Jau daugiau nei 50 metų šventojo Juozapato Kuncevičiaus (1580–1623) palaikai ilsisi Šv. Petro bazilikoje Vatikane – Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Tai – sarkofagas, esantis arčiausiai šv. Petro kapo. Taip Vatikano II susirinkimo tėvai, priėmę šį sprendimą 1963 metais, norėjo pabrėžti yptingą šventojo indėlį siekiant Bažnyčios vienybės. Ką
Apulijoje, Čerinjoloje (Cerignola), visiškai laukuose, kelyje link Canose, prie didelio ūkio (Masseria) pastatų prisišliejusi nedidelė bažnyčia, savo išmatavimais primenanti koplyčią, tituluotą Šv. Kazimiero vardu. Ją 1758 m. pastatė šių valdų savininkas – Egmonto kunigaikštis Casimiro Pignatelli. Bažnyčios barokiniame altoriuje kabojo paveikslas, vaizduojantis Šv. Kazimierą, vėliau perkeltas į
Paduvą Šiaurės Italijoje ir jos apylinkes pamėgę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai čia vykdavo ne vien piligrimystės ar studijų prestižiniame universitete tikslais, bet ir stiprinti fizinės bei dvasinės sveikatos. Būtent dėl pašlijusios sveikatos į Paduvą 1614 m. atvyko ir Žemaičių Vyskupas Mikalojus Pacas (1570–1624), čia praleidęs
Kardinolas Stanislovas Hozijus (1504-1579) gimė vokiečių kilmės šeimoje Krokuvoje, jaunystę praleido Vilniuje, jo tėvas Ulrichas Hozijus – Vilniaus vėliavininkas, Žygimanto Senojo karališkų statybų Vilniuje prižiūrėtojas, mirė Vilniuje. Stanislovas Hozijus studijavo Krokuvoje, Paduvoje. Bolonijoje lankė teisės paskaitas pas Udo Buoncompagni, būsimą popiežių Grigalių XIII. Nuo 1538 metų
Buvusioje Karališkojoje aukštojoje architektūros mokykloje mokėsi du vieni žymiausių tarpukario Lietuvos ir Kauno modernizmo architektai Vytautas Landsbergis – Žemkalnis ir Stasys Kudokas (V. Landsbergis – Žemkalnis mokėsi 1926 m., o S. Kudokas - 1930 m.). Po studijų S. Kudokas Milane išlaikė architekto tarptautinius egzaminus ir
100 km į šiaurę nuo Romos Montefiascone miestelyje 1719 m. susituokė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio, išvadavusio Vieną (red. past. dabartinę Austrijos sostinę) iš turkų musulmonų apsupties ir tokiu būdu išgarsinusio save ir Abiejų Tautų Respubliką visame krikščioniškame pasaulyje, anūkė Marija Klementina
Romoje Santi Apostoli aikštėje esančiuose Muti rūmuose gyveno Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkė Marija Klementina Sobiekytė (Sobieska) (1702 - 1735). Jonas Sobieskis (1629 - 1696) išvadavo Vieną (red. past. dabartinę Austrijos sostinę) iš musulmonų turkų apsupties ir tokiu būdu išgarsino ir
Švento Petro bazilikos Vatikane kairiojoje navoje, virš durų pro kurias į baziliką patenka iš kupolo liftu nusileidę turistai, yra palaidota Marija Klementina Sobieskytė (Sobieska) (1702-1735). Sobieskytė buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio (1629-1696) anūkė. Jonas Sobieskis išvadavo Vieną (red. past. dabartinę Austrijos
Romoje Šv. Dvylikos Apaštalų bažnyčios dešiniosios navos antroje koplyčioje ant antrojo piliastro yra skulptoriaus Filippo Della Valle sukurtas antkapinis paminklas, vaizduojantis serafimus ir angelus su urna (1737 m, marmuras). Šioje urnoje palaidota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkės Marijos Klementinos Sobieskytės (1702-1735)
Pranešimas spaudai Viešojoje erdvėje daug ir plačiai kalbama apie Lietuvos kariuomenę, jos modernėjimą, įsigyjamą ginkluotę ir karinę techniką, intensyvias pratybas ir savanoriškai karo tarnybą besirenkančius ar ilgus metus atsidavusius profesionalaus kario keliui piliečius. Ir tai jau nebesukelia nuostabos. Tačiau kartais tebepasitaiko ir klaidingų įsitikinimų, vertinimų, nepagrįstų baimių
