Italijoje ir tarptautinėse kino salėse didžiulės sėkmės sulaukė lietuvių režisierės Kristinos Šarkytės filmas „Popierinė širdis“ (it. „Cuore di carta“), pasakojantis jautrią visuomenės nesuprasto berniuko istoriją. Daugiau kaip du dešimtmečius Italijoje gyvenanti lietuvių kūrėja pasakoja, kad filmą įkvėpė prieš daugelį metų Lietuvoje išgirsta sukrečianti žinutė apie
Vilniuje gimusiam, Italijoje šaknis įleidusiam geriausiam Lietuvos kalnų slidininkui, olimpiečiui Andrejui Drukarovui ši olimpiada bus ypatinga – jau trečioji per jo karjerą, tačiau pirmoji globojama namų sienų. Vienas ryškiausių pastarųjų metų Lietuvos žiemos sporto atstovų save vadina pasaulio lietuviu, kurio kelias formavosi skirtingose šalyse ir
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Bolonijos miesto bibliotekos „Biblioteca Salaborsa“ partnerystė užsimezgė prieš porą metų, siekiant Emilijos-Romanijos regiono sostinėje įkurti lietuviškų knygų lentyną. Tačiau vasario pradžioje pasirašyta bibliotekų bendradarbiavimo sutartis atvėrė kelią platesniam kultūriniam dialogui. Tai itin reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius,
Milane iškilmingai paminėta Lietuvos Valstybės atkūrimo diena šiemet įgijo ypatingą skambesį. Šventė vyko Lombardijos sostinei gyvenant žiemos olimpinių žaidynių nuotaikomis, todėl tapo ne tik istorinės datos paminėjimu, bet ir modernios, atviros Lietuvos pristatymu tarptautinei bendruomenei. Renginį, kuris subūrė Italijos institucijų atstovus, diplomatinį korpusą, lietuvių bendruomenę
Beveik prieš tris dešimtmečius metus į Italiją atvykusi Jolita Maggiolo Cavallotto dešimt metų kartu su dukra gyveno nuolatinėje baimėje. Persekiojimas, grasinimai, fizinis ir psichologinis smurtas, institucijų abejingumas – visa tai tapo lietuvės kasdienybe. Galiausiai ji kovą laimėjo, teismui pernai skyrus laisvės atėmimo bausmę smurtautojui. Nors
Šeštadienį, sausio 17 d., 17:00 val., Milane vyks Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – minėjimas, subursiantis lietuvių bendruomenę atviram pokalbiui apie Tėvynę, atmintį ir gyvenimą svetur. Renginio viešnia – kalbininkė, lituanistė ir vertėja Birutė Michelini, jau daugelį metų gyvenanti Italijoje ir aktyviai dirbanti Lietuvos
Jeigu šiandien suaugusieji vaikų piešinius suvoktų kaip dokumentą, o ne kaip nereikšmingą smulkmeną, ateities istorikus ir plačiąją visuomenę galėtų pasiekti labai įdomi informacija. Taip teigia Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrea Griffante. Vaikystės istoriją tyrinėjantis mokslininkas Lietuvoje analizuoja 1991 m. Sausio 13-ajai skirtų
2026 m. sausio 6 d., po sunkios ligos, eidamas 68-uosius metus, mirė italų poetas, rašytojas ir dėstytojas, ilgametis Lietuvos bičiulis Claudio Barna (1958–2026). C. Barna gimė Domodosoloje (Italija), baigė klasikinės filologijos studijas Milano Katalikiškajame Švč. Jėzaus Širdies universitete, tapo gimnazijų profesoriumi. Nuo 1992 m. daugiau
Buvęs Italijos lietuvių bendruomenės (ITLB) pirmininkas Saulius Augustinas Kubilius už ilgametę tarnystę Vatikano radijuje apdovanotas Popiežiaus šv. Silvestro ordino riterio kryžiumi. Šis garbingas įvertinimas, suteikiantis Ordino riterio titulą (itališkai: cavaliere), įteiktas 2025 m. gruodžio 18 d. Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos, kurios sudėtyje veikia Vatikano radijas,
Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas nepriklausomybės priešaušryje, kai Lietuva dar tik mokėsi laisvės – be garantijų, be išteklių, bet su aiškiu apsisprendimu būti kitokiu. Tai nebuvo tik administracinis ar akademinis sprendimas. Tai buvo vertybinis pasirinkimas: kurti universitetą, grindžiamą atvirumu pasauliui, akademine laisve, pasitikėjimu žmogumi ir
