Knygą vaikams parašiusi Italijos lietuvė: taip norėjau sūnui papasakoti apie Lietuvą

Magiška lietuviška Rasų šventės naktis, gimtosios šalies gamtos grožis, laimę simbolizuojančio paparčio žiedo paieškos ir brangiausi Milano stebuklai – visa tai Italijoje gyvenanti lietuvė Vilma Černikytė sudėjo į pirmąją savo knygą vaikams „Fel(i)ce“ („Paparčio žiedas“). Architektės išsilavinimą ir savo studiją Milane turinti autorė, kurią nuo vaikystės žavi M. K. Čiurlionis, pati kūrė įspūdingas knygos iliustracijas ir tekstą. Joje pasakojama lapės Smilės ir pelėdos Uru draugystės istorija, vykstanti tarp lietuviškų ežerų ir stilingų Milano gatvių. V. Černikytė portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja, kad knygą sukūrė norėdama savo sūnui vaizdžiai papasakoti apie lietuviškas šaknis ir papročius. Ji tikisi, kad pagrindinė istorijos žinutė, kviečianti įsiklausyti į save ir savo širdies balsą, bus gera Kalėdinė dovana visiems – ir mažiems, ir dideliems laimės ieškantiems jos skaitytojams.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Milane daugiau kaip 20 metų gyvenanti lietuvė architektė Vilma Černikytė pasakoja, kad idėja parašyti knygą gimė prieš 7-erius metus Lietuvoje. Pradžioje mintys sukosi apie fotografijų albumą, kuris turėjo padėti papasakoti gimusiam sūnui Leonardui apie lietuviškas šaknis, papročius ir ne visada lengvas laimės paieškas.
„Gimus mano sūnui tapo labai svarbu suprasti, kas yra mano šaknys ir papasakoti jam (taip pat ir mano tėvams), kas man yra svarbu ir ko aš išmokau savo laimės paieškose. Padariau virš 6 tūkstančių mano vaikystės ežero nuotraukų (saulei kylant ir leidžiantis, dienos metu, skirtingais metu laikais, per lietų, per audrą ir t.t.) tam, kad galėčiau papasakoti savo istorijas, papasakoti apie Joninių nakties stebuklus, mano paparčio žiedo paieškas, pušyne aidėjusias Joninių sutartines, žaidimus. Atrinkau nuotraukas, paruošiau knygą su mano vaikystės nuotykių prisiminimų tekstais ir ežero nuotraukomis, bet ji neatspindėjo to, ką norėjau papasakoti ir taip ją pamiršau“, – idėjos pradžią atskleidžia lietuvė.
Visgi, pradėta knyga Vilmos nebeapleido. Nuo vaikystės piešianti lietuvė nutarė nutapyti visą istoriją.
„Pradėjau piešti kasdien, piešiau viską, kas teikė geras emocijas ir džiaugsmą, kad lavinčiau ranką. Susipažinau su daugybe žmonių turinčių tą patį pomėgį ir kartu piešdami įkūrėme Milano merginų piešėjų klubą“, – sako V. Černikytė.
„Pats knygos pavadinimas „Fel(i)ce“ italų kalba taip pat buvo smagus atradimas. Žodyje „papartis“ (felce) įterpus tik vieną raidę jis tampa „laimingas“ (felice) ir dar ant i raidės nupiešiau gėlę“, – V. Černikytė.
Taip planuotas fotografijų albumas virto nuostabių, spalvingų iliustracijų kupina istorija, kurios puslapiuose nugulė tas pats tūkstančius kartų fotografuotas vaikystės ežeras, tradicinė Joninių šventė, paparčio žiedo paieškos ir du mieli personažai – lapė Smilė ir pelėda Guru.
Vilma pasakoja, kad jie taip pat atkeliavo iš vaikystės prisiminimų. Ji iki šiol pamena, kaip lankydama miške gyvenusią prosenelę pirmą kartą pamatė įspūdingą lapę, kuri iš pasąmonės išniro vėliau, kai viena italė užsakovė paprašė nutapyti daugybę piešinių Milano tema.
„Piešiau Milano pastatus, kurie yra gražūs, stilingi, prabangūs ir labai nuobodūs, tad reikėjo kažką sugalvoti, kad jie kažkaip atgytų. Tuomet iš senų vaikystės prisiminimų tarsi išplaukė pagrindinė herojė. Nupiešiau keletą lapių, jas iškirpau ir daviau savo sūnui pažaisti, kad jis jas įleistų į mano nupieštus Milano pastatus pro langus, pro duris, ant stogo ir į balkonus. Taip atsirado žaidimas su lapėmis, lapės pateko į kiekvieną piešinį, ką tik bepiešiau – visur buvo lapės“, – šypsosi kūrėja.
Knygos veikėja lapė Smilė (vardas atsirado nuo žodžio smalsi) – smulki, smalsi, greita, svajoklė, visur ieškanti prasmės, džiaugsmo ir labai užsispyrusi. Pasak autorės, ji nuo mažens sekė visuomenes taisykles ir nuolat siekdama ne visada pasiekiamų tikslų prarado paprasto džiaugsmo prasmę, nes tiesiog nebematė paprastų, laimę teikiančių dalykų.
Jos bičiulė mėlynoji pelėda Uru – lyg toliaregiška aiškiaregė, plačiais sparnais be jokio garso sklandanti nakties tamsoje. Ji ramiai gyvena klausydamasi savo sielos balso ir žino, kas yra laisvė bei džiaugsmas.
„Smilės ir Uru draugystės istorijoje persipina kelios svarbios temos, kurias būtinai norėjau paliesti: tai senųjų tradicijų ir ritualų reikšmė“, – V. Černikytė.
Knygoje Smilė ir Uru susibičiuliauja ir kartu leidžiasi į neegzistuojančio paparčio žiedo paieškas, kuris pagal lietuviškas tradicijas jį suradusiam atneša laimę. Jo ieškoti reikia girioje trumpiausią metuose Rasų naktį, nieko neišsigąsti ir nežvilgčioti atgal – tai ir yra tavo stiprybė ir laimė.
Knygos autorė sako, kad Rasų (Joninių) šventė pušyne, kai prie ežero vieną kartą metuose visi susirinkdavo kupoliavimui ir vainikų pynimui, jai labai stipriai įstrigusi. Tad šią įspūdingą magišką patirtį prie didžiulio laužo ir pačią legendą būtinai norėjusi atpasakoti savo knygoje.
„Smilės ir Uru draugystės istorijoje persipina kelios svarbios temos, kurias būtinai norėjau paliesti: tai senųjų tradicijų ir ritualų reikšmė. Pasakojimas apie vasaros saulėgrįžos šventės ritualus ir jų prasmę, atskleidimas ryšio, santykio su gamtos pasaulio grožiu, o pati svarbiausia dalis – vidinė kelionė, savos laimės ieškojimas.
Pats knygos pavadinimas – „Fel(i)ce“ – italų kalba taip pat buvo smagus atradimas. Žodyje „papartis“ (felce) įterpus tik vieną raidę jis tampa „laimingas“ (felice) ir dar ant i raidės nupiešiau gėlę. Istoriniuose šaltiniuose radau, kad Italijoje paparčio žiedo legenda su krikščionybe buvo nustumta į užmarštį, ir kad papartis yra graikiško dievo Pan augalas (Pan dievas yra vaizduojamas ožio ir žmogaus pavidalu). Lietuviškai knygos pavadinimas yra tiesiog „Paparčio žiedas“, – knygoje užkoduotas prasmes portalui ITLIETUVIAI.IT atskleidžia V. Černikytė.
„Užtenka į viską atidžiau įsižiūrėti ir atrasti dalykus, kurie suteikia džiaugsmą: besišypsančią duonos pardavėją, ledų skonį, vandens fontaną, sekmadienio gėlių turgų. Gerai įsižiūrėjus viskame galima atrasti savo laimę“, – V. Černikytė.
Autorė, kurios šaknys Lietuvoje, o namai jau daug metų Italijoje, sako norėjusi kūrinyje sujungti šias abi jai brangias šalis. Tad knygoje rašoma ir apie Milaną, ir apie Lietuvą.
„Knygoje nupiešiau savo gimtąjį miestelį, kuriame kiekvienas kampelis man buvo puikiai pažįstamas ir visi gyvūnai turėjo vardus, net ir augalai turėjo pavadinimus. Meilė augalams ir jų savybėms persidavė iš mano mamos, su ja mes kasdien rinkdavome įvairias vaistines žoleles arba gėles namų puošimui. Apie tai labai norėjau papasakoti, pasidalinti knygoje, – pasakoja V. Černikytė. – Knygoje rasite mano Milano mažų kasdieninių stebuklų žemėlapį, į kurį pasižiūrėję šalia galite sukurti savo laimės žemėlapį.
Užtenka į viską atidžiau įsižiūrėti ir atrasti dalykus, kurie suteikia džiaugsmą: besišypsančią duonos pardavėją, ledų skonį, vandens fontaną, sekmadienio gėlių turgų. Gerai įsižiūrėjus viskame galima atrasti savo laimę.“
Lietuvė pripažįsta, kad pats 7-erius metus trukęs knygos kūrybinis procesas jai taip pat padėjo surasti savąjį paparčio žiedą, sugrąžindamas į užmarštin nukeliavusius vaikystės prisiminimus ir primindamas, kas tuomet teikė laimę ir džiaugsmą. Vėl save atrasti iš naujo, pasak kūrėjos, stebuklingas jausmas, – to ir moko Smilės ir Uru istorija.
„Tik būdami vaikai mes tikrai žinome, kas mums teikia džiaugsmo, vėliau augdami dėl visuomenės taisyklių visa tai pamirštame ir būna nelengva vėl save atrasti. Knyga ir yra apie savęs atradimą ir savęs pajautimą. Pirmoje dalyje, kurdama savo laimės nuotykių žemėlapį, vėl atradau save pačią ir tai, kas man labiausiai patiko ir patinka dabar – tai yra piešti, nors 20 metų net pieštuko rankose neturėjau. Vienoje iliustracijoje Smilė tapo Trakų pilį – meilę Lietuvos istorijai man įskiepijo senelis, skaitydamas knygas apie lietuviškas pilis“, – sako autorė.
„Man buvo labai svarbu išleisti knygą prieš Kalėdas, nes tai turi būti dovana mano šeimai, sūnui ir tėvams. O už knygos surinktas nedideles lėšas ir toliau dirbsiu prie „Fel(i)ce“. Esu pačioje pradžioje ir dar turiu daug padaryti, nes tai yra mano pačios gyvenimo paieškos“, – V. Černikytė.
Vaikams skirtos knygos iliustracijose daug lietuviškų simbolių. Įkvėpimo jų kūrėja sėmėsi ir iš mylimo kompozitoriaus bei dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kurio muzikiniais ir tapybos darbais žavėjosi nuo vaikystės.
„Valandų valandas galėdavau žiūrėti į M. K. Čiurlionio paveikslus, klausydamasi jo muzikos sonatų rašyti ir piešti. Mano nutapyta paskutinė iliustracija knygai ir yra įkvėpta Čiurlionio paveikslo „Tiesa“, kurią nežinodama nešiojausi šitiek metų viduje ir pagaliau tai spalvų pavidalu gimė iš mano vidaus. Be to, mano istorijos pasakojimas yra ne tik rašytinis, vizualinis, bet kartu ir muzikinis. Kiekvienoje knygos dalyje aš tiesiog girdžiu muziką: gamtos garsai lėtai susilieja su Rasų šventės giedojimais ir dainomis, vėliau keičiasi į Čiurlionio muziką, pasakojimo gale atsiranda ir visai kitokia muzika…Tango“, – atskleidžia tango per savo knygos pristatymą Milano galerijoje šokusi V. Černikytė.
Lietuvė kūrė ne tik įspūdingas knygos iliustracijas, bet ir istoriją. Psichologinį ir simbolinį knygos teksto aspektą autorei padėjo tobulinti ir kūrybiškai interpretuoti Lietuvos psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė.
Savarankiškai knygą kol kas limituotu leidimu išleidusi autorė nutarė išbandyti originalų sprendimą – lietuvišką tekstą publikuoti šalia itališko ir džiaugiasi, kad tai paskatino susidomėti italus lietuvių kalba. Dažnas skaitytojas klausė apie lietuvių kalbos gramatiką ir kilmę. Pirmieji egzemplioriai su asmeninėmis autorės dedikacijomis ir parašu jau iškeliavo pas skaitytojus – italų ir lietuvių šeimas.
„Man buvo labai svarbu išleisti knygą prieš Kalėdas, nes tai turi būti dovana mano šeimai, sūnui ir tėvams. Dovana jiems jau buvo planuojama nuo 2016 metų. O už knygos surinktas nedideles lėšas ir toliau dirbsiu prie „Fel(i)ce“. Esu pačioje pradžioje ir dar turiu daug padaryti, nes tai yra mano pačios gyvenimo paieškos. Tad tikiu, kad bus ir sekantis leidimas tik kitoks, koks dar nežinau, nes paieškos yra vis besitęsiantis procesas. „Fel(i)ce“ knyga work in progress – mano paparčio žiedo ieškojimo, tapymo, piešimo, savęs atradimo ir „Fel(i)ce“ projekto pradžia“, – apie ateities planus prabyla V. Černikytė.
Rankomis įrištas unikalus, vienetinis knygos egzempliorius ir jos iliustracijos skaitytojams pirmą kartą pristatyti lapkritį Milano meno galerijoje „Strada Universal Art Gallery“. Autorė sako jau tuomet pajutusi didelį entuziazmą ir dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie jos svajonės išsipildymo.
„Visas šios knygos gimimas – stebuklingas, draugai ir kiti sutikti žmonės, kurie prisidėjo prie knygos gimimo ir norėjo pasijusti šio projekto dalimi. Viskas vyko taip stebuklingai, kaip ir pati Rasų naktis, apie kurią ir yra ši knyga. Ir viskas, kas vyksta šios knygos sukūrime, yra visiškai nauja mano gyvenime, – sutikti žmonės, energija. Tai teikia tiek džiaugsmo, tarsi būčiau vėl grįžusi į savo vaikystės svajones ir pagaliau suvėrusi visas smagias savo patirtis ant vienos labai ilgos smilgos.
Knygos pagrindinė tema yra apie tai, kad būdami vaikais mes puikiai žinome, kas mums teikia džiaugsmą, bet augdami išmokstame klausyti kitų ir laikytis taisyklių pamiršdami, kas mes esame iš tikro ir kas mums teikia džiaugsmo. Jei įsiklausome į savo vidinį aš ir prisimename vaikystės svajones, mes vėl grįžtame prie savojo aš. Darydami tai, kas tikrai patinka skleidžiame nuostabią energiją aplink mus, kuri patraukia žmones su tokia pačia energija ir tada įvyksta nuostabūs dalykai, – gimsta nauji projektai, naujos svajonės, idėjos, naujos pažintys ir patirtys,“ – neabejoja V. Černikytė.
Lietuvė sako turinti daug planų „Fel(i)ce“ projektui, o knyga – tai tik mažytė dalelė viso to, ką yra sumaniusi. V. Černikytė tikisi, kad jos knyga, kurios šiuo metu negalima rasti knygynų lentynose, taps išskirtine Kalėdų dovana tiek dideliems, tiek mažiems. O knygos žinutė labai tam tinkanti – geriausia dovana esi pats sau, kai įsiklausai į save.

Autorė lauks skaitytojų:
KADA: Gruodžio 12 d. – 16 d. (darbo valandos nuo 11.00 iki 17.00)
KUR: Strada Universal Art Gallery, Alzaia Naviglio Grande 54, Milano
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: