Home / AKTUALIJOS  / Italijos lietuviai vilniečius nukėlė į karališką virtuvę ir sudomino kultūros ekspertus

Italijos lietuviai vilniečius nukėlė į karališką virtuvę ir sudomino kultūros ekspertus

Sekmadienį į Vilniaus rotušės aikštę užsukę turistai nustebę bandė suprasti, kurioje šalyje atsidūrė – čia mirguliavo įvairių pasaulio kraštų vėliavos ir atributika. Šis ypatingas renginys – šeštadienį prasidėjusios Lietuvos dainų šventės dalis – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) inicijuota Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Paviljonų miestelyje prisistatė Lietuvos bendruomenės net iš 29 pasaulio šalių ir aštuonios tautinės Lietuvos bendrijos. Vienas iš populiariausių paviljonų buvo Italijos – tautiečiai lankytojus kvietė apsilankyti Italijos, Lietuvos ir Lenkijos didikės Bonos Sforzos virtuvėje ir paragauti ypatingų renesanso laikų patiekalų bei sužinoti, kad geografiškai tolima Italija turi daugybę kultūrinių ir istorinių sąsajų su Lietuva. „Norėjome parodyti, kad tas persipynimas – tiek kultūrine, tiek kitomis prasmėmis vyko jau seniai. Tai praturtino abi šalis“, – sako Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Italijos paviljonas – vienas iš lankomiausių

Kaitri vasaros saulė neatbaidė vilniečių ir sostinės svečių birželio 30 d. apsilankyti Rotušės aikštėje šurmuliavusiame paviljonų miestelyje. Nuo vidurdienio iki vakaro prie įvairių šalių palapinių būriavosi renginio lankytojai. Vienas populiariausių buvo Italijos lietuvių bendruomenės (ITLB) paviljonas. Renginiui tautiečiai iš visos Italijos aktyviai ruošėsi kelis mėnesius.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Romos lietuvė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio pasakoja, kad pagrindindiniai paviljono akcentai buvo trys: kulinarinis paveldas, įskaitant archajinius, su Bonos Sforzos dvaru siejamus valgius, ilgametis ITLIETUVIAI.IT projektas „Lietuviška Italija“ ir apdovanojimų pelniusios Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) veikla bei kitos bendruomenės iniciatyvos. 

Aktyviausi pasiruošimo darbai prasidėjo renginio išvakarėse, kai ITLB pirmininkė kartu su bendruomenės nariu iš Apulijos, ilgamečiu virtuvės šefu Mindaugu Lučka ruošė patiekalus paviljono lankytojams. 

„Vakar iki pirmos valandos nakties gaminome vaišes paviljono svečiams, o šeštą jau kėlėmės, ruošėmės važiuoti į renginį, tad tas fizinis nuovargis yra. Bet taip pat yra emocinis pakylėjimas ir  bendrystės jausmas. Esame viena Lietuva. Norime parodyti ne tik kasdienį bendruomenės gyvenimą, bet ir perduoti Lietuvos lietuviams, kad mes kuriame, darome, puoselėjame Lietuvos kultūrą, tradicijas, kalbą. Norėjome pavaišinti mūsų vaišėmis, būti svetingi. Kai matai, kad žmonės ateina su entuziazmu, klausia, žiūri – tai pakelia, nebejauti tų pavargusių kojų,“ – sekmadienį sakė paviljone plušėjusi E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

ITLIETUVIAI.IT kalbinti gausiai į Italijos paviljoną užsukę lankytojai įvertino aiškų informacijos išdėstymą.

„Mūsų paviljono mintis turėjo tris aspektus: mokykla, žemėlapis ir virtuvė. Atėjusi komanda puikiai susiorganizavo ir vietoje pamatė, kur ką geriau dėti. Tai buvo komandinis darbas ir kiekvienas prisidėjo iš širdies, tai yra mūsų bendruomenės stiprioji pusė.

Prie įėjimo į paviljoną akcentą dėjome į Bonos Sforzos virtuvę, kuri taip pat nuo senų laikų yra ryšys tarp Italijos ir Lietuvos. Pakabinome nuotraukas iš mūsų renginių tam, kad lankytojai pamatytų, kuo mes gyvename. Mokyklos (VKLIM – aut. pastaba) rezultatai taip pat yra mūsų pasididžiavimas. Paviljoną aplankiusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė priminė, kad mus apdovanojo – nuostabu, kad mūsų bendruomenę atpažįsta, prisimena, ir žino, ką veikiame.

Manau, kad žmones pritraukia ir mūsų charizma bei mentalitetas. Ilgai gyvendami Italijoje jį norėdami – nenorėdami perėmėme iš vietinių – turime daug geros emocijos, šypsenos, bendravimo, atsiveriame, atlapojame širdis, žmonėms tai patinka“, – džiaugiasi ITLB pirmininkė.

Maistą gamino patyręs virtuvės šefas

Italija daugumai žmonių asocijuojasi su skaniu ir kokybišku maistu, tad paviljono organizatoriai tai pasirinko kaip vieną pagrindinių renginio akcentų. Tautiečiai pristatė ne tik pasaulyje žinomus užkandžius, kaip parmigiano reggiano sūrį, taralli pugliesi (Apulijos regiono užkandis), alyvuoges ir gurmaniškus sumuštinukus su trumų užtepėle, bet ir ypatingus istorinius patiekalus, kuriuos galimai į Lietuvą atvežė ir ten skanavo Žygimanto Senojo žmona, Italijos didikė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė Bona Sforza.

Į Italiją prieš 22 metus gyventi atvykęs ir 14 metų vyriausiu šefu Gargano mieste dirbęs verslininkas Mindaugas Lučka pasakoja, kad mintį surengti Bonos Sforzos laikų patiekalų degustavimą turėjo nuo 2021 m. Italijos lietuvių suvažiavimo Apulijoje.

„Pati pirmoji idėja gimė per suvažiavimą Apulijoje, kurį organizavome. Gala vakarienė vyko Italijos virėjų asociacijoje (ital. „Associazione cuochi Gargano e Capitanata“ – aut. pastaba) ir buvo gaminami Bonos Sforzos laikų patiekalai, į suvažiavimą atvyko knygos „Karalienės Bonos virtuvė: įkvepiančios LDK asmenybės gyvenimo istorija“ bendraautorė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė. Nuo tada liko mintis: kodėl nepakartojus ko nors panašaus –  kad būtų senoviniai, su Bona Sforza susiję patiekalai.

Šiandien gaminsime orechiette tipo makaronus su pupelėmis, pupų čiupinį su lapinėm daržovėm – burokėlių lapais, mangoldais, rukola, taip pat bus makaronai su kalafiorais ir ančiuviais ir kiti įdomūs, lietuvių skoniui neįprasti senoviniai patiekalai. Desertui siūome Apulijos močiučių gaminamą senovinį saldumyną, kuris vadinasi „Kalėdų rožė“ – jis panašus į mūsų žagarėlį, o gaminamas yra su figų sirupu ir riešutais. Apulijoje dar vadinamas crustole arba cartellate“, – renginio pradžioje pasakojo Apulijos lietuvis.

Pašnekovas pasakoja, kad patiekalai renginiui buvo pasirinkti remiantis Rasos Leonavičiūtės-Gecevičienės ir Jolitos Bernotienės knyga „Karalienės Bonos virtuvė: įkvepiančios LDK asmenybės gyvenimo istorija“ ir buvo stengiamasi naudoti tik tuos produktus, kuriuos, manoma, į Lietuvą atvežė pati Bona Sfroza.

Lankytojus stebino kūrybiškas žemėlapis

Antras paviljono akcentas buvo ilgametis ITLIETUVIAI.IT portalo redakcijos projektas „Lietuviška Italija“. Jį reprezentavo įspūdingo dydžio žemėlapis, kurį pagal portalo surinktą informaciją sukūrė Italijos lietuvė, architektė ir dailininkė Vilma Černikytė. Menininkei talkino ir sūnus Leonardo.

„Šį žemėlapį sukūriau labai greitai, dalyvavo ir mano vaikas, kuris padėjo su voleliu sukurti jūrą. Kalbant apie objektus – susipažinau su kiekvieno istorija ir juos piešiau. Daugumą objektų pažinojau, bet, kadangi piešiau ranka, su jais susipažinau dar geriau. Pereiti dar kartą visą istoriją ir atrasti naujų dalykų buvo itin smagi patirtis.

Teko kalbėti su kai kuriais į paviljoną užsukusiais lietuviais, kurie nustebo ir sakė: „Gerai, čia yra Italijos žemėlapis, bet kodėl jame lietuviški objektai?“, tada paaiškinau, kad taip, atvažiavus į Italiją galima rasti daug Lietuvos. Pašnekovai nustebo ir susidomėjo – klausė, kur galima sužinoti daugiau, kaip galima sekti projektą ir minėjo, kad norėtų susiorganizuoti kelionę pagal šį žemėlapį“, – sako V. Černikytė.

Italijos paviljoną aplankė ir „Lietuvišką Italiją“ reprezentuojantį žemėlapį nagrinėjo Lietuvos Kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, Kultūros ministerijos atstovai. Paviljoną aplankė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

„Jie buvo labai susidomėję – tai gal gali būti paskata į Lietuvą atvežti dar daugiau žinių apie lietuviškus objektus Italijoje“, – džiaugėsi ITLB pirmininkė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Italijos lietuviai „Lietuviškos Italijos“ projektą pristatė Lietuvos kultūros institucijų atstovams (centre – Kultūros ministras Simonas Kairys) | Anos Vengrovskajos nuotr.
Pirmoji ponia dėkojo už lituanistinio švietimo puoselėjimą

 „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ atidarė ir nuo scenos susirinkusius dalyvius sveikino dvi kadencijas Lietuvos Prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus bei prieš pusantro mėnesio antrai kadencijai perrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Dainų šventė pirmiausia neša vienybės ir susitelkimo žinią. Ji parodo buriančios tradicijos ir darnaus kolektyvo veikimo jėgą. Šiandienos šventė – „Sujunkime Lietuvą“ – mums suteikia dar vieną progą patirti, kokia graži Lietuva ir kokie gražūs Lietuvos žmonės“, – Rotušės aikštėje gausiai susirinkusiems žmonėms sakė šalies vadovas.

Kartu su pirmąja ponia Diana Prezidentas aplankė kiekvienos šalies paviljoną. Užsukęs pas Italijos tautiečius šalies vadovas teiravosi, ar jie nėra nusiminę dėl Italijos futbolo komandos pralaimėjimo prieš Šveicariją, o pirmoji ponia Diana Nausėdienė padėkojo bendruomenės nariams už lietuvybės ir lietuvių kalbos puoselėjimą.

Primename, kad D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo užsienyje globėja, 2021 m. ji įteikė „Globalios Lietuvos apdovanojimą“ už jaunųjų talentų ugdymą pasaulyje Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjoms Aurelijai Orlovai ir Elzei Simonkevičiūtei-Di Meglio.

Lankytojai rado ir istoriją, ir dabartį

Italijos lietuvių bendruomenės paviljono lankytojai jį išskyrė kaip vieną iš renginio favoritų ir įvertino aiškų išplanavimą.

„Apėjau visus paviljonus, visur buvo draugiškos komandos ir pasijutome didelėje lietuviškoje šeimoje. Nežiūrint to, kad daug kas kalba su akcentu, ir to, kad yra atvykę iš kitų kraštų, bet jaučiame šiltą ir nuoširdžią atmosferą – tai tiesiog nuostabu. Labiausiai įsiminė Italijos paviljonas – sveikas maistas, sveika mityba yra ilgaamžiškumo pagrindas. Taip pat patiko ispanų, graikų stendai. Kiekvienas stendas turi savo savitumo ir specifiškumo, tad mums viskas įdomu, visur labai maloniai bendravome.

Italijos lietuvių bendruomenės paviljone patiko, kad informacija yra išdėstyta aiškiai – galima matyti visą Italiją ir šalies specifiškumas, vos užmetus akį, iš karto aiškus. Kita dalykas – čia galima susipažinti su Bona Sforza, kuri mums yra labai svarbi asmenybė, ji Lietuvos – Lenkijos istorijoje suvaidino labai didelį vaidmenį. Čia radome ir istoriją, ir dabartį,“ – sakė kartu su sutuoktiniu paviljoną aplankiusi, iš Kulautuvos miestelio atvykusi Jūratė Jocienė.

Koncerte pasirodė trys Italijos lietuvės

Kartu su paviljonų miesteliu Rotušės aikštėje vyko Pasaulio lietuvių ansamblių ir atlikėjų koncertas. Į Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną atvyko 33 meno kolektyvai, iš viso 650 atlikėjų.

Koncerte Italiją reprezentavo trys atlikėjos: smuiko virtuozė Saulė Kilaitė, senovinės muzikos atlikėja Ieva Baublytė, dainininkė ir muzikantė Viktorija Pranaitytė.

Energija trykštanti Saulė Kilaitė pasirodė ir liepos 1 d. vykusiame Pasaulio lietuvių forume. Atlikėja įspūdingu pasirodymu uždarė oficialiąją forumo programą.

Renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės iniciatyva (idėjos autorė – PLB valdybos pirmininkė Dalia Henke) vyko jau antrą kartą. Dainų šventės dalimi tapęs renginys pirmąkart vyko 2018 m. 

„Pasaulio lietuviai nori parodyti, kad turime vertinti savo šaknis ir žinoti istoriją bei tradicijas, to neapleisti ir visa tai perduoti iš kartos į kartą“, – sako PLB vadovė D. Henke.

Šiemet didžiulio masto renginio organizacinėje komandoje dirbo ir dvi Italijos lietuvės – Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova ir Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI