Šiomis dienomis Italijos lietuvius pasiekė svarbūs laiškai iš ambasados Romoje. Juose – balsavimo vokai ir biuleteniai dviem svarbiais klausimais – ką norėtume matyti Lietuvos prezidentu ir ar pritariame, kad tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, priimdami kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Aktyvūs piliečiai internete džiaugiasi, kad biuleteniai juos pasiekė greitai, visgi kai kuriems referendumo biuletenio formuluotė pasirodė ne visai aiški.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Šiomis dienomis balsuoti paštu užsiregistravusius Italijos lietuvius pasiekė pirmieji balsavimo biuleteniai. Kadangi gegužės 12 dieną vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir referendumas, piliečius pasiekė du biuleteniai:

• 1 Respublikos Prezidento rinkimų balsavimo biuletenis

• 1 referendumo dėl Konstitucijos I skirsnio, 12 straipsnio pakeitimo biuletenis

– Jei žmogus yra už pilietybės išsaugojimą, ką turi pažymėti biuletenyje? – Turi pažymėti „Taip“. D. Asanavičiūtė.

Prezidento rinkimų balsavimo biuletenis internautams yra aiškus, ten reikia pažymėti vieną, labiausiai, balsuojančio manymu, tinkamą kandidatą eiti šalies prezidento pareigas. 

Visgi referendumo biuletenis kai kuriuos piliečius suglumino:

„Na jau toks suktas klausimas dėl pilietybės… Kad net nesuprantu, ką pažymėti,“ – rašo Adriana.

„Sutinku, ir aš nesuprantu to suformuluoto įstatymo dėl pilietybės. Atlpėšiau voką, perskaičiau ir padėjau, nes reikia išsiaiškinti,“ – jai pritaria Lina.

Komentatoriai taip pat retoriškai klausė, kodėl biuletenyje minimas prezidentas.

Ar galima buvo klausimą užduoti „paprasčiau“?

Referendumo darbo grupės vadovė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė interviu ITLIETUVIAI.IT paaiškino, kodėl buvo nuspręsta naudoti būtent biuletenyje nurodytą klausimo formuluotę. Pašnekovė pabrėžia, kad gegužės 12 d. referendumas vyks dėl pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos keitimo, tad formuluojant klausimą turėjo būti atsižvelgta į teisinius niuansus. D. Asanavičiūtė atsako į dažniausius klausimus apie referendumo biuletenio formuluotę:

Kodėl negalima biuletenyje klausimo rašyti paprasčiau, pavyzdžiui „ar esi už pilietybės išsaugojimą“?

Tam, kad duotume žmonėms galimybę išsaugoti pilietybę, mes turime pakeisti Konstituciją –  pagrindinį šalies įstatymą. Konstitucija dabar pilietybę labai riboja, šiandien joje yra parašyta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Dėl to mums reikia keisti Konstituciją ir įdėti naują straipsnį, kuriame nebus šito ribojimo. 

Iš tikrųjų, mes galėtume žmonių paklausti paprasčiau, tiesiog ar jie pritaria (pilietybės išsaugojimui – aut. pastaba), išleistume pinigų referendumui, bet, jei gautume teigiamą atsakymą, vis vien dar vienu referendumu turėtume keisti Konstituciją. Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnis yra keičiamas tik referendumu. Norint paprastesnio klausimo, reikėtų organizuoti du referendumus: pirmas – ar sutinkat dėl pilietybės išsaugojimo, antras – ar sutinkat keisti Konstituciją.

• 

Kas nusprendė naudoti būtent šią formuluotę?

Atrodo, kas yra tie du sakiniai, o mes su referendumo darbo grupe apie juos diskutavome metus. Kvietėme dalyvauti visas politines partijas – jos delegavo savo narius – teisininkus pagal išsilavinimą. Diskutavome su teisėtyrininku konstitucionalistu profesoriumi Vytautu Sinevičiumi, konsultavomės su konstitucinės teisės žinove Ingrida Danieliene ir kitais ekspertais. Norėjome pasiekti du dalykus: pirmiausia, kad ta formuluotė būtų labai panaši į dabartinę, kad žmonėms nereikėtų daug galvoti. Pirmame referendume 2019 m. formuluotė buvo labai skirtinga ir piliečiai vėlgi nesuprato, apie ką kalba. Labai svarbu, kad liko pirma dalis, kad Lietuvos pilietybė įgyjama gimimu. Antra dalis – kaip suteikti žmonėms galimybę pilietybę išsaugoti.

Visi norėtų paprastai ir aiškiai, bet Konstitucija yra teisinis dokumentas, jam galioja tam tikros taisyklės. Po ilgų diskusijų su brandžiais Konstitucijos žinovais galų gale sutarėme, kad tokia formuluotė yra aiški, paprasta ir labai panaši į buvusią. 

• 

Kodėl biuletenyje minimas prezidentas?

Labai paprastai: referendumo rezultatą tvirtina prezidentas. Tai yra teisinis niuansas – kiekvieną įstatymą, kurį priima Seimas ar referendumas, turi patvirtinti prezidentas.

• 

Viešai randame informaciją, kad, referendumui pavykus, Lietuvos pilietybę išsaugoti galės tik mūsų šaliai draugiškų šalių pilietybes priėmę žmonės. Referendumo biuletenyje apie tas šalis nekalbama, kur tai bus nustatyta?

Biuletenyje yra parašyta, kad Konstitucinis įstatymas numatys, kas gali būti valstybės piliečiu. Referendumo darbo grupė jau yra paruošusi Konstitucinį įstatymą, jis yra registruotas ir viešas – parodytas žmonėms, žurnalistams, su juo gali susipažinti visi. Visos partijos pritarė šiam variantui, priėjome prie bendro sutarimo, bet negalime kol kas jo priimti, nes jis tiesiog prieštarauja dabartinei Konstitucijai ir turime palaukti referendumo rezultatų. Mes jį registravome būtent dėl to, kad nepardavinėtume katės maiše – o ten ir numatyta, kad, įgijus Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – aut. pastaba) ir NATO valstybių pilietybes, Lietuvos pilietybę galima bus išsaugoti.

Su Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektu galite susipažinti čia. Šalys, kurių pilietybę galės priimti Lietuvos pilietis, neprarasdamas Lietuvos pilietybės, yra nurodytos II skyriuje, 7 straipsnyje.

Jei žmogus yra už pilietybės išsaugojimą, ką turi pažymėti biuletenyje?

Turi pažymėti „Taip“.

• 

• 

Už ką balsuojame?

Referendumo darbo grupėje dirbo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovai. PLB pirmininkė D. Henke abejojantiems, kaip balsuoti, pataria nepasimesti informacijos jūroje. Pasak pašnekovės, deja, bet dažnai viešojoje erdvėje yra naudojami klaidingi terminai, tokie, kaip „dviguba pilietybė“ arba „daugybinė pilietybė“, kas klaidina ir glumina piliečius.

„Dvigubos, trigubos, daugybinės pilietybės painiojimas nuo pat pradžių klaidino žmones. Teigiamas referendumo rezultatas nesuteiks žmogui jokių teisių į kitą pilietybę. Ką referendumu išspręsime – tai, kad gimimu gauta Lietuvos pilietybė bus išsaugoma,“ – sako D. Henke.

D. Henke pabrėžia, kad referendumas suteiks galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę, priimant kitos, Lietuvai draugiškos šalies, pilietybę.

„Dvigubos, trigubos, daugybinės pilietybės painiojimas nuo pat pradžių klaidino žmones. Teigiamas referendumo rezultatas nesuteiks žmogui jokių teisių į kitą pilietybę. Ką referendumu išspręsime – tai, kad gimimu gauta Lietuvos pilietybė bus išsaugoma.

Referendumo klausimo formuluotėje nėra įterpta, kad žmogus gali turėti dvigubą pilietybę – Lietuvos valstybė suteikia tik vienintelę pilietybę, neduoda nieko papildomai ir kitų pilietybių taip pat nedalina. Bet jeigu pavyks referendumas, žmogus, gimimu gavęs pilietybę, turės teisę ją išsaugoti. Nes dabar daugumai nėra leidžiama to padaryti, yra tik 11 išimčių.

PLB nuo 2006 m. aiškiai pasisako šiuo klausimu – žmogus privalo turėti galimybę išlaikyti gimimu įgytą pilietybę. Politikai pasirinko kelią tą įgyvendintį – referendumą. Problema yra būtent pilietybės praradimas. Deja, bet šiuo klausimu skleidžiama daug netiesos ir dezinformacijos,“ – sako PLB valdybos pirmininkė.

• 

Pasak pašnekovės, būtent pasas yra pagrindinis ryšys su valstybe, o sėkmingo referendumo reikia ne vien užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvos ateičiai, šalies saugumui ir tam, kad, mūsų šalis neprarastų savo piliečių.

„Šis klausimas yra aktualus visiems – ir užsienyje, ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, o taip pat šiandienos balsuotojų vaikams ir anūkams. Dabar jie gyvena Lietuvoje, bet dėl įvairių priežasčių vėliau gali išvykti ir pilietybę prarasti. Tai yra šiuolaikinio lietuvio ateities klausimas. Taip pat nepamirškime, kad kasmet Lietuva dėl dabartinių pilietybę reglamentuojančių įstatymų praranda mažiausiai 1000 piliečių – priėmus kitą pilietybę, automatiškai Lietuvos iš jų yra atimama. Jie neturi galimybės apsispręsti, pilietybė yra atimama administracine tvarka. Tad visus raginame balsuoti už pilietybės išsaugojimą,“ – sako D. Henke.

Kas nespėjo užsiregistruoti balsuoti paštu, savo balsą gali atiduoti ambasadoje

Registracija balsavimui paštu Italijoje baigėsi balandžio 20 d. Šią savaitę kai kuriuos užsiregistravusius jau pasiekė laiškai su balsavimo vokais ir biuleteniais. Jie turi būti išsiųsti ne vėliau, nei gegužės 12 d. (ant voko esanti išsiuntimo data – pašto antspaudas turi būti ne vėlesnis negu gegužės 12 d. ), tačiau piliečiai raginami laiškus išsiųsti kuo greičiau, kad jie ambasadą pasiektų iki gegužės 17 d.

Norintys balsuoti, tačiau nespėję užsiregistruoti balsavimui paštu Italijos lietuviai, savo balsą galės atiduoti Lietuvos ambasadoje Romoje.

Išankstinis balsavimas vyks: gegužės 8 d. 14.00-18.00 val. ir gegužės 9-10 d. 09.00-13.00 val.

Rinkimų dieną – gegužės 12 d. 10.00-19.00.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“