Italija – operos gimtine vadinama šalis, kurioje šimtmečius formavosi ir klestėjo vokalinio meno tradicijos. Būtent čia, Florencijos Luigi Cherubini konservatorijoje, sopranas Giedrė Kisieliūtė ką tik sėkmingai baigė dvejus metus trukusias magistro studijas. Italijoje praleistas laikas jai tapo svarbiu profesinio augimo etapu – galimybe gilinti vokalo žinias, plėsti muzikinį repertuarą ir pažinti kitokią atlikimo kultūrą. Sukauptą tarptautinę profesinę patartį į Lietuvą parsivežanti atlikėja tikisi, kad jai pavyks įgyvendinti vieną didžiausių savo svajonių – dainuoti vaikams skirtose operose.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Kelias į muziką prasidėjo šeimoje

Vilnietė Giedrė Kisieliūtė dar vaikystėje žinojo, kad jos gyvenimas bus susijęs su muzika. Ji iki šiol prisimena pirmuosius savo muzikinius bandymus, kai vos penkerių uždainuodavo kartu su seneliu. Nors senelis nebuvo profesionalus muzikantas, jo meilė operai tapo svarbiu įkvėpimu ir padrąsinimu Giedrei, kuri būdama vos penkerių jau paskelbė, kad bus dainininkė.

„Mano pirmieji muzikiniai prisiminimai, mane iškart nukelia į senelių butą Lazdynuose, kur stovėjo pianinas, o senelis laisvu laiku prisėsdavo prie pianino ir uždainuodavo itališkai. Aš klausydavau su pasigėrėjimu. Vėliau mes su juo vis kartu kažką padainuodavom.

Jis man pasakodavo daug apie dainavimą, operą ir, nors jis profesionaliai nedainavo, mane tiek pakerėjo senelio meilė operai, kad aš, tarsi nesąmoningai įgyvendinu jo ir kartu savo svajonę dainuoti. Buvau gal 5 metų, kai visiems pareiškiau, kad dainuosiu ir užsirašiau į muzikos mokyklą. Viskas nuo šio pareiškimo ir prasidėjo”, – pasakojimą apie savo pirmuosius bandymus dainuoti pradėjo sopranas G. Kisieliūtė.

Šiandien Giedrės muzikinis kelias driekiasi tarp Lietuvos ir Italijos, o vienu svarbiausių profesinio augimo etapų tapo studijos Florencijos Luigi Cherubini konservatorijoje. Ką tik magistro sudijas baigusi Giedrė tikina, kad meilę muzikai paveldėjo ne tik iš senelio, bet ir mamos muzikantės, net trisdešimt metų grojusios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre. Tėtis muzikinio išsilavinimo neturi, tačiau Giedrė mano, kad būtent skirtingos tėvų patirtys padėjo jai pačiai išsiugdyti ir racionalumą, ir jautrumą.

„Galiu sakyti, kad man labai pasisekė, nes gimiau ne pilnai muzikantų šeimoje. Tėvų dėka matau gyvenimą nevienpusiškai. Dažnai juokaujame, kad iš abiejų tėvų pasiėmiau geriausia: esu ir racionali, praktiška, bet kartu ir jautri, empatiška aplinkai”, – pabrėžė G. Kisieliūtė.

Mane tiek pakerėjo senelio meilė operai, kad aš, tarsi nesąmoningai įgyvendinu jo ir kartu savo svajonę dainuoti.

Nors svajonė dainuoti lydėjo nuo vaikystės, profesionaliai jos siekti Giedrė pradėjo gerokai vėliau, kai tėvų padedama nusprendė stoti į Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją. Dainininkė įsitikinusi, kad siekiant profesinės karjeros muzikos pasaulyje svarbu ne tik talentas, noras, bet ir artimųjų tikėjimas. Jos pačios istorijoje šeimos palaikymas tapo viena iš sąlygų, leidusių išsipildyti vaikystės svajonei.

„Kalbant apie talentus, turiu dvejopą nuomonę. Bent man taip atrodo, kad pirmiausia turi būti noras, svajonė. Tu pats arba tavo artimieji patiki tavimi ir skatina augti tame, arba – ne. Esu labai dėkinga būtent savo tėvams, kad nors dainuoti norėjau visada, bet profesionaliai to siekti pradėjau tik 17 metų. Tėvai palaikė, padėjo susirasti mokytojus, kurie paruošė mane stojamiesiems dainavimo ir muzikos teorijos egzaminams į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją“, – sakė perspektyvi operinio dainavimo atlikėja.

Talentą turi lydėti atkaklumas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Giedrė baigė klasikinio dainavimo bakalauro studijas, o vėliau 2023 m. – operos atlikimo meno magistrantūrą. Ji prisimena ypač sunkų pandemijos laikotarpį, kai po ilgų karantino mėnesių vėl pradėjo dainuoti publikai ir būtent tuomet suprato, kad pasirinko teisingą kelią.

„Buvau bebaigianti bakalaurą, kai nutiko kovidas. Nebegalėjome dainuoti kaip anksčiau. Muzikantai likome sau. Pamenu tada įvyko didysis virsmas manyje. Pavasariui atėjus, situacijai pagerėjus ėmiausi organizuoti muzikinius vakarus įvairiuose miestuose ir miesteliuose, kviečiau savo kurso dainininkus jungtis ir vykti koncertuoti Lietuvos žmonėms. Koncertai buvo tokie brangūs mums visiems, publika visur mus labai šiltai priimė ir ragino nesustoti. Turbūt po tokių vakarų aš sau pasitvirtinau, kad esu savo kelyje”, – prisiminė G. Kisieliūtė.

Į Italiją tobulintis lietuvė pirmą kartą atvyko dar magistro studijų Lietuvoje metu ir čia praleido metus. O netrukus suprato norinti sugrįžti į Florenciją ir tęsti mokslus – šįkart siekti dar vieno magistro kamerinio vokalo muzikos srityje.

„Italija į mano gyvenimą „įsipaišė“ labai natūraliai. Norėjau išvykti pasistažuoti į užsienį. Pakvietimą gavau būtent iš Italijos ir tada pasitobulinti išvykau vieniems mokslo metams. Visgi, po metų grįžusi į Lietuvą pabaigti magistro mokslų, jutau, kad dar norėčiau grįžti į Italiją. Tada dar nežinojau, kad į Italiją grįšiu ir studijuosiu dar vieną magistrą, šįkart kamerinės vokalinės muzikos studijas Luigi Cherubini konservatorijoje“, – pasakojo atlikėja.

Italija suteikė galimybę augti

Ši istorinė aukštoji muzikos mokykla, kurios ištakos siekia XIX amžių, šiandien siūlo įvairių krypčių studijas: nuo klasikinio dainavimo ir operos iki senosios muzikos, džiazo, kompozicijos, dirigavimo bei kamerinės muzikos. O tarptautinė akademinė aplinka studentams suteikia galimybę pažinti skirtingas muzikines tradicijas ir dirbti su atlikėjais bei dėstytojais iš įvairių šalių.

Italija yra atvira jauniems dainininkams, tačiau konkurencija yra gana didelė ir kartelė dėl skaičiaus čia atvykstančių studijuoti studentų yra aukšta.

Giedrė pasirinko naują kryptį – kamerinį vokalą, nes, kaip pati sako, norėjo auginti savo balsą. Šios studijos papildė jos ankstesnę operinio dainavimo patirtį ir leido praplėsti muzikinį akiratį, plačiau pažvelgti į vokalinę muziką, kur ypatingą reikšmę įgyja dainininko ir pianisto partnerystė bei gebėjimas subtiliai perteikti kūrinio emocinį turinį.

Lietuvė sako esanti ypač dėkinga mokytojams, padėjusiems augti, atrasti naujų galimybių ir išdrįsti priimti iššūkius. Ir nors Italija dažnai siejama su opera ir stipriomis vokalinio meno tradicijomis, pasak Giedrės, galimybė studijuoti šioje aplinkoje savaime negarantuoja profesinės sėkmės. Į konservatoriją atvyksta daug jaunų atlikėjų, todėl konkurencija čia – didžiulė.

„Italijoje, kaip ir visur, yra labai motyvuotų studentų – jaunų atlikėjų – ir ne. Labai matosi, kurie yra atkaklūs, daro tai, ką myli, tie nelieka nepastebėti. Jie pasiima visas galimybes. Italija yra atvira jauniems dainininkams, tačiau konkurencija yra gana didelė ir kartelė dėl skaičiaus čia atvykstančių studijuoti studentų yra aukšta.

Reikia daug aukotis, nuolat būti pasiekiamu, priimti bet kokias galimybes pasirodyti, visą laiką mokytis. Kaip ir visur dainininkas turi įrodyti, kad yra motyvuotas, kad susitvarko su stresinėmis situacijomis ir juo galima pasitikėti“, – tikino magistro studijas sėkmingai baigusi lietuvė.

Sukauptą patirtį nori parsivežti į Lietuvą

Giedrė sako, kad išvykusi studijuoti nepamiršo lietuviškos muzikos. Vietos klausytojai, tarp jų ir Italijos lietuvių bendruomenės nariai, jau girdėjo ją atliekant lietuvių liaudies dainas, taip pat B. Dvariono, J. Karoso ir G. Abariaus kūrinius.

Lietuvė džiaugiasi, kad jos repertuare telpa įvairių tautų muzika, o dainavimą užsienyje ji vertina kaip galimybę užmegzti kultūrinį dialogą, kai lietuviškas kūrinys tampa ne tik koncertinės programos dalimi, bet ir galimybe klausytojams susipažinti su Lietuva.

„Studijuodama Italijoje jaučiuosi atliekanti savo pareigą tobulėti ir padaryti tai, kas geriausia nuo savęs, o koncertuodama iš tiesų jaučiuosi atstovaujanti Lietuvai, statanti tiltus tarp Lietuvos ir Italijos“, – tikino pašnekovė.

Prieš vykdama į Italiją neturėjau minčių pasilikti. Išvykti, kad atvežčiau savo geriausia – toks buvo mano tikslas nuo pat pradžių. Panašu, kad pavyko jį įgyvendinti.

Kalbėdama apie ateities planus, Giedrė sako, kad didžiausias jos noras parsivežti sukauptą unikalią profesinę patirtį į Lietuvą, taip pat nepamiršti Italijoje jau užsimezgusių ryšių.

„Žinau, kad norėčiau išlaikyti sukurtus santykius su Italijos lietuvių bendruomene, taip pat tikiuosi ateityje turėti galimybę bendradarbiauti su Italijos atlikėjais. Tačiau pripažįstu, kad mane šaukia išsiilgta tėvynė. Tiesą sakant, prieš vykdama į Italiją neturėjau minčių pasilikti. Išvykti, kad atvežčiau savo geriausia – toks buvo mano tikslas nuo pat pradžių. Panašu, kad pavyko jį įgyvendinti”, – džiaugėsi talentinga atlikėja.

Giedrė taip pat prisipažįsta, kad ateityje norėtų imtis vaidmenų operose skirtose vaikams, kurių klausystis labai mėgsta. Kadangi pati muzika susižavėjo dar būdama maža, dabar ji mielai šį jausmą perduotų jauniesiems klausytojams. Tai viena iš daugelių jos svajonių, kurioms nutiesė kelią studijos Italijoje, išmokiusius nebijoti įvairių iššūkių.

„Turiu daug svajonių. Ir muzikinių! Pirmiausia, svajoju grįžus toliau dainuoti! Noriu atrasti savo vietą, būti reikalinga su tuo, ką įgyjau. Prisipažįstu, grįžti šiek tiek baugu. Bet nenoriu bijoti nežinomybės, verčiau žiūriu į ateitį su viltimi“, – prisipažįsta koncertinius planus Lietuvoje jau dėliojanti G. Kisieliūtė.

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Lietuvos ir Italijos lietuvių bendruomenės reprezentacija Italijoje“