Nedidelė Šventojo vyskupo ir kankinio Stanislovo bažnyčia ir to paties vardo institutas pačiame istorinio senamiesčio centre yra svarbus istorinis objektas Romoje, kuriuo didžiuotis gali ne tik dabartiniai jos šeimininkai lenkai, bet ir lietuviai. Ši šventovė, prie jos veikęs piligrimų centras ir studentų bendrabutis, buvo plačiai žinomas lenkų ir lietuvių bendruomenių religinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. pradžios, t.y. nuo jo įsikūrimo Bažnyčios valstybės sostinėje iki uždarymo, Napoleono armijai užėmus Romą. Beveik šimtmetį institute šeimininkavo carinės Rusijos atstovai, o XX a. pradžioje jis tapo svarbiu lietuvybės centru: Šv. Stanislovo instituto rektorius kun. K. Prapuolenis iš čia per italų spaudą sėkmingai gynė Lietuvos valstybingumo idėją, kovojo su įtakingais jos priešais Vatikane ir reikšmingai prisidėjo, kad 1917 m. popiežius Benediktas XV paskelbtų Lietuvos dieną pasaulyje.