Home / Articles Posted by ITLIETUVIAI.IT (Puslapis 79)

Saulius Augustinas Kubilius
2006 m. archyvas

Vincas Petras Aleksandravičius, „Vyčius“, salezietis vienuolis, grafikas, spaustuvininkas, mirė Romoje 2005 m. lapkričio 16 d. sulaukęs 94 metų. Gimė 1911 m. spalio 19 d. Užlaukio kaime, Tauragės apskrityje. Atvykęs į Italiją tapo saleziečių broliu, dirbo jų spaustuvėse ir per maždaug 6 dešimtmečius išmokė spaustuvininko amato kelias italų saleziečių kartas.

Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Nuo jaunystės iki kunigystės; iš Lietuvos į Vatikano Valstybės Sekretoriatą popiežiaus Pijaus XII laikais; pirma vyskupas paskiau nuncijus; Šventosios Nepaprastų Bažnyčios reikalų Kongregacijos sekretorius ir kardinolas: šie intensyvaus gyvenimo etapai baigėsi tarpininkavimu sprendžiant konfliktą tarp Argentinos ir Čilės, – taip sekmadienį Vatikano dienraštis „L‘Osservatore romano” rašės apie Lietuvai ir Bažnyčiai daug nusipelniusį kardinolą Antonio Samore’.

Antanas Petrauskas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
2005 m. archyvas

Brangūs tautiečiai!

Birželio 14-oji Lietuvos valstybės, lietuvių tautos istorijoje pažymėta didelių moralinių ir fizinių išbandymų, tragiškų įvykių ženklu. Tolimais 1941-aisiais metais bolševikinis režimas pradėjo neregėto mąsto nusikalstamą akciją prieš lietuvių tautą.

Birutė Lenktytė-Masiliauskienė
2005 m. archyvas

Patys didžiausi mūsų pasaulio stebuklai dažniausiai vyksta nepastebimai ir natūraliai: šitaip ateina pavasaris, šitaip šviečia saulė, šitaip auga vaikai… ir kažkaip tarsi netyčia prabyla ta kalba, kuria kalba jų tėvai. Tačiau jei pavasaris ir saulė – dalykai visiškai nepriklausomi nuo mūsų valios, tai vaikų kalbėjimui tėvai visgi turi lemiamos įtakos. Ir paprasta bei natūralu tikėtis, kad mažylis prabils lietuviškai, būtų tik tuo atveju, jei vaikas gimęs šeimoje, kurioje abu tėvai lietuviai, jei lietuviška visa jį supanti aplinka. O jeigu ne?

Gabrielius Žemkalnis
2005 m. archyvas

Kovo 11-toji yra toji diena, kurios 50 metų laukė visi savo Tėvynę mylintys ir nepriklausomybės trokštantys lietuviai. Ne tiktai laukė, bet ir aktyviai siekė negailėdami darbo, kančių ir kraujo aukų Tėvynėje. Užsienyje gyvenantys lietuviai irgi nepailsdami jungėsi bendram laisvės siekimo darban sau įmanomomis priemonėmis ir būdais.

Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Dainos ir šokiai, maldos, kalbos, invokacijos, juostos ir medaliai, gėlės ir giesmės, dvasinė puota prie Mišių altoriaus ir šventinė puotą prie vakarienės stalo – tokia iš esmės sudėtis mūsų Vasario 16-sios – Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo 87-ųjų metinių šventės Romoje, į kurią atvyko per 100 tautiečių, kurią pagerbė dalyvavimu Ambasadoriai, Prelatai ir kitų tautų atstovai, kurios programą pildė solistai iš visos Italijos, Romos lietuvių choras ir šventės viešnia, poetė ir vaikų knygų leidyklos redaktorė iš Lietuvos.

Danutė Jokubėnienė
2004 m. archyvas

Premjeras Algirdas Brazauskas praėjusį ketvirtadienį Romoje su Italijos premjeru Silvio Berlusconi nesugebėjo padėti taško Lietuvos prieškario ambasados pastato Romoje byloje.

Saulius Augustinas Kubilius
2004 m. archyvas

Ką tik šventėme Nepriklausomybės Akto paskelbimo – Vasario 16-sios – šventę. Netrukus, po mažiau kaip po pusantro mėnesio – tiksliau, po 41 dienos – minėsime dar vieną datą: į mūsų gyvenimus, į mūsų, kaip europiečių, sąmonę, įsirašys dar viena, gal būt istorinė data, būtent Gegužės 1-sios data.

J.E. p. Kazys Lozoraitis
2004 m. archyvas

Džiaugiuosi, kad Italijos lietuvių bendruomenė tęsia mūsų tautinių švenčių minėjimo gražią ir prasmingą tradiciją. Senaisiais laikais būdavo minimos dvi mūsų pagrindinės valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Rugsėjo 8-oji, vadinama Tauto švente, Lietuvoje įvesta 1930 metais, minint Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto penkiašimtąsias metines. Tuo būdu buvo siekiama paryškinti jo vaidmenį ir reikšmę lietuvių tautos istorijoje.