Italijos paviljonas „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“: įspūdingas žemėlapis, archajiški valgiai ir žymioji kunigaikštienė
Birželio 30 d. Vilniaus širdyje, Rotušės aikštėje, vyks Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizuojamas išskirtinis renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Šventė, kurioje prisistatys lietuviai iš 29 pasaulio šalių, yra puiki proga susipažinti su tautiečių veikla ir gyvenamąja aplinka svetur. Šiais metais dalyvių skaičius pranoks ir 2018 metus, kai renginys vyko pirmąjį kartą, todėl organizatoriams teko pasistengti, kad visus norinčius sutalpintų į Vilniaus Rotušės aikštę. Kartu su viso pasaulio lietuviais Italijos tautiečiai aktyviai dalyvaus renginyje, pristatydami unikalią programą savo bendruomenės paviljone. Jame bus galima susipažinti su šalies kultūra, tradicijomis ir organizacijos pasiekimais. Italijos lietuvių bendruomenės (ITLB) paviljonas pakvies į gastronominę ir kultūrinę kelionę po Italiją, pabrėžiant dar ne visų atrastus, tačiau labai įvairiapusiškus ir tamprius ryšius su Lietuva.
Dominykas Kazlovas
ITLIETUVIAI.IT
Paviljonų miestelis Rotušės aikštėje
Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienoje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ Rotušės aikštėje įsikurs specialus paviljonų miestelis, kuriame savo veiklą ir šalies tradicijas pristatys įvairios užsienio lietuvių bendruomenės.
12 – 19 val. veikiančiame paviljonų miestelyje lietuvių bendruomenių atstovai iš viso pasaulio dalinsis, kaip užsienio šalyse puoselėja lietuvišką kalbą ir kultūrą, ugdo bendruomeniškumą, pilietiškumą ir patriotiškumą. Bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatys įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų lauks dirbtuvės ir maisto degustacijos.
Italijos paviljone — senovinio maisto degustacija
Italijos paviljonas išsiskirs savo kūrybiškumu ir įdomiomis veiklomis. Tautiečiai pristatys Italijos kultūrą, meną ir tradicijas, kurios yra giliai įsišaknijusios ten gyvenančių lietuvių gyvenime. Bendruomenė pristatys turtingą ir visame pasaulyje vertinamą Italijos gastronominį paveldą, kuris turėjo įtakos ir lietuviškos virtuvės evoliucijai. Iš Italijos kilusi viena ryškiausių XVI a. LDK asmenybių – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė Bona Sforza padarė didžiulę įtaką lietuvių virtuvei, atsiveždama į Lietuvą Renesanso laikų receptus, itališkus produktus, stalo įrankius ir Viduržemio jūros virtuvės principus.
Sujungus istorines žinias ir Italijoje išmoktas kulinarines pamokas, Italijos lietuviai paviljone profesionaliai pristatys senovinius, archajiškus valgius, organizuos edukacinius užsiėmimus, taip atskleisdami Italijos ir Lietuvos gastronominio paveldo sąsajas. Paviljone taip pat bus galima leistis į unikalią kelionę po lietuvišką Italiją.
Italijos lietuvių naujienų portalo ITLIETUVIAI.IT kelis metus vystytas ir didelio atgarsio sulaukęs projektas – interaktyvus žemėlapis „Lietuviška Italija“ – leido sukaupti daug žinių apie istorinius, religinius, kultūrinius ir kitus Lietuvos pėdsakus, kurie gausiai išsibarstę visoje Italijos teritorijoje. Su jais bus galima plačiau susipažinti, sužinoti, kur šie objektai randasi ir kaip juos surasti.
Bendruomenė taip pat vizualiai pristatys savo bei Virtualios ir kontaktinės Italijos lituanistinės mokyklos, kuri 2021 m. buvo įvertinta Globalios Lietuvos apdovanojimu už „Talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“, veiklą, pakvies susipažinti su bendruomenės misija, aktyvistais ir ateities planais. Italijos lietuvių bendruomenės paviljonas nukels lankytojus į kitokią Italiją, turinčią su Lietuva ne vieną jungiantį tiltą nuo istorinių laikų iki dabar.
Italijos paviljonas taip pat supažindins su lietuvių bendruomenės Italijoje veikla, jų pasiekimais ir iniciatyvomis, skatindamas kultūrinį ir socialinį ryšį tarp Lietuvos ir Italijos.
Šių metų renginio žvaigždė — kunigaikštienė Bona Sforza
„Tas jausmas, kai pajunti bendrystę, išlieka ilgai. Prisimenant 2018 metų renginį, net dabar eina šiurpas, kaip buvo gera būti visiems kartu ir pasidžiaugti vieni kitais,“ – prisiminimais dalinasi Elzė Di Meglio.
Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, su šypsena prisimena pirmąjį „Sujunkime Lietuvą“ renginį 2018 metais. Pašnekovė teigia, kad jau tada buvo juntamas nepakartojamas džiaugsmas sutikti lietuvius, gyvenančius svetur, vienoje vietoje – Lietuvoje.
„Dalyvavome 2018 metais, kai vyko pirmasis renginys „Sujunkime Lietuvą“. Tai iš tikrųjų nuostabus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginys, kuris sujungia ne tik mūsų pasaulio lietuvių bendruomenes, bet suteikia galimybę ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams susipažinti su išeivija, kuri ne tik gyvena užsienyje, bet ir dirba dėl Lietuvos, veikia dėl Lietuvos ir nepaprastai šią šalį myli. Tai tikrai puikus renginys, kuris sujungia visus.
Tiek tarp bendruomenių, tiek tarpusavyje – galime pasidžiaugti vieni kitais ir pažiūrėti, kas ką veikia. Nors socialiniai tinklai leidžia mums bendrauti ir nuotoliniu būdu, tačiau galimybė visiems susitikti toje pačioje vietoje ir pasidžiaugti vieni kitais yra nepakartojama. Tas jausmas, kai pajunti bendrystę, išlieka ilgai. Prisimenant 2018 m. renginį, net dabar eina šiurpas, kaip buvo gera būti visiems kartu ir pasidžiaugti vieni kitais“, – prisiminimais dalinasi Elzė Di Meglio.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad šiais metais vienas iš pagrindinių Italijos prisistatymo akcentų bus LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karaliene Bona Sforza.
„Kalbant apie šiuos metus, mes, Italijos lietuvių bendruomenė, norime prisistatyti su Bona Sforza, kuri yra kilusi iš Italijos ir atvežė daug naujovių į Lietuvą. Parodysime ir leisime paragauti itališkos Bonos Sforzos virtuvės.
Mūsų ypatingas projektas – „Lietuviška Italija“, kuriame subūrėme didelę komandą, rinkome objektus, rašėme straipsnius ir vertėme tekstus.
Šiuo projektu norime parodyti lietuvių paliktus pėdsakus Italijoje. Ne kiekvienas apie tai žino, todėl norime parodyti tiek pasaulyje gyvenantiems lietuviams, tiek Lietuvoje gyvenantiems, kad jiems atvykus į Italiją būtų lengviau atrasti tuos ženklus ir visą tai pamatyti“, – sako Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Elzė Di Meglio pabrėžia, kad visas Italijos lietuvių bendruomenės prisistatymas bus įvairus, jame ne bus kalbama vien tik apie bendruomenės gyvenimą, tačiau bus pabrėžiami ir kiti ryšį tarp Lietuvos ir Italijos siejantys akcentai.
„Mūsų prisistatymas bus tarsi iš trijų dalių. Ne tik apie mūsų bendruomenės gyvenimą, bet ir apie mūsų džiaugsmą bei pasididžiavimą – virtualią ir kontaktinę lituanistinę Italijos mokyklą, kuri buvo įvertinta ir apdovanota už jaunųjų talentų ugdymą. Norime parodyti, kad Italijos lietuviai veikia įvairiomis kryptimis – ne tik išlaikydami tradicijas ir susibūrimus, bet ir lituanistinį švietimą. Nepaprastai svarbu yra ugdyti jaunąją kartą, mokyti juos lietuvių kalbos, supažindinti su tradicijomis, kultūra ir Lietuvos paveldu.
Tad šie trys akcentai ir atsispindės mūsų paviljone – lietuviška Italija, virtuali ir kontaktinė lietuviška mokykla ir Bonos Sforzos virtuvė.
Apie Italiją visi šneka, kad jos negali įsivaizduoti be skanaus ir gero maisto, tai mes taip pat būtinai atspindėsime“, – juokiasi Elzė Di Meglio.
Išskirtinis projektas – „Lietuviška Italija“
Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT kelerius metus vystė didelio kruopštumo reikalaujantį projektą, kuris supažindina su daugelio dar neatrasta lietuviška Italija, išsibarsčiusia nuo Pjemonto kalnų iki pat Sicilijos. Portale esančiame žemėlapyje galima rasti ne tik trumpą informaciją apie kiekvieną objektą, bet ir sužinoti tikslų maršrutą. Renginyje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ ilgametis projektas bus pristatytas įspūdingo dydžio (2.3×3 m.) žemėlapio forma.
Žemėlapis „Lietuviška Italija“ renginio dalyvius kvies atrasti kultūros ir istorijos lobius, keliaujant per Italiją ypatingu maršrutu – sekant lietuvių pėdsakais. Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvą ir Italiją jungia tamprūs ryšiai: pradedant LDK kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene Bona Sforza ir baigiant garsia diplomatų Lozoraičių šeima, abi šalis sujungė neeilinės asmenybės ir jų darbai.
Per šimtmečius Italijos teritorijoje atsirado daugybė vietų, susijusių su Lietuva, tačiau jos dar nebuvo plačiai ištirtos ir aprašytos. Šios vietos apima istorinius, religinius ir meno objektus, vietovardžius ir garsių Lietuvos žmonių paliktus įspaudus. Tarp šių vietų yra tarpukario Lietuvos ambasada Romoje Villa Lituania, lietuviška koplyčia Vatikano Šv. Petro Bazilikoje (ital. Basilica di San Pietro), koplytstulpis Emilijos-Romanijos regiono kalnuose, Lietuvos vardo parkas Veneto regione, LDK žemėlapis garsiuosiuose Florencijos Senuosiuose rūmuose (Palazzo Vecchio) ir daugybė kitų.
„Lietuviškos Italijos projektas ne tik įprasmina ir įamžina istorinę Italijos lietuvių atmintį, bet ir yra mus suvienijęs projektas,“ – džiaugsmu dalinasi Aurelija Orlova.
Projekto „Lietuviška Italija“ vadovė, Italijos Pjemonto regiono lietuvių bendruomenės pirmininkė bei viena iš Italijos lituanistinės mokyklos įkūrėjų Aurelija Orlova sako, kad „Lietuviškos Italijos“ projektas buvo pradėtas dar Covid-19 karantino laikotarpiu. Būtent sumažėjęs darbo krūvis pastūmėjo sugalvoti ir įgyvendinti šį projektą.
„Lietuviškos Italijos“ projektas ne tik įprasmina ir įamžina istorinę Italijos lietuvių atmintį, bet ir yra mus suvienijęs projektas. Jį pradėjome 2020 m. pabaigoje, kuomet pasaulį vis dar buvo sukausčiusi pandemija. Tuo metu negalėjome laisvai keliauti. Turizmo sektoriuje ir muziejuose dirbantys lietuviai praktiškai liko be darbo. Tuomet mūsų ITLIETUVIAI.IT redakcija, sujungusi jėgas su gidais, vertėjais, istorikais, meno ir kultūros ekspertais pradėjo virtualią kelionę po Italiją, po lietuviškus objektus.
Tikėjome, kad artimojoje ateityje galėsime sekti lietuviškais pėdsakais Italijoje ne tik virtualiai. Tuomet dar nesupratau, kokią didelę reikšmę šis projektas atneš kiekvienam iš mūsų. Prie jo jau yra prisidėję virš 20 Italijos lietuvių autorių. Jei skaičiuotume visus asmenis, kurie fotografavo ar kitaip prisidėjo prie užrašytos objekto atsiradimo istorijos, manau suskaičiuotume virš pusšimčio lietuvių.
Dideliu indėliu prisidėjo tuometinis Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius. Jis ne tik parengė pradinį objektų Italijoje sąrašą, bet ir pats vyko po visą Italiją juos fotografuoti, ieškojo informacijos ir dalinosi ja su mumis“, – pasakoja A. Orlova.
„Lietuviškos Italijos“ projekto vadovė džiaugiasi pasiektu rezultatu ir sako, kad ateityje yra numatytas dar ne vienas iššūkių reikalaujantis projektas.
„Dabar džiaugiamės, kad „Lietuviška Italija“ įgauna naujas formas. Prie projekto prisijungė Italijos lietuvė, architektė ir dailininkė Vilma Černikytė, kuri suteikė objektams savito šarmo ir atgaivino juos iliustracijose. Tęsdami lietuviškos Italijos projektą planuojame sukurti edukacines atminties korteles, dėliones, sukurti žaidimus ir edukacinius užsiėmimus, kad mokymasis Lietuvos paveldo istorijos Italijoje būtų natūralus žaidimu paremtas procesas“, – planuoja pašnekovė.
„Lietuviška Italija“ žemėlapio kūrimas „Sujunkime Lietuvą“ renginiui
„Tikiuosi, kad šis lietuviškas Italijos žemėlapis ne tik praturtins Italijos ir Lietuvos ryšius, bet ir paskatins visus tyrinėti ryšius tarp šalių bei atrasti abiejų kultūrų grožį,“ – sako Vilma Černikytė.
Vilma Černikytė, Milane jau daugiau kaip 20 metų gyvenanti lietuvė, architektė bei žemėlapio „Lietuviška Italija” dizaino autorė pasakoja, kad jo kūrimo procesas buvo kupinas atradimų. Rašytoja sako iš naujo atradusi pažįstamas vietas Italijoje.
„Esu architektė, tad mane visuomet žavėjo teritorijos tyrinėjimai ir žemėlapiai. Tikiuosi, kad šis lietuviškas Italijos žemėlapis ne tik praturtins Italijos ir Lietuvos ryšius, bet ir paskatins visus tyrinėti ryšius tarp šalių bei atrasti abiejų kultūrų grožį. Parašiusi knygą sūnui apie laimės paieškas, kurioje sukūriau asmeninius laimės paieškų Italijos ir Lietuvos žemėlapius, pajutau norą toliau tyrinėti šių dviejų šalių ryšį per kūrybiškumą.
Viskas prasidėjo, kai pasiūliau kurti projektą Lietuvai skirtam parkui Italijoje. Pradėjome nuo Italijos žemėlapio kūrimo, o ateityje planuojame sukurti ir įgyvendinti projektą būtent šiam parkui. Ši galimybė man buvo ne tik profesinis iššūkis, bet ir būdas dar labiau įsigilinti į savo lietuviškas šaknis“, – sako V. Černikytė.
Menininkė pasakoja, kad nors ir kilo iššūkių kūrimo procese, tačiau prisidėti prie šio įspūdingo projekto vykdymo buvo neapsakomai smagi patirtis.
„Žemėlapio kūrimo procesas buvo kupinas atradimų. Buvo ne tik žavu iš naujo pamatyti pažįstamas vietas Italijoje, bet ir atrasti naujas, šį kartą jas matant žmogaus, kuris jas vizualiai pavaizduoja, akimis. Didžiausias iššūkis buvo rasti būdą, kaip žemėlapiui suteikti istoriškumo ir tuo pačiu šiuolaikiškumo, tarsi tai būtų lietuviškų ženklų, patirčių ir prisiminimų tinklas. Todėl ir panaudojau koliažo techniką.
Kuriant jūrą aplink Italiją, įtraukiau ir savo sūnų – kartu eksperimentavome su dažais ir voleliu, kad atgaivintume vandenį, supantį Italiją. Tai buvo labai smagus ir bendras momentas, įkvėpęs idėją ateities mokyklėlės dirbtuvėms,“ – atviravo Italijos lietuvė.
Žemėlapio dizaino autorė neslepia džiaugsmo ir dėkingumo visiems prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo.
„Bendradarbiavimas su ITLIETUVIAI.IT portalo redakcija buvo labai svarbus įgyvendinant šį projektą. Ypač norėčiau padėkoti Aurelijai Orlovai už jos energiją ir vertingas idėjas. Buvo tikras malonumas dirbti kartu su tokia aistringa ir kūrybinga redakcijos komanda,“ – džiaugiasi V. Černikytė.
Šimtmetį mininti Dainų šventė
Renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ yra šimtmetį mininčios Dainų šventės dalis. Renginį atidarys Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaus lietuvių tautinės bendrijos iš keturių pasaulio žemynų (Šiaurės ir Centrinė Amerika, Pietų Amerika, Australija ir Europa). Dalyviai pristatys savo šalių tradicijas, kultūrą ir veiklą, pabrėždami lietuvių tautos vienybę ir stiprybę net ir toli nuo tėvynės.
Didžiojoje Rotušės aikštės scenoje vyks pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai. Šiuos pasirodymus rengs įvairūs kolektyvai, įskaitant Argentinos, Ukrainos, JAV, Švedijos ir kitų šalių atstovus.
Koncerte pasirodys (atskirai) ir trys Italijos lietuvės: smuiko virtuozė Saulė Kilaitė, senovinės muzikos atlikėja Ieva Baublytė, dainininkė ir muzikantė Viktorija Pranaitytė.
Kvietimas išlaikyti tradicijas ir vienybę
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke teigimu, po pasaulį išsibarstę lietuviai – ypatingi: dainomis, šokiais ir iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis puoselėdami lietuvybę, jie išlieka ypač stiprūs ir atsparūs bet kokiam kiršinimui ir mūsų demokratijos silpninimui.
„Pasaulio lietuviai nori parodyti, kad turime vertinti savo šaknis ir žinoti istoriją bei tradicijas. To neapleisti ir visa tai perduoti iš kartos į kartą“, – sako D. Henke.
Nepraleiskite progos aplankyti Italijos paviljoną ir kitus renginio dalyvius. Ateikite į Rotušės aikštę, pasinerkite į į viso pasaulio lietuvių bendruomenės atmosferą ir švęskite drauge!
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
