Pirmoji portalo ITLIETUVIAI.IT redaktorė A. Buckutė: „Gražiausi dalykai gimsta iš didelio tikėjimo ir atsidavimo“
Lygiai prieš 10 metų – 2014 m. lapkričio 29-ąją savo veiklą pradėjo Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT (daugiau apie jo istoriją skaitykite straipsnyje). Viena iš jo įkūrėjų ir pirmoji redaktorė buvo žurnalistė Agnė Buckutė, portalui pašventusi daugiau nei penkerius gyvenimo metus. ITLIETUVIAI.IT Agnė atskleidė, kaip portalas atsirado ir vystėsi pirmąją savo gyvavimo pusę bei papasakojo apie nelengvą sprendimą perduoti ilgai augintą darbo vaisių į naujas rankas.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Agne, papasakokite ITLIETUVIAI.IT priešistorę. Kokios buvo Jūsų pirmosios mintys ir žingsniai kuriant portalą ir jo viziją?
Tuometinė valdybos narė Skaistė Kerušauskaitė išreiškė poreikį naujai bendruomenės svetainei ir paprašė mano, Simos Šilingytės ir Ervino Klimavičiaus pagalbos, visi gyvenome Romoje. Kartu apgalvojome svetainės idėją. Romanas Kazakevičius, vienas iš buvusių bendruomenės vadovų, pasiūlė svetainės pavadinimą – ITLIETUVIAI.IT, kas sutrumpintai reiškia Italijos lietuviai ir taip pat skamba žaismingai – it, tarsi, tarytum lietuviai.
Svetainės struktūrą sukūrė interneto svetainių kūrėja Sima, o aš, žurnalistė, ėmiausi turinio kūrimo ir redagavimo. Taip mes abi pavertėme svetainės įdėją realybe ir startavome 2014 m. lapkričio 29 dieną.
Pradinė vizija buvo sukurti naują, sklandžiai veikiančią svetainę, prie kurios galėtų jungtis ir kiti bendruomenės nariai, skelbti informaciją iš savo apylinkių. Visgi laikas ėjo, aktyvumo prisidėti, rašyti iš kitų narių nesulaukėme, ir išėjo taip, kad, praėjus vieneriems metams, mes tebesidarbavome dviese. Atsidūrėme įdomioje situacijoje – pradinė idėja buvo tiesiog sukurti svetainę, nebuvo tartasi, kad už ją liksime atsakingos. Taigi turėjome apsispręsti – arba sustojame, arba dirbame toliau ir dar rimčiau. Sutarę su bendruomene, perėmėme svetainę į savo rankas ir paskelbėme ITLIETUVIAI.IT visų Italijos lietuvių naujienų portalu. Ėmėmės jį vystyti ir pozicionuoti.
Kokiu tikslu su Sima Šilingyte kūrėte portalą? Ar tai darėte savanoriškais pagrindais, norėdamos įnešti savo indelį į bendruomenę, ar galbūt galvojote, kad portalas kada nors galės tapti darbu, pavyzdžiui atnešti lėšų iš reklamos?
Visus penkerius metus kūrėme portalą savanoriškais pagrindais, be finansinio atlygio. Tiesa, buvo metas kai norėjome pabandyti susikurti apmokamą darbo vietą, ir visgi nesiėmėme konkrečių veiksmų ir žingsnių. Manau, mums svarbiausia buvo atiduoti duoklę savo lietuviškai tapatybei, vienyti tautiečius Italijoje ir Lietuvą su Italija, sukurti kokybišką komunikacijos įrankį, kuris turėtų išliekamosios vertės, ir, manau, mums pavyko. Portalas dabar yra ir savotiškas Italijos lietuvių gyvenimo, veiklos archyvas.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad startavome 2014-ųjų metų pabaigoje. Tų pačių metų pradžioje Rusija aneksavo Krymą. Gyvendama Italijoje iškart pastebėjau gąsdinančius signalus – kad šis įvykis nėra sureikšminamas, tarsi ir pateisinamas. Tokios nuotaikos man kėlė didžiulį nerimą, nes mes, lietuviai, žinome, ką tai reiškia, ir kad sekantys eilėje esame mes. Jaučiau pareigą ką nors daryti, imtis ko nors pagal savo galimybes. Kadangi esu žurnalistė, pradėjau šiomis temomis rašyti Lietuvos žiniaskaidai: žiūrėkite, šioje Europos dalyje trūksta supratimo, ir kaip čia stipriai veikia Rusijos propaganda. Informacinės platformos poreikis, kurioje galėtume kalbėti apie problemas, vienytis, veikti, atsirado ir mums patiems – Italijos lietuviams, juk mes esame minkštoji galia, kuri taip pat daro įtaką ir šviečia savo itališką aplinką.
Taigi toks tai buvo istorinis, kultūrinis ir politinis kontekstas. Asmeniškai, jaučiausi patriotiškai ir mielai priėmiau prašymą padėti sukurti svetainę.
Kokie buvo pirmieji keletas portalo metų, kaip jis vystėsi, kas keitėsi, kokie, Jūsų manymu, buvo didesni pasiekimai?
Kartu su Sima įkūrėme ir vystėme portalą pirmuosius penkerius metus. Reprezentacinę bendruomenės svetainę išauginome į visų Italijos lietuvių naujienų portalą, pakėlėme į naują lygį, garsinome ir įtvirtinome kaip gerąjį Lietuvos diasporos komunikacijos pavyzdį.
Trečiaisiais gyvavimo metais Sima perkūrė portalo struktūrą, kaip matau, ji tebėra išlikusi. Asmeniškai, buvau atsakinga už turinį, taigi už portalo esmę. Dirbau daug, entuziastingai ir intensyviai; rašiau straipsnių, fotografavau, padėjau bendruomenių apylinkėms komunikuoti (beje, per tuos penkerius metus apylinkių skaičius nuo dviejų išaugo iki dešimties), lankiau lietuvius įvairiuose Italijos regionuose, rašiau apie juos, pristačiau portalą Lietuvoje susirinkusiems pasaulio lietuvių žiniasklaidos atstovams ir Užsienio reikalų ministerijai, bendradarbiavau su Lietuvos žiniasklaida, kuriai leidau perpublikuoti originalius portalo tekstus, priimdavau praktikantų iš Lietuvos universitetų, mokiau juos ir padėjau. Buvo daug noro, ryžto, atsidavimo, meilės ir tikėjimo. Ir, žinoma, gebėjimų – esu baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Lietuvoje, prieš persikeliant į Italiją, dirbau radijo ir televizijos naujienų reportere ir redaktore, taigi turėjau kompetencijų, profesionalumo.
Kuomet 2020 m. padovanojome ITLIETUVIAI.IT naujai komandai, portalas jau buvo išvystytas, įtvirtintas, žinomas ir turėjo gerą vardą. Pasiūlymą tęsti darbą naujos komandos nariai priėmė noriai ir jų įtikinėti nereikėjo.
Kaip Jums pavyko suderinti darbą portale ir kitus darbus ar užsiėmimus? Juk daugiausiai turinį kūrėte viena – o tam reikia skirti tikrai nemažai laiko.
Taip, turinį kūriau viena, ir portalas tuo metu buvo mano prioritetas ir prasmę teikiantis darbas. Kai prisimenu visą procesą, pati savimi stebiuosi – kiek energijos ir užsidegimo turėjau! Turbūt gyvenime taip ir gimsta gražiausi dalykai, iniciatyvos – iš didelio tikėjimo ir atsidavimo.
Gyvendama Italijoje, dirbau laisvai samdoma žurnaliste, rašiau straipsnius Lietuvos žiniasklaidai. 2015-aisiais iš Romos persikėliau į Boloniją ir pradėjau magistro studijas Bolonijos universitete, tad darbą portale derinau ir su studijomis. Vėlgi, kai apie tai pagalvoju, šypsausi. Nebuvo lengva, bet kuomet labai nori ir tiki, daug kas tampa įmanoma.
Nebuvo lengva atsisveikinti su savo kūriniu, į kurį buvau investavusi ne tik laiko, energijos, bet galų gale ir asmeninių lėšų. Visgi tikiu, jei myli, turi paleisti. Tą ir padariau. Norėjau, kad portalas nesibaigtų su manimi, bet tęstų gyvavimą, kad šiuo bendruomeniniu gėriu, įrankiu ir toliau būtų naudojamasi, kad jis ir toliau teiktų prasmės ir naudos.
Studijos truko dvejus metus, po jų įsidarbinau vienoje italų informacinių technologijų įmonėje ir pamažu supratau, kad nebespėju, nebegaliu skirti tiek laiko, kad pervargstu ir reikia kažką keisti.
Sima jautėsi taip pat, nėrė į kitus projektus, taigi abi pajutome, kad atėjo metas pokyčiams. Galutinai išsigryninome COVID-19 pandemijos metu, tuomet man ir kilo mintis suburti naują komandą ir padovanoti portalą naujiems žmonėms, kurie gebėtų ir norėtų tęsti veiklą. Tai nebuvo lengvas sprendimas, priešingai, emociškai man buvo sunku, prireikė valios. Nebuvo lengva atsisveikinti su savo kūriniu, į kurį buvau investavusi ne tik laiko, energijos, bet galų gale ir asmeninių lėšų. Visgi tikiu, jei myli, turi paleisti. Tą ir padariau. Norėjau, kad portalas nesibaigtų su manimi, bet tęstų gyvavimą, kad šiuo bendruomeniniu gėriu, įrankiu ir toliau būtų naudojamasi, kad jis ir toliau teiktų prasmės ir naudos.
Ar po Jūsų išėjimo sekėte portalą, jame publikuojamas naujienas? Kaip vertinate jo vystymąsi per pastaruosius ketverius metus? Gal turite kokių priekaištų ar pasiūlymų dabartinei komandai?
Tiesą sakant, sąmoningai pasirinkau nesikišti į naujos komandos darbą. Tiesiog džiaugiuosi, kad portalas gyvuoja toliau. Į komandą pakviečiau patyrusius žmones, išreiškiau jiems palaikymą ir pasakiau, kad esu pasirengusi patarti, bet į tolimesnį procesą nesikišau. Nenorėjau būti ta, kuri atsisveikina, bet niekaip neišeina (juokiasi). Norėjau, kad naujoji komanda, kaip ir mudvi su Sima, darbuose turėtų visišką laisvę.
Manau, būtų nepriimtina priekaištauti dabartinei komandai: mes visi dirbame geranoriškai ir taip, kaip mums išeina, kiek leidžia galimybės. Galiu tik padėkoti šiems žmonėms už atliekamą didžiulį darbą ir palinkėti ištvermės ir finansavimo!
Taip, naujienas seku, ačiū Neringai, Anai, Margaritai, nes jų dėka galime sužinoti, kas lietuviško vyksta Italijoje, kaip ir kuo gyvena Italijos lietuviai.
Šiandien švenčiame ITLIETUVIAI.IT 10 metų jubiliejų – kokie jausmai apima? Ar tikėjotės, kad portalas taip ilgai gyvuos? Kokią matote jo ateitį?
Esu reiklus ir savikritiškas žmogus, ne visuomet moku savimi pasidžiaugti. Ir visgi kai pagalvoju apie portalą, aplanko geras jausmas, jaučiu pasididžiavimą – jo sukūrimas yra vienas prasmingiausių dalykų, kurį esu nuveikusi savo gyvenime. Jaučiu ramybę dėl atliktos pareigos, puoselėjant lietuvišką identitetą ir padedant kitiems žmonėms.
Nežinau, kokia bus portalo ateitis, bet tikiu, ji bus šviesi. Tikiu, kad portalas gyvuos tol, kol jame darbuosis išmanantys, turintys energijos ir šio darbo prasme tikintys žmonės.
ITLIETUVIAI.IT yra palyginti nedidelei lietuvių bendruomenei pasaulyje atstovaujantis portalas, tačiau gerai žinomas tiek Lietuvoje, tiek kitų šalių diasporose. Kokia, Jūsų manymu, jo sekmės paslaptis?
Vienas iš sėkmės faktorių, manau, yra mudviejų su Sima padaryta gera portalo pradžia, stiprus jo pozicionavimas ir profesionaliai atliktas darbas. Pagrindinį dėmesį skyrėme žmogui, Italijos lietuviui, aiškiai apsibrėžėme auditoriją, radome nišą. Pateikėme kokybišką, aktualų, pozityvų ir neagresyvų turinį, neapkrovėme. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad turinys buvo rengtas ir yra rengiamas lietuvių, kurie gyvena Italijoje, kurie pažįsta kultūrinę, socialinę aplinką, problematiką ir panašiai, todėl tekstuose yra gylio, informatyvumo, kitokių požiūrio kampų, ko, dėl patirties trūkumo, negalėtų padaryti žurnalistas, pavyzdžiui, apie tuos pačius dalykus rašantis iš Lietuvos, kuris galbūt labiau vadovaujasi stereotipais ir bendromis, paviršutiniškomis žiniomis.
Taip pat ir pati Italija suteikia foninio žavesio kuriamam turiniui: veiksmas, Italijos lietuvių gyvenimas vyksta šioje kultūriškai, istoriškai turtingoje ir unikalioje šalyje. Žinoma, visos šalys yra unikalios.
Šią redakcinę liniją išlaiko ir dabartinė komanda, įnešdama naujų įdėjų ir sprendimų, toliau vysto ir garsina portalą. Tęstinumas ir nuolatinis portalo kūrėjų darbas yra vieni iš sėkmę lemiančių faktorių.
Apibendrinant, manau, pagrindinis portalo sėkmės faktorius esame mes, žmonės, Italijos lietuviai – kūrybinga, stipri ir vieninga diasporos šeima.
Ačiū už pokalbį.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
