Kardinolas Stanislovas Hozijus (1504-1579) gimė vokiečių kilmės šeimoje Krokuvoje, jaunystę praleido Vilniuje, jo tėvas Ulrichas Hozijus – Vilniaus vėliavininkas, Žygimanto Senojo karališkų statybų Vilniuje prižiūrėtojas, mirė Vilniuje. Stanislovas Hozijus studijavo Krokuvoje, Paduvoje. Bolonijoje lankė teisės paskaitas pas Udo Buoncompagni, būsimą popiežių Grigalių XIII. Nuo 1538 metų
Buvusioje Karališkojoje aukštojoje architektūros mokykloje mokėsi du vieni žymiausių tarpukario Lietuvos ir Kauno modernizmo architektai Vytautas Landsbergis – Žemkalnis ir Stasys Kudokas (V. Landsbergis – Žemkalnis mokėsi 1926 m., o S. Kudokas - 1930 m.). Po studijų S. Kudokas Milane išlaikė architekto tarptautinius egzaminus ir
Liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančio pasaulio lietuvių forumo tikslas – kad kiekvienas dalyvis rastų konkrečius veiksmus nusakantį atsakymą, kuo gali būti naudingas Lietuvai, net jei joje negyvena, ir kad grįžęs į savo valstybę, skleistų gautąją informaciją tarp kitų diasporos narių. Taip bus įgyvendintas forumo
Savaitgalį šalia Venecijos esančioje stovyklavietėje susibūrė apie 80 lietuvių kalbai ir tradicijoms neabejingų užsienio lietuvių. Iš visos Italijos atvykę tautiečiai susipažino su senovinėmis Joninių tradicijomis ir papročiais, dalyvavo iš Lietuvos atvežtame interaktyviame spektaklyje – žygyje ir vedami lietuvės gidės aplankė Veneciją ir šalia esančias salas.
Baris – žavingas uostamiestis, esantis pietinėje Italijos dalyje, Apulijos regione, kuris garsėja savo turtinga istorija, kultūros paveldu ir šilta vietinių gyventojų sukurta atmosfera. Šis miestas, kurio krantus skalauja Adrijos jūra, turi ne tik svarbų uostą ir komercinį centrą, bet ir tikrą kultūros lobyną. Baris žavi savo
Jubiliejinėje, 60-ojoje, Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovauja menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto Pakui Hardware bei tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) meno instaliacija „Inflammation“ (liet. Uždegimas). Castello kvartale, Sant‘Antonino bažnyčioje, kurioje pirmą kartą įrengtas paviljonas, eksponuojami velionės M. T. Rožanskaitės modernios tapybos darbai
100 km į šiaurę nuo Romos Montefiascone miestelyje 1719 m. susituokė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio, išvadavusio Vieną (red. past. dabartinę Austrijos sostinę) iš turkų musulmonų apsupties ir tokiu būdu išgarsinusio save ir Abiejų Tautų Respubliką visame krikščioniškame pasaulyje, anūkė Marija Klementina
Romoje Santi Apostoli aikštėje esančiuose Muti rūmuose gyveno Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkė Marija Klementina Sobiekytė (Sobieska) (1702 - 1735). Jonas Sobieskis (1629 - 1696) išvadavo Vieną (red. past. dabartinę Austrijos sostinę) iš musulmonų turkų apsupties ir tokiu būdu išgarsino ir
Švento Petro bazilikos Vatikane kairiojoje navoje, virš durų pro kurias į baziliką patenka iš kupolo liftu nusileidę turistai, yra palaidota Marija Klementina Sobieskytė (Sobieska) (1702-1735). Sobieskytė buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio (1629-1696) anūkė. Jonas Sobieskis išvadavo Vieną (red. past. dabartinę Austrijos
Romoje Šv. Dvylikos Apaštalų bažnyčios dešiniosios navos antroje koplyčioje ant antrojo piliastro yra skulptoriaus Filippo Della Valle sukurtas antkapinis paminklas, vaizduojantis serafimus ir angelus su urna (1737 m, marmuras). Šioje urnoje palaidota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkės Marijos Klementinos Sobieskytės (1702-1735)
