Isola Bella yra mažytė salelė Sicilijoje, šalia žymiosios Taorminos. Ne tik kerinčio grožio, tiesiog magiška vieta. Tikra laimės sala – Isola Felice. Būtent šios vietos įkvėptos keturios lietuvės Velykų proga kviečia visus Italijos lietuvius nedidelį stebuklą, laimės salelę, padovanoti vienišų mamų auginamiems Lietuvos vaikams. Organizatorių pranešimas
Mieli Italijos lietuvių bendruomenės nariai ir draugai, visi viliamės, kad gyvenimas palengva grįš į vėžes, atgis ir Italijos lietuvių bendruomeninės veiklos. Po vasario 3 dienos valdybos Romoje nutarimų dalinamės kai kuriomis žiniomis ir kviečiame prisidėti prie bendrų iniciatyvų. Prisidėk prie reformos! Visų pirma, inicijuojame diskusiją apie Italijos
Kultūros ir istorijos paveldo lobiais turtingą Italiją daugelis yra lankę ar bent įtraukę į ketinamų aplankyti šalių sąrašą. Keliauti po šią šalį galima įvairiai: grožėtis galerijas po atviru dangumi primenančiais miestais, klaidžioti siauromis mažų miestelių gatvelėmis, riedėti vyno keliais ar nuo kalvų žvelgti į plytinčius
Naujos sudėties Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pasiryžusi nuversti kalnus, kad pastaraisiais metais į naują lygmenį perėjęs Lietuvos ir jos diasporos ryšys dar labiau sustiprėtų. Kad nebeliktų JIE ir MES, kad diaspora būtų aktyviau įtrauka į valstybės kūrimą, kad pagaliau būtų išspręsta skaudžiausia –
2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos
Prabangiomis aukštosios mados parduotuvėmis garsėjančioje, centrinėje Florencijos Tornabuoni gatvėje, ant 10-uoju numeriu pažymėto namo kabo atminimo lenta, skirta iš garsiosios Lietuvos kunigaikščių Oginskių šeimos kilusiam kompozitoriui Mykolui Kleopui Oginskiui (1765 – 1833). Italijojoje, Florencijos mieste M. K. Oginskis apsigyveno 1823 m. ir atsidavė kūrybai. Rašė prisiminimus,
Sumanymas Romoje įkurti lietuvių kolegiją siekia tarpukario metus, tačiau jis buvo įgyvendintas tik po Antrojo pasaulinio karo, kai Romoje atsidūrė kelios dešimtys nuo komunistų iš Lietuvos pabėgusių kunigų ir klierikų. Iš pradžių jie laikinai glaudėsi kitose Romos kolegijose, o 1946 metais, Amerikoje gyvenusio kunigo Antano
Siauru kalnų serpentinu įvažiavus į viduramžių miestelį Itala, netoli Mesinos, Sicilijos saloje, pasitinka meno kūrinys ant sienos. Tai – lietuvių menininkės Eglės Narbutaitės 2020-ųjų liepą per savaitę nutapytas kūrinys, pavadinimu „LabasItala“. Unikalus jis ne tik vieninteliu tokiu lietuvišku įspaudu Sicilijoje, bet ir gilia mintimi. Piešinys ant
„Vieną kartą, gyveno…“ Dažniausiai taip prasideda pasakos. Norintiems pasinerti į pasakų pasaulį, kurio kūrime įspaudą paliko ir lietuviai, verta aplankyti Sant'Angelo di Roccalvecce miestelį Viterbo provincijoje, apie 100 kilometrų į šiaurę nuo Romos. Mažytis miestelis, kuriame nėra turistus traukiančių architektūros šedevrų, nėra nė vieno viešbučio nei
Rusų valdžios pasisavintos „Villa Lituania“ ambasados pastato garbei pavadinta vila ir čia pat veikianti Popiežiškoji lietuvių šv. Kazimiero kolegija suvaidino svarų vaidmenį okupacijos metais ir taip pat tapo pasaulio lietuvių susitikimo centru. 1946 m. Romoje, Casalmonferrato gatvės 20-ajame name, buvo įkurta kolegija. Čia prieglobstį nuo
