Neretai galima išgirsti nuomonę, kad po visą pasaulį išsibarstę lietuviai kuria tik savo materialinę gerovę ir menkai teprisideda prie Lietuvos klestėjimo. Visgi netrūksta šį mitą paneigiančių pavyzdžių.

Pranešimas spaudai

Užsienyje gyvenantys lietuviai prie Lietuvos ekonomikos prisideda ne tik savo artimiesiems skirtomis piniginėmis perlaidomis, kurios pernai sudarė 701 mln. eurų ir prilygo 1 proc. Lietuvos BVP, bet gali prisidėt ir į mūsų šalį pritraukdami investicijas, kurdami bei plėtodami Lietuvos verslo ryšius su kitomis šalimis.

Artėjantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, kuris vyks kitais metais kartus su prezidento rinkimais, yra gera proga artimiau susipažinti užsienio lietuvių indėliu į Lietuvos ekonomiką.

Šimtai darbo vietų Lietuvoje – ir su užsienio lietuvių pagalba

Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorės Vidos Staskonienės teigimu, užsienyje gyvenantys lietuviai neretai tampa ne tik puikiais Lietuvos kultūros ar verslo ambasadoriais, tačiau ir tiesiogine priežastimi, dėl kurios tarptautinės kompanijos savo plėtrai pasirenka mūsų šalį.

„Netrūksta pavyzdžių, kai užsienio lietuvių atkaklumas ir tikėjimas Lietuvos potencialu į mūsų šalį padeda atvesti aukštą pridėtinę vertę kuriančias tarptautines kompanijas, kurios sėkmingai veikia ir plečiasi Lietuvoje, taip prisidėdamos prie mūsų šalies ekonomikos augimo. Tarp tokių kompanijų yra perspektyvūs startuoliai, pasaulyje pirmaujančios įmonės, inovatyvios technologijų bendrovės, kurios mūsų šalyje jau yra sukūrusios šimtus darbo vietų“, – sako V. Staskonienė.

Lietuvių diasporos verslininkai prisideda prie Lietuvos gerovės

„Daugybė užsienyje gyvenančių lietuvių palaiko aktyvius ryšius su Lietuva ir prisideda prie valstybės gerovės“, – sako „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė.

V. Staskonienei antrina Lietuvos diasporos profesionalus jungiančios organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė, kurios teigimu, lietuvių diasporos verslininkų bendruomenė nuolat auga ir stiprėja. Veikia ne vienas užsienyje gyvenančių lietuvių verslininkų klubas, o jų atstovai yra pasiruošę pasidalinti savo patirtimi, dažnai konsultuoja ir padeda Lietuvos verslams atrasti naujas rinkas bei vystyti tarptautinius verslo ryšius.

„Daugybė užsienyje gyvenančių lietuvių palaiko aktyvius ryšius su Lietuva ir prisideda prie valstybės gerovės ir ekonominio augimo įvairiais būdais. Vieni dalijasi savo užsienyje įgyta patirtimi, žiniomis ir kontaktais, padeda į Lietuvą pritraukti užsienio investicijų, kiti aukoja ir remia įvairias iniciatyvas, veiklas ir organizacijas savo gimtuose miesteliuose.

Treti kuria verslus ir partnerystes su vietos verslininkais. Diasporos lietuviai neabejotinai kuria didžiulę ir kartais nepakankamai įvertinamą vertę Lietuvai“, – sako M. Šaraitė.

• 

Aktyvios diasporos suteikiama nauda – didžiulė

Anot V. Staskonienės, jeigu kitos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, diasporos verslo ryšių su Lietuva plėtojimas galėtų būti dar aktyvesnis, o užsienio lietuvių įsitraukimas siekiant į Lietuvą pritraukti naujų investicijų – dar didesnis.

„Lietuvoje veiklą pradėję tarptautiniai verslai kaip vieną svarbiausių tokio sprendimo priežasčių dažnai išskiria lietuvių veržlumą, kompetencijas bei lankstumą.

Tokią žinią apie Lietuvą neabejotinai padeda skleisti ir lietuvių diaspora, kurios narių pastangos padeda atkreipti verslo ir kitų sričių atstovų dėmesį į mūsų šalį ir paskatina pasinaudoti joje esančiomis galimybėmis“, – pažymi V. Staskonienė.

„Investuok Lietuvoje“ atstovės teigimu, užsienio lietuviai svečiose šalyse taip pat dažnai siekia karjeros, užima svarbias pozicijas tarptautinėse įmonėse ar kuria savo verslą.

V. Staskonienės manymu, tokia tarptautinė iš Lietuvos kilusių profesionalų bendruomenė neabejotinai gali pasitarnauti mūsų šalies interesams. Bendraudami su tarptautinėmis įmonėmis ir į Lietuvą atnešdami gerąsias verslo praktikas užsienio lietuviai taip pat gali suteikti vertingų įžvalgų apie tai, kaip globaliose kompanijose priimami sprendimai, dėliojami prioritetai, vykdoma verslo plėtra ir taip padėti mūsų šaliai tikslingai ieškoti naujų galimybių ar išnaudoti turimus pranašumus.

Lietuvai svarbu nešvaistyti galimybių

Savo ruožtu M. Šaraitė pažymi, kad pilietybė yra pamatinė jungtis su valstybe. Jos išsaugojimas užsienio lietuviams būtų pagrindu bet kada ateityje grįžti gyventi į Lietuvą. „Global Lithuanian Leaders“ vadovės teigimu, kadangi mūsų šalies visuomenė sensta, kiekvienas pilietis su potencialu sugrįžti ir tapti nuolatiniu valstybės gyventoju yra itin vertingas.

„Lietuvos įmonėms reikia talentų ir darbuotojų, valstybės aparatui – daugiau mokesčių mokėtojų, tad vardan valstybės gerovės turime būti atviri ir išlaikyti pamatinį ryšį su po pasaulį išsibarsčiusiais lietuvių diasporos atstovais“, – sako Marija Šaraitė.

„Lietuvos įmonėms reikia talentų ir darbuotojų, valstybės aparatui – daugiau mokesčių mokėtojų, tad vardan valstybės gerovės turime būti atviri ir išlaikyti pamatinį ryšį su po pasaulį išsibarsčiusiais lietuvių diasporos atstovais. Mūsų organizacija jungia tūkstančius aktyvių ir Lietuvą mylinčių užsienio lietuvių, kurie savo darbais įrodo, kad gimtinė jiems yra išties svarbi“, – sako M. Šaraitė.

Anot M. Šaraitės, dalis užsienio lietuvių siekia karjeros verslo ir mokslo pasaulyje, o gyvenamos šalies pilietybės turėjimas atveria papildomas galimybes – pavyzdžiui, leidžia pretenduoti į tyrimų stipendijas ar įspūdingus valstybinius projektus. Todėl galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę ir mūsų valstybei suteikia šansą turėti dar daugiau pasaulyje Lietuvą garsinančių piliečių ar net būsimą Nobelio premijos laureatą.

• 

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks kitąmet

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.

Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.

Pasisakyk dėl    pilietybės išsaugojimo, LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Būtina registracija balsuojantiems užsienyje (paštu iki balandžio 13 d.):
https://www.rinkejopuslapis.lt/ra-web/