Lietuvos okupacijos metais ambasados vieta pasikeitė – persikėlė į pastato patalpas, esančias adresu Via Giovanni Aldega 2. Kuriais metais tai įvyko, nėra žinoma, tačiau aišku, kad ji čia veikė iki Lietuvos atstovo prie Šv. Sosto Stasio Girdvainio mirties 1970-aisiais. Mirus S. Girdvainiui, atstovo prie Šv. Sosto funkcijas
Mažiausioje pasaulio valstybėje Vatikane veikia ir pati mažiausia atstovybė – Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto, kuri nepertraukiamai tęsė savo veiklą, net kai sovietų okupacijos metais buvo bandoma ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio. Ambasada mažiausia laikoma dėl to, kad joje dirba tik du darbuotojai –
Mažiausioje pasaulio valstybėje Vatikane veikia ir pati mažiausia atstovybė – Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto, kuri nepertraukiamai tęsė savo veiklą, net kai sovietų okupacijos metais buvo bandoma ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio. Ambasada mažiausia laikoma dėl to, kad joje dirba tik du darbuotojai –
Jau daugiau nei 50 metų šventojo Juozapato Kuncevičiaus (1580–1623) palaikai ilsisi Šv. Petro bazilikoje Vatikane – Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Tai – sarkofagas, esantis arčiausiai šv. Petro kapo. Taip Vatikano II susirinkimo tėvai, priėmę šį sprendimą 1963 metais, norėjo pabrėžti yptingą šventojo indėlį siekiant Bažnyčios vienybės. Ką
Apulijoje, Čerinjoloje (Cerignola), visiškai laukuose, kelyje link Canose, prie didelio ūkio (Masseria) pastatų prisišliejusi nedidelė bažnyčia, savo išmatavimais primenanti koplyčią, tituluotą Šv. Kazimiero vardu. Ją 1758 m. pastatė šių valdų savininkas – Egmonto kunigaikštis Casimiro Pignatelli. Bažnyčios barokiniame altoriuje kabojo paveikslas, vaizduojantis Šv. Kazimierą, vėliau perkeltas į
Liepos 1 d. pasaulio lietuviai kviečiami į FORUMĄ „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?” Vilniaus rotušėje. Pagrindinis forumo tikslas – rasti atsakymus! Ieškosime jų diskusijose, ginčuose, dialoguose, pranešimuose. Ieškosime aktyviai, kupini motyvacijos, perspektyvos, su stipriais argumentais ir dideliu idėjų alkiu. Dėliosime pagrįstus
Paduvą Šiaurės Italijoje ir jos apylinkes pamėgę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai čia vykdavo ne vien piligrimystės ar studijų prestižiniame universitete tikslais, bet ir stiprinti fizinės bei dvasinės sveikatos. Būtent dėl pašlijusios sveikatos į Paduvą 1614 m. atvyko ir Žemaičių Vyskupas Mikalojus Pacas (1570–1624), čia praleidęs
Kardinolas Stanislovas Hozijus (1504-1579) gimė vokiečių kilmės šeimoje Krokuvoje, jaunystę praleido Vilniuje, jo tėvas Ulrichas Hozijus – Vilniaus vėliavininkas, Žygimanto Senojo karališkų statybų Vilniuje prižiūrėtojas, mirė Vilniuje. Stanislovas Hozijus studijavo Krokuvoje, Paduvoje. Bolonijoje lankė teisės paskaitas pas Udo Buoncompagni, būsimą popiežių Grigalių XIII. Nuo 1538 metų
Buvusioje Karališkojoje aukštojoje architektūros mokykloje mokėsi du vieni žymiausių tarpukario Lietuvos ir Kauno modernizmo architektai Vytautas Landsbergis – Žemkalnis ir Stasys Kudokas (V. Landsbergis – Žemkalnis mokėsi 1926 m., o S. Kudokas - 1930 m.). Po studijų S. Kudokas Milane išlaikė architekto tarptautinius egzaminus ir
Liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančio pasaulio lietuvių forumo tikslas – kad kiekvienas dalyvis rastų konkrečius veiksmus nusakantį atsakymą, kuo gali būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvena, ir kad grįžęs į savo valstybę, skleistų gautąją informaciją tarp kitų diasporos narių. Taip bus įgyvendintas forumo
