Šiuo metu užsienyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų. Lietuvos nesena istorija rodo, kad diasporos atstovų, jaučiančių ypatingą ryšį su savo valstybe, įsitraukimas į šalies gyvenimą, jos laisvės siekį, gerovės kūrimą yra svarbus ir reikšmingas. Diasporos įsitraukimas gali būti labai įvairus. Gali būti ekonominis, mokslinis,
Naujos sudėties Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pasiryžusi nuversti kalnus, kad pastaraisiais metais į naują lygmenį perėjęs Lietuvos ir jos diasporos ryšys dar labiau sustiprėtų. Kad nebeliktų JIE ir MES, kad diaspora būtų aktyviau įtrauka į valstybės kūrimą, kad pagaliau būtų išspręsta skaudžiausia –
Didžiulę vakcinavimo nuo COVID-19 kampaniją pradėjusi Italija tikisi prisikelti kaip gėlė po ilgo žiemos įšalo. Šalyje jau paskiepyta daugiau kaip milijonas žmonių, bet nerimą kelia sulėtėjęs vakcinų tiekimas. Lyg to būtų maža, šalyje toliau didėja ekonominė krizė, o politinėje arenoje pačiu netinkamiausiu metu prasidėjo stumdymasis,
Ar Italija tikrai yra svajonių kraštas čia gyvenantiems? Bandydama rasti atsakymą į šį klausimą, viename socialinių tinklų paklausiau kitų Italijoje gyvenančių lietuvių, kaip jie jaučiasi Italijoje. Atsakymai buvo labai įvairūs ir ,,moteriški“, t.y., savo patirtimi atviriau dalinosi moterys. Buvo besidžiaugiančių, buvo ir nusivylusių, nes susidūrė
Globalios Lietuvos apdovanojimą „Už jaunųjų talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“ pelniusi Virtuali lituanistinė Italijos mokykla vis labiau pastebima ne tik Italijoje. Plečiasi ir mokyklos geografija. Prie virtualių mokyklos pamokų šiemet prisijungė ir vaikai iš kito pasaulio krašto. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad jam asmeniškai labai
Į Italiją savo debiutinę pilnametražę dokumentinę kino juostą „Švelnūs kariai“ („Gentle Warriors“) atvežanti režisierė Marija Stonytė kalba tema, kuri žadina daugelio smalsumą – apie moteris, savanoriškai užsivilkusias kario uniformą. Ką jos išgyvena, kaip formuojasi jų asmenybė, kaip susidoroja su iššūkiais, kurių kartais bijo karinės tarnybos
Dar tokie gyvi vaizdai iš lietuvių susibūrimo Italoje spalį. Pamenu rūpestingų šeimininkų suorganizuotą išvyką į Taorminą. Sėdėdama talpiame automobilyje, nugirdau bendrakelionių pokalbį, kažkaip nukrypusį link lietuviškų vestuvių papročių, piršlio funkcijų, pasirodo, jau ne visiems žinomų. Tada ir kilo mintis papasakoti apie tai. Juolab, kad pati
Kam reikalinga bendruomenė ir kokia jos misija? Ar žinome, kiek daug Italijos lietuviai nuveikė sunkiausiais Lietuvai metais? Nors bendruomenė ir jos veidas keičiasi, jos tikslas ir misija lieka tie patys – burtis, išlaikyti lietuviškumą ir skleisti žinią apie Lietuvą. Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio, Italijos lietuvių
Daugiau kaip 120 niekada nenuvysiančių neužmirštuolių, pražydusių ant baltų popieriaus lapų ar net ant balto sniego, tai Pasaulio lietuvių vaikų dovana Lietuvai, mininčiai tragiškų Sausio įvykių 30-etį. Islandijos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos, Italijos ir kitų šalių lietuviukų linkėjimai yra šioje melsvoje atminties pievoje. Kaip ženklas, kad
30 metų. Tiek praėjo nuo tragiškų sausio įvykių, kuomet beginkliai žmonės įrodė esantys stipresni už tankus. Atrodytų – nemenkas laikotarpis, per kurį užaugo jau net kelios laisvoje Lietuvoje gimusios kartos. Ir nors sakoma, kad laikas gydo žaizdas, tos nakties širdyse ir atmintyse giliai paliktų randų
