Maggiore ežeras Italijoje ir jo salos. E.Mažalskaitės Parma nuotr.
Šie žodžiai skirti įvardinti Maggiore( Madžore) ežero širdį- Borromeo salas. Italijos šiaurėje mėlynuojantis ežeras plona gyslele jungia Lombardijos ir Piemonte regionus. Siauras 65 km ilgio ežeras yra antras pagal dydį visoje Italijoje, o jo viduryje plūduriuojančios salos Bella- Graži, Dei Pescatori- Žvejų ir Madre- Motina yra vartai į nuo realybės atitrūkusį pasaulį.
Bella sala – Graži
Sala, kokią matome šiandien- Karlo Borromeo III šeimos nuopelnas. 1632 aisiais pradėjęs salos tobulinimo darbus, Karlo sūnus kunigaikštis Vitaliano VI šį nedidelį žvejų nameliais nusėtą plotelį ežero viduryje pavertė tikru meno kūriniu. Naujam gyvenimui prikelta sala buvo pavadinta sala Isabella, mylimos motinos ir Karlo Borromeo III iojo žmonos garbei.
Išmoningai suderinus gamtą ir architektūrą, buvo pasiektas stulbinantis rezultatas, vertas dabartinio salos pavadinimo: Bella-Graži. Savo forma sala primena pasakišką žalią laivą, ramiai plūduriuojantį mėlynuose ežero vandenyse. Šio nepaprasto laivo priekyje iškilmingai stovi barokinio stiliaus šeimos rūmai. Didingas pastatas buvo ne tik Borromeo šeimos namai, bet ir daugelio žymių žmonių traukos centras. Įkvėpimo čia sėmėsi Dostojevskis, Thomas Mann, Charles Dickens, George Bernard Shaw, E. Hemingway…
Pro atvirus rūmų langus sklindnanti saulės šviesa ir svaiginantis gėlių aromatas tarsi nukelia dabartinį lankytoją dešimtimis ar net šimtmečiais į praeitį. Smalsu pasidairyti po Napoleono salę, kurioje jis 1797 metais viešėjo kartu su žmona Giuseppina. Ištaikingumu stebina Ginklų, Medalių, Šokių salės, pasakojančios apie Borromeo šeimos pomėgius, nuopelnus ir čia vykusius pobūvius. Itin didelę vertę turi rūmuose įrengta Muzikos salė, kurioje 1935 metais įvyko Sresos konferencija. Mussolini, Laval ir Mac Donald, atstovavę Italiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, nuvertinę Hitlerio keliamą grėsmę tikėjosi garantuoti taiką Europoje. Laimei, praūžęs karas salos nepalietė. Didžiulės vertės gobelenai, paveikslai, statulos sustingę laike ir toliau ramiai skaičiuoja bėgančias dienas. Nepakitę išliko ir nuostabą keliantys pastato požemiai- tikra vandens pasaulio karalystė. Ši pastato dalis buvo skirta pasislėpti nuo alinančių vasaros karščių ir tvankumo. Šešios žemos skliautuotos požemio salės dedikuotos dievui Neptūnui. Delfinai, žuvys, vandens augalai- visa meistriškai sudėliota iš smulkių juodai baltų akmenukų ir kriauklelių. Kai palikus šį vėsų paslaptingą pasaulį laiptais pakylama į Šventinę salę, sunku patikėti, kad viename pastate gali tilpti tiek daug neįtikėtinų ir skirtingų dalykų.
Pažvelgus pro langą smalsumą sužadina gėlėmis liepsnojantis Borromeo šeimos moto: “Humilitis”- kuklumas. Tikriausiai sunku būtų surasti kitą taip aiškiai jį supančiai aplinkai prieštaraujantį žodį… Kas žino, gal giliai širdyje Borromeo šeimos nariai ir puoselėjo šią dvasinę vertybę, tačiau akivaizdu, jog viskas šioje nedidelėje vos 320 metrų ilgio ir 180 metrų pločio saloje sukurta stebinti, sudominti, užburti…
Sala grožiu gerokai pranoksta savo pavadinimą. Geriausi Italijos sodininkai visus metus rūpinasi salos sodo grožybėmis. Kiekvieną mėnesį, pradedant ankstyvu pavasariu ir baigiant vėlyvu rudeniu, Bella salą užlieja vis nauja žydinčių gėlių banga. Stebina milžiniški magnolijų žiedai ir orchidėjų įvairovė, galva svaigsta nuo rožių, levandų, rododendrų kvapo. Rūmai, sodo takeliai- viskas skendi šimtais spalvų raibuliuojančioje augalų jūroje.
