomenės Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pabrėžė, kad PLB pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui ir maksimaliam įsitraukimui į Lietuvos visuotinę gynybą pradėjo dar 2022 metais.

Jos teigimu, Lietuvos nacionalinis saugumas yra ir diasporos atsakomybė, todėl užsienio lietuviai negali likti stebėtojais.

„Parengėme strategiją, papildydami Lietuvos strateginius planus, įtraukiant diasporą į Lietuvos pilietinį pasipriešinimą ir visuotinės gynybos architektūrą. Mūsų galutinis tikslas, kurį jau mintinai mokame – informuota, aktyvi, budri, pasiruošusi Lietuvos diaspora, kuri veiktų greitai, koordinuotai, efektingai hibridinių grėsmių ir, neduok Dieve, karo ar net okupacijos laikotarpiu ir, žinoma, kad ji žinotų savo vietą šitoje gynybos sistemoje ir taip pat Lietuvos gynybos planuose“, – pabrėžė Miuncheno lietuvė.

Būtent aiškiai apibrėžtą diasporos vaidmenį ji išskiria kaip vieną svarbiausių pasirengimo uždavinių.

„Ką mes galime užtikrinti veikiant iš užsienio, už Lietuvos teritorijos ribų, ir ko negalėtų padaryti Lietuvoje gyvenantys piliečiai? Ko galbūt reikėtų Lietuvos institucijoms – URM, KAM, kariuomenei ir kitoms? Kokios paramos, pagalbos iš viso reikėtų?“, – klausimus, į kuriuos bendruomenės turi atsakyti iš anksto, vardijo I. Petraitytė-Lukšienė.

Ukrainos patirtis: svarbiausia – nepasimesti

Pasak PLB pilietinio atsparumo komisijos pirmininkės, diasporos vaidmuo gynyboje nėra naujas. Lietuvos išeivija sovietinės okupacijos metais telkė politinę paramą Lietuvai, todėl dabartinis pasirengimas tam tikra prasme yra šios patirties tąsa.

Tačiau šiandien siekiama pasirengti iš anksto, o ne pradėti organizuotis jau prasidėjus krizei.

„Skaičiuoti mokame ir suvokiame, kad mūsų žmogiški pajėgumai ir mažesni nei kitų šalių, todėl kiekvieną aktyvų asmenį turime kaip tą gintarą mūsų branginti ir galvoti, kaip tuos resursus efektyviai naudosime“, – I. Petraitytė-Lukšienė.

„Galima būtų visą paskaitą skaityti apie diasporos indėlį ir veiksmus, visą tai, ką lietuviai išeivijoje darė dar sovietų okupacijos metais. Tai, ką mes šiandien darome, yra būtent pasirengimas veikti panašiai, tik vienas yra didelis skirtumas – mes norime būti pasiruošę iš anksto, kad nebūtų taip, kaip nutiko ukrainiečiams“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė.

Miunchene gyvenanti I. Petraitytė-Lukšienė pasakojo Vokietijoje atlikusi Ukrainos diasporos apklausą. Kalbinti visuomenininkai ir organizacijos, jos teigimu, kartojo apie pirmosiomis karo dienomis kilusį chaosą, prarastą laiką ir resursus bei koordinacijos trūkumą.

„Mūsų – 3 milijonai, tai ne 40 milijonų. Juk skaičiuoti mokame ir suvokiame, kad mūsų žmogiški pajėgumai ir mažesni nei kitų šalių, todėl kiekvieną aktyvų asmenį turime,, kaip tą gintarą mūsų branginti ir galvoti, kaip tuos resursus efektyviai naudosime, kad nepervargtume, neiškristume po pusmečio, nes gynyba yra ilgas maratonas, matome, kas vyksta Ukrainoje“, – pabrėžė Vokietijos lietuvė.

Ypatingas dėmesys – vaikams

Diasporos pasirengimas turi apimti ne tik žmonių ir finansų telkimą, bet ir aiškų darbų pasidalijimą. Tarp galimų sričių įvardijamos globa ir rūpyba, sužeistųjų perkėlimas bei slauga ir įvairiausia pagalba priimant karo pabėgėlius.

Vienas iš klausimų, į kurį, pasak I. Petraitytės-Lukšienės, pastaruoju metu imta žiūrėti ypač rimtai, yra vaikų apsauga krizės ar karo atveju.

„Ypatingai mums išaiškėjo paskutiniu metu, kad turime daug dėmesio skirti labai svarbiai temai – vaikams. Vienas profesorius pasakė: aš ginsiu Lietuvą, mano žmona taip pat ras vietą. O kas bus su mūsų vaikais? Tokį klausimą tikrai užduotų ir kiti gynėjai“, – pasakojo ji.

Bendruomenėms – konkretūs „namų darbai“

I. Petraitytė-Lukšienė ragina bendruomenes apsičiupinėti ir atsakyti į paprastą klausimą: ką kiekienas narys galėtų padaryti ir kokį vaidmenį atlikti? Nes pasirengimas visuotinei gynybai kiekvienoje šalyje turi prasidėti nuo konkrečios situacijos įvertinimo.

„Ruošiantis ypatingai svarbu mąstyti, ką aš galiu, kokios mano asmeninės kompetencijos, kokią profesiją turiu, kokius kontaktus ir ką gali daryti bendruomenė? Kiekviena jų skirtingo dydžio, skirtinga jų geopolitinė padėtis – vienos NATO šalyse, kitos – ne“, – sakė ji.

„Kiekvienas savo tempu turėsime susijungti į tą kumštį ir veikti kartu. Mes visi taip kaip skruzdėlės turime nešti po savo indėlį, klijuoti vieną dėlionę vientisą ir ruoštis,“ – I. Petraitytė-Lukšienė.

Italijoje, anot jos, svarbu įvertinti ir pačios šalies vaidmenį: kaip ji, būdama NATO narė, galėtų veikti Lietuvos užpuolimo atveju, koks jos visuomenės atsparumas, kokia būtų Italijoje gyvenančių lietuvių teisinė situacija.

„Tai liečia absoliučiai kiekvieną Italijoje gyvenantį Lietuvos pilietį. Kokie bendruomenės pajėgumai, resursai? Ar turime nekilnojamojo turto, sandėlių, patalpų, kontaktų? Visą tai reikia sužiūrėti ir labai svarbu koordinuotai veikti su Lietuvos institucijomis, diplomatinėmis atstovybėmis, Pasaulio Lietuvių Bendruomene ir kitų diasporos bendruomenių organizacijomis gyvenamoje šalyje“, – pabrėžė PLB atstovė.

Būtent toks įsivertinimas, pasak jos, leistų pamatyti, kur bendruomenės stiprybė, o kur dar laukia nepadaryti „namų darbai“. I. Petraitytė-Lukšienė taip pat pabrėžia, kad svarbiausia turėti gerai pasirengusį žmonių branduolį ir ne tiek svarbu bendruomenės dydis ar narių skaičius.

„Noriu paneigti ir vieną mitą, kurį dažnai girdžiu, kad mūsų bendruomenė nedidelė, nėra daug aktyvių žmonių. Bet praktika rodo, kad ne masės ir ne šimtai veikia, o veikia mažos grupės. Gali būti ir 10 žmonių, bet tokių kietų, kurie nuolat ruošiasi, žino, kas vyksta, savo vietą, vaidmenį, veikia koordinuotai su PLB. O po to visi kiti, kai bus krizė, karas, jie ateis. Svarbiausia, kad būtų tas branduolys“, – sakė ji.

PLB atstovė ragina bendruomenes naudotis jau parengtomis strategijomis ir jas pritaikyti savo situacijai, taip pat dalyvauti mokymuose. Juos praėjusių bendruomenių atstovai vėliau gali būti įtraukiami į koordinuotas veikimo pratybas. PLB taip pat yra paskelbusi veiksmų atmintinę, ką daryti karo atveju, kuria jau domisi ir tos diasporos organizacijos, kurios nėra PLB struktūroje.

„Kiekvienas savo tempu turėsime susijungti į tą kumštį ir veikti kartu. Kitos diasporos jau mus susiranda, klausia, kaip gali prisidėti, telkia finansus ir prašo, kad padėtume rasti vietą visuotinėje gynyboje. Mes visi taip kaip skruzdėlės turime nešti po savo indėlį, klijuoti vieną dėlionę vientisą ir ruoštis,“ – pabrėžė diasporos telkimą ir pasirengimą koordinuojanti I. Petraitytė-Lukšienė.

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojama projektą „Nacionalinio saugumo ir informacinio atsparumo stiprinimas Italijos lietuvių ir Europos lietuvių diasporoje“