Lietuvių išeivių šeimoje Kanadoje gimęs ir šioje šalyje užaugęs rašytojas Antanas Šileika visą savaitę lankysis Italijoje. Romoje ir Neapolyje lietuvis pristatys neseniai į italų kalbą išleistą knygą „Pogrindis“ (itališkas ir angliškas pavadinimas „Underground“). Į Roma rašytojas atskrenda ne iš gimtosios Kanados, bet iš Vilniaus, kur praeitą savaitę įvyko kito jo romano „Laikinai jūsų“ ekranizacija – ši juosta vadinama brangiausiu lietuvių gamybos filmu šiemet. ITLIETUVIAI.IT su angliškai kuriančiu rašytoju kalbasi apie knygų kūrimo per lietuvišką prizmę užkulisius, išsaugotą lietuvišką tapatybę ir įspūdžius iš ką tik įvykusios filmo premjeros.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Antanas Šileika gimė lietuvių išeivių šeimoje Toronto priemiestyje. Auginamas tėvų – Lietuvos patriotų Kanados lietuvis išlaikė lietuvių tapatybę ir sklandžią kalbą. Nors pripažįsta, kad vaikystėje neturėjo didelio noro šokti tautinius šokius ir važiuoti į lituanistinę mokyklą, vis dėlto laikui bėgant lietuviška tapatybė tik stiprėjo – vienu metu devyniolikmetis vaikinas draugams kanadiečiams pareiškė, kad jo nebevadintų Tony, o tik Antanu. Rašytojas atskleidžia, kad su šiuo jo gyvenimo epizodu bus susijusi ir jo naujausia, kovo mėnesį išeisianti knyga „The death of Tony“ (liet. „Tonio mirtis“).

A. Šileika savo romanus rašo angliškai, o pagrindiniai jo skaitytojai – kanadiečiai. Visgi tėvų gimtinės istorijų yra kiekviename rašytojo romane.

„Apie pasaulį rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos akis,“ – sako 7 jau išleistų istorinių romanų autorius.

Ekranizuotas romanas apie Lietuvos Džeimsą Bondą

Prieš atvykstant į knygos „Pogrindis“ pristatymo turą Italijoje rašytojas lankėsi Lietuvoje. Lapkričio 23 d. įvyko pagal bestselerį „Laikinai Jūsų“ sukurto filmo premjera. Knyga ir filmas skaitytojus ir žiūrovus perkelia į 1920-ųjų Lietuvą – ką tik nepriklausomybę atgavusią valstybę, kurios galėjo ir nebūti.

„Tai – tikrais faktais paremta istorija, virtusi tarpukario Kauno detektyvu. Jį narpliodamas turi žinoti, kad gali išgirsti už nugaros užtaisomą ginklą. Taip pat tikėtina, kad teks patirti skaudžią išdavystę, o gal net politinį perversmą“, – pasakoja filmo „Laikinai jūsų“ kūrėjai.

A. Šileika atskleidžia juostos ekranizacijos užkulisius: sutartį su filmo kūrėjais jis pasirašė per patį Covid-19 pandemijos įkarštį, tad rašytojui kilo abejonių, ar ir kada šis filmas bus kuriamas.

„Po trijų metų atvykęs į Vilnių sužinojau, kad reikalas ne vien juda, bet juosta jau yra beveik nufilmuota. Labai džiaugiuosi, kad tai įvyko. Manau, nėra tokio rašytojo, kuris nenorėtų, kad ekranizuotų jo romaną,“ – pripažįsta A. Šileika. 

„Žinojau, kad filmas labai skirsis nuo knygos ir taip ir yra – tam tikrų dalykų pridėjo, o kitus išėmė. Man tai buvo kaip atiduoti savo vaiką – kad jį kiti užaugintų, o paskui žiūrėjau, kad užaugo puikiai“, – džiaugiasi bestselerio „Laikinai jūsų“ autorius. 

• 

• 

• 

• 

Pagrindinis filmo herojus yra sukurtas remiantis ryškiu Jono Polovinsko – Budrio ryškiu gyvenimu. Kurdamas šį personažą, A. Šileika bendravo su buvusia J. Budrio marti, kuri atskleidė įdomių detalių apie Lietuvos kontržvalgybininką. 

„Sužinojau, kad jam patiko brangūs restoranai, greitos mašinos ir gražios moterys – tai toks Džeimso Bondo tipas. Jonas Polovinskas – Budrys yra parašęs ir atsiminimus „Kontržvalgyba Lietuvoje“ – šią knygą nusipirkau už 25 centus parapijos sendaikčių turguje. Paskaičiau, ir šis žmogus mane „pagavo“, – apie pagrindinį knygos ir filmo herojų pasakoja rašytojas Antanas Šileika.

„Sužinojau, kad jam patiko brangūs restoranai, greitos mašinos ir gražios moterys – tai toks Džeimso Bondo tipas. Budrys yra parašęs ir atsiminimus „Kontržvalgyba Lietuvoje“ – šią knygą nusipirkau už 25 centus parapijos sendaikčių turguje. Paskaičiau, ir šis žmogus mane pagavo. Iš jo, Budrio, prisiminimų, gimsta mano Justas Adamonis. Įnašą į romaną įdeda ne tik jo prisiminimai, bet ir įvairiausių lietuvių žmonių istorijos. Romane įvyksta metamorfozė iš Budrio į Adamonį, paskui įvyksta kita metamorfozė, kai personažas pereina į filmą, kinas labai skiriasi nuo romano“, – sako rašytojas.

Italijoje pristatys romaną apie partizanus

Į Italiją A. Šileika atvyksta pristatyti neseniai į italų kalbą išversto romano „Pogrindis“ (itališkas ir angliškas pavadinimas „Underground“). Knyga originalo – anglų – kalba buvo išleista 2011 m., po metų išėjo lietuviškas vertimas, o 2024 m. sausį Italijos knygynuose bus galima rasti ir itališką versiją (vertėja Laura Ferri Forconi).

„Romanas „Pogrindis“ prasideda istoriniu momentu, kuris vadinasi „Blynų balius“. Tai atsitiko Marijampolėje – partizanas ir partizanė nutarė nušauti šešis svarbius komunistinius veikėjus ir sukvietė visus į vakarienę. Visi baliavoja, partizanai nueina į virtuvę, pasiima pistoletus, išeina ir sušaudo visus“, – intriguojančią, tikrais faktais paremtą romano pradžią atskleidžia rašytojas.

• 

Vienas iš šių partizanų – Lukas, kuriam pavyksta išgyventi, emigruoja į Paryžių, kur pradeda naują gyvenimą ir sukuria šeimą. Tačiau praeitis atseka jauną vyrą ir priverčia jį grįžti į Lietuvą kovoti svarbiausio mūšio jo gyvenime.

„Tikrojoje istorijoje Lukša sakė savo žmonai Paryžiuje: „Turiu grįžti pas savo pirmą žmoną“. Tai buvo metafora, nes jo pirma žmona buvo Lietuva“, – sako rašytojas Antanas Šileika.

Pagrindinio herojaus – Luko prototipas yra Lietuvos partizaninio karo dalyvis Juozas Lukša – Daumantas.

„Tikrojoje istorijoje Lukša sakė savo žmonai Paryžiuje: „Turiu grįžti pas savo pirmą žmoną“. Tai buvo metafora, nes jo pirma žmona buvo Lietuva. Pagalvojau, o kas būtų, jei tikrai buvo kita žmona – moteris, ne metafora. Kokia tada gali būti įtampa tarp dviejų moterų? Tada susipynė ir istorija, ir jausmai“, – pasakoja knygos autorius.

Ieškant informacijos apie partizanus – neįtikėtinas asmeninis atradimas

Kurdamas savo istorinius romanus A. Šileika praleidžia daug laiko tyrinėdamas istorinę epochą, jos žmones. Prieš rašydamas romaną „Pogrindis“, kurį netrukus pristatys Italijoje, rašytojas perskaitė net 37 knygas apie partizanus.  

„Mano naivi idėja buvo perskaityti viską, kas tuo metu buvo parašyta ir tik tada pradėti rašyti savo romaną“, – šypsosi pašnekovas.

„Žiūriu į nuotrauką: Ramanauskas – Vanagas stovi mokytojų seminarijoje su direktore, o direktorė – mano motina“, – apie netikėtą atradimą vienoje Alytaus mokykloje pasakoja A. Šileika.

Ieškodamas informacijos apie partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą A. Šileika nuvyko į Alytų ir apsilankė mokyklos, kurioje mokėsi būsimas partizanas, muziejuje. Ten kūrėjo laukė staigmena. 

„Žiūriu į nuotrauką: Ramanauskas stovi mokytojų seminarijoje su direktore, o direktorė – mano motina“, – apie netikėtą atradimą pasakoja pašnekovas. Pasirodo, Lietuvoje mokytoja dirbusi A. Šileikos mama mokė berniuką, vėliau tapusį Lietuvos partizanų vadu.

• 

Rašytojas taip pat apsilankė įvairiose vietovėse, kur veikė partizanai, jį įkvėpė Merkinėje sutikto žmogaus detalus pasakojimas apie toje vietoje prieš daugiau nei 60 vykusius partizanų puolimus, o nuvykęs į Lynežerį turėjo galimybę apsilankyti kambaryje, kur gyveno partizanų išdavikas, poetas ir knygų vaikams rašytojas Kostas Kubilinskas.

„Tiek daug yra įdomios informacijos, kad nėra galo. „Pogrindyje“ yra labai daug istorijos,“ – sako Kanados lietuvis.

• 

Stengiasi kanadiečių neišgąsdinti 

Visi kūrėjo romanai paremti XX a. Lietuvos istorija, ypač pirmąja amžiaus puse – iš dalies dėl asmeninių priežasčių.

„Tas laikotarpis prasideda nuo tėvo (gimusio 1905 m. – red pastaba), pasakojimo, ką reiškia būti vaiku per pirmąjį pasaulinį karą. Nuo to prasideda lietuviška medžiaga ir eina vis tolyn, tolyn, tolyn. Visgi toliau Neringos kavinės 1958 m. (dar neišėjęs naujas A. Šileikos romanas – aut. pastaba) – dar nesu nuėjęs“, – sako rašytojas.

Kūrėjas pripažįsta, kad rašyti apie šalį ir įvykius, kurių niekas nežino, yra pranašumas ir trūkumas tuo pačiu metu.

„Šiaurės Amerikoje, žiūrint į Lietuvą, rytų Europą, niekas nežino apie karą ir pokarį. Jiems karas pasibaigė 1945 m. gegužės 8 dieną – grįžtam dirbt į fabrikus, statyt namus. Kalbant apie angliškai išleisto „Laikinai jūsų“ romaną — jis net turėjo žemėlapius – tam, kad parodyti, kur Lietuva yra Europoje, žmonės sunkiai suranda Lietuvą, tad istorija apie partizanus yra visiškai nežinoma“, – sako pašnekovas.

• 

Rašytojas teigia savo romanuose nenorintis parodyti gražiai nudažyto to laikotarpio paveiksliuko, bet išryškinti amžinas žmonių bėdas. Daug įdomių istorijų A. Šileika  randa prisiminimų knygose, kurios nebuvo įvertintos, kai kurias buvo išleidę patys autoriai. 

„Yra tiek įdomių pasakojimų, su kuriais paskui galima kažką sukurti“, – sako rašytojas.

„Pirmiausia galvoju, kaip jų neišgąsdinti. Pristatau taip, kad neišsigąstų, jog tai yra rimta tema ir jų pareiga yra išklausyti, kiek mes ašarų priverkę. Papasakoju kažką, kas pagautų, užkabintų,“ – apie knygų pristatymus Kanados skaitytojams sako rašytojas Antanas Šileika.

Nors romanuose A. Šileika vaizduoja skaudžius Lietuvai laikotarpius, pristatydamas knygas Kanados publikai jis stengiasi skaitytojų neišgąsdinti.

„Pirmiausia galvoju, kaip jų neišgąsdinti. Pristatau taip, kad neišsigąstų, jog tai yra rimta tema ir jų pareiga yra išklausyti, kiek mes ašarų priverkę. Papasakoju kažką, kas pagautų, užkabintų,“ – dalijasi rašytojas.

Sunkiausia išeivijoje tapatybės prasme – išlaikyti kalbą

Antros kartos išeivis A. Šileika užaugo Toronto priemiestyje Vestone (Weston). Jis prisimena jaunystėje jautęs dviprasmišką emociją dėl dvigubos tapatybės.

„Lietuva neegzistavo tais laikais ir buvo gėda, kad nesi anglas, ir kartu jautei pasididžiavimą, kad esi lietuvis. Viskas tuo pačiu metu – ir traukia, ir stumia. Komplikuota,“ – sako Kanados lietuvis.

Puikiai lietuviškai kalbantis knygų autorius pasakoja, kad sunkiausia išeivijoje yra išlaikyti kalbą. Jam ir lietuvių kilmės žmonai tai padaryti padėjo gimę jųdviejų sūnūs.

„Man lietuvių kalba tada atrodė grubi. Reikėjo pramokti kalbėti subtiliau. Kai vaikai buvo maži, mes jiems skaitėme lietuviškas knygas, juos mokinome lietuviškai ir patys pramokome“, – pasakoja A. Šileika.

„Su žmona Snaige, nors ji yra lietuvių kilmės, kaip ir aš, tarpusavyje kalbėjome angliškai. Mūsų kartos lietuviai visi tarpusavyje kalbėjo angliškai, tik su tėvais  kalbėjome lietuviškai. Bet tada, kai gimė vaikai, supratau, kad jie turės kalbėti su savo seneliais. Sakiau Snaigei, kad prie vaikų dabar viskas – kalbėsime tik lietuviškai. Mums buvo labai sunku persilaužti. Vaikus išmokinti lietuviškai yra vienas dalykas, bet tarpusavio santykiai… 

Man lietuvių kalba tada atrodė grubi. Iš vaikystės prisimenu, kaip tėvas sakė „imk, valgyk, nori, nenori, uždaryk duris, ką negirdi?“ Reikėjo pramokti kalbėti subtiliau. Kai vaikai buvo maži, mes jiems skaitėme lietuviškas knygas, juos mokinome lietuviškai ir patys pramokome. Pirmas dvi dienas labai skaudėjo galvą,“ – juokiasi rašytojas.

• 

Jis atskleidžia, kad išeivijos bendruomenėje įpratę kalbėti senovine lietuvių kalba, Lietuvai atgavus nepriklausomybę dažnai čia pradėję lankytis Kanados lietuviai patekdavo į kuriozines situacijas.

„Prieš 30 metų, kai mes visi pradėjome skristi į Lietuvą, mums žodis tualetas neegzistavo, pas mus buvo išvietė. Atvažiuoji pas gimines, sėdi kažkur Vilniuje, bute. Paklausi: kur išvietė? Tada visi žiūri: keistas klausimas, tokio dalyko čia nėra! Buvo juokingų momentų,“ – šypsosi A. Šileika.

Mąsto apie gyvenimą Lietuvoje

Vienas iš rašytojo sūnų – jau trečiosios kartos Kanados lietuvis – ne tik išmoko lietuvių kalbą, bet ir persikėlė į senelių gimtinę. Apie tai pagalvoja ir pats pašnekovas.

„Aš labai rimtai galvojau persikelti į Lietuvą, bet yra tam tikra įtampa, amžina įtampa. Vienas dalykas – vis dėlto mano rašybos karjera prasidėjo ir tęsiasi Kanadoje, rašau anglų kalba. Antras momentas – Kanadoje yra likę vaikystės draugai. Turiu daug draugų ir Lietuvoje, bet čia niekas manęs neatsimins trylikamečio iš Romuvos stovyklos, kur mes žaisdavome, kapodavome medžius. Trečias momentas – mano anūkas dabar gyvena Kanadoje, tad reikia padėti, prižiūrėti. Dažnai apsilankau Lietuvoje, bet visgi pastovesnė vieta vis dar yra tenai. Nors niekada neatmetu idėjos, kad anksčiau ar vėliau galiu čia persikelti,“ – sako rašytojas. 

Lietuvoje pašnekovas lankosi iki penkių kartų per metus. A. Šileika dalyvauja Lietuvos respublikos seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos, kurios narys yra, posėdžiuose, lankosi knygų mugėse ir kituose renginiuose.

Šileikos romano „Pogrindis“ pristatymo Italijoje (Romos ir Neapolio regionuose) programa

• 

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: