Il sogno di lunga data della Congregazione Mariana di istituire una casa generalizia a Roma si è finalmente realizzato solo nel XX secolo, grazie agli sforzi del Beato Arcivescovo Jurgis Matulaitis, rinnovatore della Congregazione Mariana dell’Immacolata Concezione della Beata Vergine Maria. I mariani sono ora
Praėjusio amžiaus Lietuvos istorija, paženklinta carinės ir sovietinės okupacijos, lėmė politines, ekonomines ir kultūrines permainas, susijusias su naujų architektūrinių srovių įsitvirtinimu šalyje. Galbūt dėl XIX a. galiojusio draudimo Vilniaus universitete rengti architektus, ir dėl to, kad daugelį metų mūsų šalyje svarbiausi projektai buvo patikėti vakarų
Garsios lietuvių archeologės, antropologės ir archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės pavardė gerai žinoma Italijoje, kurią mokslininkė lankė vadovaudama svarbioms archeologinėms ekspedicijoms. Įvairių M. Gimbutienės atminimo ženklų galima aptikti net keliuose Italijos regionuose – Bazilikatoje, Emilijoje-Romanijoje ir Pjemonte. Kas siejo M. Gimbutienę su Italija ir kodėl šioje
Nedidelė Šventojo vyskupo ir kankinio Stanislovo bažnyčia ir to paties vardo institutas pačiame istorinio senamiesčio centre yra svarbus istorinis objektas Romoje, kuriuo didžiuotis gali ne tik dabartiniai jos šeimininkai lenkai, bet ir lietuviai. Ši šventovė, prie jos veikęs piligrimų centras ir studentų bendrabutis, buvo plačiai
Nedidelė Šventojo vyskupo ir kankinio Stanislovo bažnyčia ir to paties vardo institutas pačiame istorinio senamiesčio centre yra svarbus istorinis objektas Romoje, kuriuo didžiuotis gali ne tik dabartiniai jos šeimininkai lenkai, bet ir lietuviai. Ši šventovė, prie jos veikęs piligrimų centras ir studentų bendrabutis, buvo plačiai
Sena marijonų kongregacijos svajonė – įkurti generalinius namus Romoje – galutinai įgyvendinta tik XX a. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos atnaujintojo, pastangų dėka. Šiuo metu marijonai įsikūrė nuosavose patalpose Romoje (Via Corsica 1), visai netoli Rusijos užgrobtos buvusios Lietuvos
95 anni fa a Torino veniva pubblicata l’edizione lituana della Saleziečių žinios (it. Bollettino Salesiano). La rivista di divulgazione dell’insegnamento dei salesiani, pubblicata per la prima volta in italiano nel 1877, fu molto importante per preparare il terreno all’insediamento della comunità salesiana in Lituania. In
Šiandien, gegužės 15 d., Romoje vykstančioje IX-ojoje vieno novatoriškiausių ir įvairiapusiškiausių italų kino ir teatro režisierių Giuseppe Bertolucci vardo premijos įteikimo ceremonijoje bus apdovanotos geriausios jaunosios kartos Europos aktorė ir režisierė. Šiemet apdovanojimai bus įteikti Lietuvos menininkėms – režisierei Kamilei Gudmonaitei ir aktorei Aistei Diržiūtei. Lietuvos
Dalios Grinkevičiūtės dienoraštis „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – ypatingos reikšmės lietuvių tautos trėmimų ir kančių sovietinės okupacijos metais liudijimas, skaudžiai ir įtaigiai pasakojantis istorinę tikrovę. 2009-aisiais ši knyga buvo išversta ir į italų kalbą (Vertėja Ieva Musteikytė). Apie šią sukrečiančią knygą portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja projekto
Il diario di Dalia Grinkevičiūtė, “I Lituani al Mar di Laptev” è testimonianza delle deportazioni del popolo baltico durante il periodo sovietico e delle sofferenze dei lituani durante l’occupazione da parte dell’URSS. “…Sono le quattro e mezzo. Kaunas dorme ancora. Il convoglio di sessantatré vagoni si
