Jau artėjantį savaitgalį, rugsėjo 25–27 dienomis, Benevente, Kampanijos regione, vyks jubiliejinis X-asis Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas, šiemet skirtas diasporos įsitraukimui į Lietuvos gyvenimą, pilietiškumui, bendruomeniškumui ir gerovės kūrimui. Viena iš pagrindinių suvažiavimo temų – informacinis atsparumas. Kaip atpažinti manipuliacijas, melagingą informaciją, socialiniuose tinkluose veikiančius trolius ir botus mokys garsi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. Mokymus provokuojančiu pavadinimu „Kas mums plauna smegenis?“ kitų šalių lietuviams jau ne kartą rengusi žurnalistė pabrėžia, kad tarp kelių informacinių erdvių gyvenančiai diasporai tenka sudėtingas uždavinys: išmokti apsisaugoti nuo klaidinančio turinio, kuriuo siekiama paveikti žmogaus nuomonę ir elgesį, bet ir ginti Lietuvą informaciniame lauke, tampant Lietuvos balsu savo gyvenamojoje šalyje. Būtent todėl informacinis atsparumas diasporoje tampa ne tik asmeninio saugumo klausimu. Suvažiavimo dalyviams taip pat bus parodytas dokumentinis filmas „Prezidentas“ (rež. Giedrė Genevičiūtė, Daiva Žeimytė-Bilienė), simboliškai primenantis Valdo Adamkaus ir išeivijos vaidmenį Lietuvos istorijoje.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Atskirti tiesą nuo melo vis sunkiau

„Atsparesnė dezinformacijai diaspora – vienareikšmiškai reiškia saugesnę Lietuvą“, – teigia žurnalistė Daiva Žeimytė Bilienė, dokumentinio filmo apie Prezidentą Valdą Adamkų „Prezidentas“ bendraautorė.

Artėjant Prezidento šimtmečiui, Italijoje žurnalistė ne tik pristatys šį savo darbą, sulaukusį daug dėmesio Lietuvoje ir tarp diasporos bendruomenių, bet ir praktinius mokymus, kuriuose aiškinama kaip veikia melagienų strategijos, jų plitimo mechanizmai ir kaip nepasiklysti dezinformacijos pinklėse. Jų dalyviai mokysis atpažinti manipuliacijas, analizuoti informacijos šaltinius ir kritiškai vertinti informaciją.

Pasak žurnalistės, informacinio atsparumo mokytis būtina iš realių pavyzdžių, nes šiandien atskirti tikrą informaciją nuo melagingos gali būti sudėtinga net profesionalui.

Su pasaulio lietuviais garsi Lietuvos žurnalistė jau yra dirbusi anksčiau – pernai jos mokymuose, rengtuose stovykloje „Pasaulio Lietuva“, dalyvavo ir jaunuoliai iš 13 pasaulio šalių. Žurnalistė taip pat vedė mokymus Švedijos lietuviams, tačiau sako, kad mokymai pirmiausiai buvo skirti Lietuvos švietimo įstaigoms ir medikų bendruomenei.

„Tai buvo pirmeiji kartai, važiavau į Lietuvos švietimo įstaigas, esu dariusi ir medikams, tai yra, toms tikslinėms grupėms, kurios turi didžiulį autoritetą, ant kurių stovi mūsų visuomenė ir valstybės pagrindas, nes jie turi didelę įtaką ir galią gerąja prasme, gali padėti žmonėms, kurie pasimetę, nėra tokie gabūs atpažinti dezinformaziją. Juk dabar viskas taip kuriama, kad ir profesionalui sunku atskirti, kur tiesa, o kur melas“, – tikino žurnalistė.

Diaspora – ne tik informacijos vartotoja

Bendraudama su gausia lietuvių diaspora D. Žeimytė-Bilienė sako pastebėjusi kitą problemą. Moderuodama debatus prieš rinkimus ji susidūrė su atvejais, kai auditorija buvo paveikta informacinių burbulų bei klaidinančio turinio.

„Kadangi turiu nemažai kontaktų su diaspora ir esu moderavusi debatus ypač priešrinkiminiuose laikotarpiuose, iš klausimų ir net debatų dalyvių, kurie iš diasporos kandidatuoja, pamačiau labai daug suklaidinimo. Negaliu sakyti, kad visi pasiklydę, bet kad nemažas procentas yra įtakoti įvairiausių burbulų, dezinformacijos, suklaidinti melagienų – tas man labai pasijautė“, – pastebėjo užsienio lietuvių bendruomenes lankanti žurnalistė.

Užsienio lietuviai – ypatinga lietuvių tautos dalis, gyvenanti tarp kelių informacinių erdvių. Informacija diasporą pasiekia per socialinius tinklus, užsienio žiniasklaidą, įvairias bendruomenes ir asmeninius kontaktus. Nuo to, kaip žmogus geba ją atsirinkti, priklauso ne tik jo paties supratimas apie Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius geopolinius procesus.

Todėl šių mokymų diasporai tikslas nėra vien išmokyti dalyvius neapsigauti. D. Žeimytė-Bilienė sako, kad pasaulio lietuviai turi būti gerai pasirengę ir aktyvūs Lietuvos informacinės erdvės dalyvai, galintys atremti klaidingas žinutes ir perduoti teisingą informaciją apie Lietuvą ten, kur jos dažnai trūksta.

„Užsienio lietuviai turi ypatingą reikšmę, kadangi jų vaidmuo visais laikais, kai mūsų valstybė išgyveno krizes, buvo kitoks, bet labai svarbus. Jeigu reikėdavo skleisti žinutę užsienyje, tai jie būdavo pirmieji“, – D. Žeimytė-Bilienė

Žurnalistė primena ir istorines situacijas, kai Lietuvos žmonių užsienyje skleidžiama informacija buvo itin svarbi mūsų šalies istorijai ir Nepriklausomybės atgavimui. Diasporos vaidmuo, pasak Lietuvos žurnalistės, ir šiandien nėra mažesnis.

„Manau, kad užsienio lietuviai turi ypatingą reikšmę, kadangi jų vaidmuo visais laikais, kai mūsų valstybė išgyveno krizes, buvo kitoks, bet labai svarbus. Jeigu reikėdavo skleisti žinutę užsienyje, tai jie būdavo pirmieji ir kai kalbame apie tokias strategiškai svarbias situacijas, kurias turėjome, kaip Kovo 11-oji ar Sausio 13-oji, tuomet buvo labai svarbu, ką mūsiškiai užsienyje komunikavo ir kaip jie tą informaciją konstruodavo, pateikdavo. Nuo to priklausydavo labai daug žingsnių po to.

Dėl to užsienio lietuvių vaidmuo yra milžiniškas, nes tai mūsų ambasadoriai visomis prasmėmis: nuo lietuvių kalbos iki gebėjimo patiems atsirinkti, kas tiesa, o kas melas, kad galėtų patys skleisti tą teisingą žinutę.

Lietuva nesibaigia ties geografinėmis sienomis. Mes bet kokiame pasaulio kampelyje rasime lietuvį. Buvau neseniai Himalajų kalnuose ir radau lietuvę ten, gyvenančią 4 kilometrų aukštyje. Mes, atrodo, esame mažyčiai, bet išsibarstę ir yra visur po tą mažytę Lietuvą, kad ir vieno žmogaus pavidale“, – diasporos reikšmę pabrėžė D. Žeimytė-Bilienė.

Todėl, pasak žurnalistės, informacinis atsparumas nėra vien valstybės institucijų ar profesionalių žurnalistų užduotis. Kiekvienas žmogus, kuris perskaito, pakomentuoja ar pasidalija informacija, tam tikra prasme tampa jos skleidėju:

„Tai akivaizdus faktas, kad mūsų pačių gebėjimas atsirinkti, kas yra kas, ir mūsų šalį automatiškai daro saugesne, nes esam savo šalies ambasadoriai, platindami kažkokias žinutes. Kitas dalykas – saugumas visada yra susijęs ne tik su gynyba tiesiogine prasme, bet ir žodžio, informacijos gynyba.“

Informacinio vakuumo nebūna

Mokymuose žurnalistė daug dėmesio skiria praktiniams pavyzdžiams – nuo netikrų paskyrų ir botų atakų iki socialiniuose tinkluose kuriamų informacinių burbulų. Pasak jos, problema tampa vis aktualesnė, nes informacijos kiekis auga, o manipuliacijos tampa vis sunkiau pastebimos.

„Pastaruoju metu stebiu labai negerą ir mane gąsdinančią tendenciją. Negaliu sakyti, kad judame link informacijos vartojimo krizės, bet tikrai esam nuėję stipriai į priekį ir norėtųsi to liepto galo neprieiti. Trodėl savo pranešime labai konkrečiai parodau kaip veikia tos botų fermos ir kokį gali efektą sukelti per porą minučių, pateikiu pavyzdžius labai konkrečius, kas tie troliai ir kaip jie šiandien atrodo. Gali net nepagalvoti, kad net pats asmeniškai kokį trolį pažįsti,“ – pabrėžė D. Žeimytė-Bilienė.

„Informacinis karas vyksta jau seniai ir nuolatos, todėl diasporos vaidmuo išauga milžiniškai būnant užsienyje. Ginti reikia Lietuvą visapusiškai – ir žodžiais, nes ta gynyba yra labai daugiabriaunė. Ginklas – tai kraštutinis atvejis, duok dieve, kad jų nereikėtų“, – D. Žeimytė-Bilienė

Paklausta, ką daryti, kai socialiniuose tinkluose ar kitur viešojoje erdvėje pasirodo melagingas ar klaidinantis teiginys apie Lietuvą, žurnalistė sako, kad reaguoti verta, net jei tai būtų tik komentaras. Nors ji pabrėžia, kad ne kiekvienas ginčas yra prasmingas, tačiau tylėjimas taip pat turi savo pasekmių, nes tuomet informacinį lauką greitai užpildo melagienų skleidėjai.

„Mes nesideginsime viduryje Romos norėdami įrodyti kokiam nors komentatoriui, kad negalima juoktis iš dronų (rugsėjį droną su sprogmenimis virš Lietuvos numušė italų naikintuvai, – aut. pastaba) jeigu jis nori juoktis, nes jam tie dronai virš galvos neskraido. Bet atsakyti į tokį dalyką, kad jūs esate neteisus, visada verta, nes tada kiti gali atsakyti už tave. Juk tuščia vieta nebūna, informacijos vakuumas neegzistuoja. Vis tiek ta erdvė užsipildo, klausimas – kuo?”, – pabrėžė daug dėmesio informaciniam pasirengimui skirianti TV laidų vedėja.

Žurnalistė pabrėžia, kad informacinis karas nėra naujas reiškinys – jis tęsiasi daug metų, o pergalė jame gali nulemti valstybių ateitį. Todėl, jos teigimu, Lietuvos gynyba turi būti suprantama plačiau:

„Informacinis karas vyksta jau seniai ir nuolatos, todėl tas diasporos vaidmuo išauga milžiniškai būnant užsienyje. Ginti reikia Lietuvą visapusiškai – ir žodžiais, nes ta gynyba yra labai daugiabriaunė. Ginklas – tai kraštutinis atvejis, duok dieve, kad jų nereikėtų. Dabar reikia ginti žodžiais.“

Informacinė higiena prasideda nuo savęs

Pasak D. Žeimytės-Bilienės, vienas iš mokymų tikslų – parodyti, kad manipuliacija ne visada atrodo kaip agresyvi politinė žinutė. Ji gali būti paslėpta ir visiškai nekaltame turinyje. Žurnalistė pateikia kasdienį pavyzdį, kai socialiniuose tinkluose platinamos iš pirmo žvilgsnio nieko bendro su politika neturinčios žinutės, už kurių dažnai užkimbama nieko neįtariant.

„Mes gyvename tokiu nelengvu laikotarpiu ir turime būti labai atidūs, neužsimerkti, nepasakyti sau, o kas čia tokio, gal praeis. Vienas žmogus kartais istoriją pakeičia. Todėl pasakymo, kad vienas nieko negaliu, niekas nuo manęs nepriklauso – negali būti“, – D. Žeimytė-Bilienė

„Draugės mama vyresnio amžiaus dalinasi kokio nors portalo, pavyzdžiui, „Gražūs žodžiai” tekstu, kuris yra apie meilę, gyvenimą ir panašiai, bet paskutiniai sakiniai rašomi rusų kalba ir toliau – dar kokia propagandinė žinutė ir vėl gražūs žodžiai Tai už tokių grupių, kurių dabar prisikūrė milijonai, labai daug pasislėpę propagandistų ir jie mus tokiais būdais prigavinėja,“ – pastebėjo žurnalistė.

Būtent tokį praktinį rezultatą D. Žeimytė-Bilienė tikisi pasiekti mokymais Benevente – ne atmintinai išmokyti propagandos apibrėžimus, bet po jų grįžusius namo pirmiausiai paskatinti pasižiūrėti į savo informacinę aplinką kritiškiau.

„Programa maksimaliai būtų įgyvendinta ir tas rezultatas man labai patiktų, jei tas dalyvis po šitų mokymų pareitų ir tokią higieną savo informacinės erdvės pasidarytų: kritiškai pasižiūrėtų į tai, kuo dalinosi, ką skaitė ir apskritai, kur jis ieškodavo tos informacijos. Mokymus darau per praktinius pavyzdžius, pasakoju ir apie sąmokslo teorijas, kurios yra kaip pasakos, legendos, juk mums labai įdomu kas per paslaptingi driežažmogiai valdo pasaulį.

Norėtųsi, kad iš tų pavyzdžių žmonės galėtų atpažinti ir išmokti dekonstruoti tą informaciją, kurią jie vartoja, kad nebūtų tokie patiklūs. Negalvotų, kad perskaičiau internete ir tai viskas tiesa. Dabar mes gyvename tokiu nelengvu laikotarpiu ir turime būti labai atidūs, neužsimerkti, nepasakyti sau, o kas čia tokio, gal praeis. Vienas žmogus kartais istoriją pakeičia. Todėl pasakymo, kad vienas nieko negaliu, niekas nuo manęs nepriklauso – negali būti,“ – vylėsi mokymų sumanytoja.

Ypatingas dėmesys – Valdui Adamkui

Benevente vykstantis suvažiavimas visuomenės atsparumą temą išplės ir plačiau – po informacinio atsparumo sesijos programoje numatytos diskusijos apie pilietiškumą, Lietuvos saugumą ir tai, kaip užsienyje gyvenantys lietuviai gali prie jo prisidėti.

Renginio dalyviams bus parodytas ir dokumentinis filmas „Prezidentas“, pasakojantis apie Valdo Adamkaus gyvenimą ir jo kelią nuo išeivio Jungtinėse Valstijose iki Lietuvos prezidento. Filmas įgyja papildomą prasmę ir dėl artėjančio prezidento 100-mečio – lapkričio 3-iąją Valdui Adamkui sukaks 100 metų.

Filmo idėjos autorė D. Žeimytė-Bilienė sako, kad V. Adamkaus istorija ypač svarbi kalbant apie diasporos vaidmenį. Dar gyvendamas JAV jis aktyviai veikė dėl Lietuvos laisvės, o vėliau sukauptą patirtį parsivežė į Lietuvą. Būtent todėl filmas, pasak žurnalistės, primena ne tik sudėtingą Lietuvos nueitą kelią, bet ir ką gali vienos žmogaus pastangos.

D. Žeimytės-Bilienės teigimu, filmas simboliškai puikiai papildo pagrindinę Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimo idėją – kaip gyvenant už Lietuvos ribų galima išlikti aktyvia jos dalimi, o artėjantis Prezidento V. Adamkaus šimtmetis primena vieną ryškiausių tokio diasporos dalyvavimo Lietuvos istorijoje pavyzdžių.

„Tas filmas yra labai geras priminimas, kas yra Lietuva, ką mes visi dėl jos padarėme. Labai aiškus atsakymas, kur mes buvome – ten net vidurius susuka, kai pamatai tuos senus kadrus – kaip mes gyvenome tame baisiame sovietmečio lageryje, kiek pastangų įdėjome iš jo išsilaisvinti ir koks diasporos buvo didelis vaidmuo, kad įvyktų Kovo 11-oji.

Tai yra filmas apie vieną žmogų ir ką jis gali padaryti. Ir nebūtinai jam būti prezidentu. Tikiu, kad pasižiūrės žmonės tą filmą ir norės eiti ginti Lietuvos. Tokių komentarų iš žiūrovų sulaukiau, kai filmą pristačiau kitų šalių lietuviams“, – pasakojo filmo bendraautorė D. Žeimytė-Bilienė.

D. Žeimytės-Bilienės mokymai „Kas mums plauna smegenis?“ suvažiavimo programoje numatyti šeštadienį, rugsėjo 26-ąją, 15 val., informacinio atsparumo ir diasporos pilietiškumo temų sesijoje. Tą pačią dieną, 17.15 val., suvažiavimo dalyviams bus parodytas ir dokumentinis filmas „Prezidentas“, pasakojantis apie Valdo Adamkaus gyvenimą ir jo kelią nuo išeivio iki Lietuvos Prezidento.

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojama projektą „Nacionalinio saugumo ir informacinio atsparumo stiprinimas Italijos lietuvių ir Europos lietuvių diasporoje“